Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistas:

1) 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

2) 2021 m. liepos 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jam paskirta su 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį;

3) 2021 m rugsėjo 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti K. G. padarytą turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendį atlikta bausmė;

4) 2021 m. spalio 28 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. 2021 m. gruodžio 27 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 23 d.;

5) 2022 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 11 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: L. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi L. Š. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir L. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę L. Š. įskaityta pagal 2021 m. balandžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendį, 2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendį atlikta laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, L. Š. laisvės apribojimo bausmės metu įpareigotas: per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam M. B. nusikalstama veika padarytą 5 000 (penkių tūkstančių) eurų turtinę žalą; per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. G. nusikalstama veika padarytą 11 300 (vienuolikos tūkstančių trijų šimtų) eurų turtinę žalą; per 2 (dvejus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. V. nusikalstama veika padarytą 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų turtinę žalą; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2023 m. vasario 2 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi L. Š. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

6) 2023 m. kovo 21 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (devynios veikos), 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, kuri 2023 m. vasario 2 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų areštą, iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

L. Š. 2020 m. liepos mėn. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradęs nukentėjusiojo M. G. skelbimą dėl automobilio „Audi A4“ parvežimo iš Vokietijos ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimo, turėdamas tikslą užvaldyti pinigus, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju M. G. ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad turi įmonę, teikiančią automobilių parvežimo paslaugas iš užsienio, bei yra suderinęs galutinę kainą su Vokietijos piliečiu nupirkti automobilį „Audi A4“ už 5 800 Eur, kurio kaina buvo 6 590 Eur, ir sumokėjus 550 Eur parvežimo išlaidas, gali automobilį pargabenti į Lietuvą, dėl ko suklaidintas M. G. 2020 m. liepos 8 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros centro automobilių aikštelėje, perdavė L. Š. 6 300 Eur, o L. Š. raštiškai įsipareigojo už 6 300 Eur parvežti M. G. iš Vokietijos automobilį „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), tačiau L. Š. iki nurodytos dienos – 2020 m. liepos 13 d. automobilio neparvežė ir 6 300 Eur nukentėjusiajam M. G. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą M. G. 6 300 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2020 m. rugsėjo 28 d., atskiroje programėlės „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, suradęs nukentėjusiojo V. Ž. skelbimą, kad jis ieško asmens, kuris gali atgabenti automobilį iš Vokietijos į Lietuvą ir įgijęs nukentėjusiojo pasitikėjimą, 2020 m. rugsėjo 28 d. per programėlę „Telegram“, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė susitikti degalinėje (duomenys neskelbtini), kur paėmė iš V. Ž. 5 600 Eur ir po kelių dienų parvežė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, bei 2020 m. spalio 4 d. per tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, toje pačioje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ vėl pastebėjęs nukentėjusiojo V. Ž. skelbimą, kad jis ieško asmens, kuris gali atgabenti automobilį iš Vokietijos į Lietuvą, degalinėje (duomenys neskelbtini), paėmė iš V. Ž. 8 800 Eur ir 2020 m. spalio 31 d. parvežė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, po ko, 2020 m. spalio 26 d., per tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, susitaręs su V. Ž. pargabenti dar vieną automobilį „(duomenys neskelbtini)“, melagingai įtikino nukentėjusįjį V. Ž., kad tralas su automobiliais greitai turi išvykti iš Vokietijos ir skubiai reikalingi pinigai, dėl ko suklaidintas V. Ž. 2020 m. spalio 27 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), L. Š. atsiųstam tarpininkui, vardu H., perdavė 5 250 Eur, o L. Š. raštiškai įsipareigojo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ atgabenti per savaitę, o nenupirkus automobilio iki 2020 m. lapkričio 14 d. grąžinti pinigus, tačiau automobilio neparvežė ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą V. Ž. priklausantį 5 250 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2020 m. lapkričio 2 d., socialinio tinklapio „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, suradęs K. L. skelbimą „kas galėtų pargabenti automobilį“, ir iš anksto žinodamas, kad neįvykdys savo įsipareigojimų, turėdamas tikslą užvaldyti pinigus, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino K. L. ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad teikia transportavimo paslaugas bei yra sutaręs su automobilio pardavėju Vokietijoje nupirkti automobilį „BMW E92“ už 4 500 Eur, o jo vairuotojas, gabenantis automobilius, už 15 min. turi išvažiuoti, todėl reikia skubiai pervesti 4 500 Eur už automobilį ir 400 Eur už transportavimo paslaugas į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o patvirtinimui atsiuntė parduodamo automobilio „BMW E92“ nuotraukas, dėl ko suklaidinta nukentėjusioji G. L. iš „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į L. Š. nurodytą sugyventinės R. Š. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) padarė 4 500 Eur pavedimą, tačiau L. Š. gautų pinigų automobilio pardavėjui Vokietijoje nesumokėjo ir automobilio „BMW E92“ iki 2020 m. lapkričio 6 d. neparvežė, klaidindamas nukentėjusiuosius neva pardavėjas neatiduoda mašinos, o tralistas negalėjo laukti ir išvažiavo krautis kitų klientų automobilių, bet susitarė jų mašiną paimti važiuojant atgal kitą dieną, davė vairuotojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pats naudojosi, o K. L. pareikalavus grąžinti pinigus, 2020 m. lapkričio 8 d. L. Š. pranešė, kad padarė pavedimą ir 2020 m. lapkričio 9 d. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė bankinio pavedimo iš M. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ nuotrauką, tačiau pinigai gauti nebuvo, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą G. L. priklausantį 4 500 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2020 m. lapkričio 8 d., laikotarpiu nuo 09:32:37 val. iki 09:34:33 val., (duomenys neskelbtini), namuose panaudodamas kompiuterį „HP EliteBook 820“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ atliko veiksmą „Convert Word to D. D. DOC to PDF“, kuriuo pakeitė dokumento formatą ir įgavo galimybę keisti dokumente esančius duomenis, po ko, turėdamas tikslą sukurti savo reikmėms reikalingus dokumentus, įvedė ir keitė tikro dokumento duomenis į netikrus ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. lapkričio 8 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 12, nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš M. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor bank AS“, kuri realiai neegzistuoja, į G. L. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2020 m. lapkričio 8 d. 13:17:56 val. įvykdė 4 500 Eur pavedimą ir 2020 m. lapkričio 9 d. šį netikrą dokumentą panaudojo nusiųsdamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę nukentėjusiajai G. L., kad patvirtinti pinigų grąžinimą už neparvežtą iš Vokietijos automobilį „BMW E9“, už kurį buvo gavęs 4 500 Eur.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2020 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje suradęs nukentėjusiojo N. G. skelbimą „kas gali į (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos parvežti du automobilius ir „damokėti“ automobilių pardavėjams“ ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimų, turėdamas tikslą apgaule įgyti pinigus, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su nukentėjusiuoju N. G. bei prisistatydamas svetimu vardu M., kaip verslininkas, teikiantis transportavimo paslaugas, sudarė su nukentėjusiuoju žodinį susitarimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilių pardavėjams sumokės pinigus ir N. G. parveš automobilius: 2009 metų laidos „(duomenys neskelbtini) ir 2006 metų laidos „Audi A6“, dėl ko suklaidintas N. G. 2020 m. lapkričio 10 d. 12.00 val. ir 2020 m. lapkričio 12 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, L. Š. perdavė po 2 000 Eur, iš viso – 4 000 Eur, tačiau L. Š. automobilių neparvežė ir pinigų negrąžino, o nukentėjusiajam N. G. pareikalavus grąžinti pinigus, klaidino nukentėjusįjį, kad atsirado nenumatytų problemų ir vis žadėjo nupirktus automobilius iš Vokietijos parvežti, o 2020 m. lapkričio 28 d. iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), per „Viber“ programėlę, atsiuntė netikrą lėšų pervedimo nurodymą Nr. 12, kad iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor bank AS“, į N. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor bank AS“, 2020 m. lapkričio 28 d. 16:45:56 val. įvykdė 2 000 Eur pavedimą, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą N. G. priklausantį 4 000 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2020 m. lapkričio 11 d. interneto socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Telegram“, grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradęs E. K. skelbimą „kas galėtų pargabenti automobilį „BMW X1“ iš Vokietijos“, ir iš anksto žinodamas, kad neįvykdys savo įsipareigojimų, turėdamas tikslą užvaldyti pinigus, susiekė su E. K. ir teigdamas, kad gali pargabenti automobilį iš Vokietijos, tą pačią dieną, 2020 m. lapkričio 11 d., 17.10 val., (duomenys neskelbtini) susitiko su nukentėjusiąja E. K. ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jam priklausantis tralas yra Vokietijoje ir dar tą patį savaitgalį automobilis bus Lietuvoje, dėl ko suklaidinta E. K. 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė raštišką susitarimą ir L. Š. perdavė 7 900 Eur, o L. Š. įsipareigojo Vokietijoje nupirkti ir iki 2020 m. lapkričio 17 d. nukentėjusiajai E. K. pristatyti automobilį „BMW X1“, tačiau L. Š. sutartą dieną automobilio nepristatė ir pinigų negrąžino, o nukentėjusiajai E. K. informavus, kad kreipsis į policiją, toliau klaidino nukentėjusiąją, kad vairuotojas nespėjo grįžti iš Vokietijos ir, kad automobilis jau yra Lietuvoje, tačiau vairuotojui atsitiko nelaimė, nukraunant automobilius susilaužė koją, o 2020 m. lapkričio 28 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „WhatsApp“ programėlę atsiuntė netikrą lėšų pervedimo nurodymą Nr. 12, kad iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor bank AS“, į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2020 m. lapkričio 28 d. 16:45:56 val. įvykdė 8 000 Eur pavedimą, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą E. K. priklausantį 7 900 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis 2020 m. lapkričio 28 d., laikotarpiu nuo 16:56:01 val. iki 16:56:05 val., (duomenys neskelbtini), namuose, panaudodamas kompiuterį „HP EliteBook 820“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje „https://www.ilovepdf.com/word_to_pdf“, atliko veiksmą „Convert Word to D. D. DOC to PDF“, kuriuo pakeitė dokumento formatą ir įgavo galimybę keisti dokumente esančius duomenis, po ko, turėdamas tikslą sukurti savo reikmėms reikalingus dokumentus, įvedė ir keitė tikro dokumento duomenis į netikrus ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – 2020 m. lapkričio 28 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 12, nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad iš L. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor bank AS“, kuri realiai neegzistuoja, į E. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2020 m. lapkričio 28 d. 16:45:56 val. įvykdė 8 000 Eur pavedimą ir 2020 m. lapkričio 28 d. šį netikrą dokumentą panaudojo nusiųsdamas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) per „WhatsApp“ programėlę nukentėjusiajai E. K., kad patvirtinti pinigų grąžinimą už neparvežtą iš Vokietijos automobilį „BMW X1“, už kurį buvo paėmęs 7 900 Eur.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2020 m. gruodžio 13 d. „Telegram“ programėlėje radęs nukentėjusiojo V. D. skelbimą, kad reikalingas asmuo, kuris Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste nupirktų automobilį ir jį parvežtų į Lietuvą, ir iš anksto žinodamas, kad neįvykdys savo įsipareigojimų, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam V. D. ir melagingai prisistatė automobilių vežėju M., kuris gali nupirkti bei savaitės bėgyje parvežti automobilį „BMW X5“, tačiau šiuo metu esantis Vokietijoje ir jam reikalingas 1 000 Eur užstatas, todėl atsiųs kitą asmenį paimti pinigų (duomenys neskelbtini) mieste, po ko 2020 m. gruodžio 13 d., apie 13 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam V. D. melagingai prisistatė esąs „nuo M.“ ir sutarė susitikti prie šašlykinės, esančios (duomenys neskelbtini), dėl ko suklaidintas nukentėjusysis V. D., atvykusiam L. Š. perdavė 1 000 Eur užstatą nupirkti automobilį „BMW X5“, tačiau L. Š. automobilio nenupirko ir 1 000 Eur nukentėjusiajam V. D. negrąžino.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2021 m. sausio 4 d, socialiniame tinkle „Facebook“ radęs nukentėjusiojo N. L. skelbimą dėl automobilių parvežimo iš Vokietijos ir iš anksto žinodamas, kad neįvykdys savo įsipareigojimų, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimus pinigus, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam N. L. ir melagingai prisistatė vežėju M. iš (duomenys neskelbtini), galinčiu paimti automobilį „Audi A4“, bet negalintis sumokėti, nes šiuo metu esantis Vokietijoje, bet pasiųs kitą asmenį paimti pinigus, po ko 2021 m. sausio 5 d., apie 13 val., paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam N. L. melagingai prisistatė esąs „nuo vežėjo iš (duomenys neskelbtini)“ ir sutarė susitikti (duomenys neskelbtini), dėl ko suklaidintas N. L. susitikimo metu sudarė raštišką susitarimą ir L. Š. sumokėjo grynaisiais 3 100 Eur, o L. Š. įsipareigojo Vokietijoje nupirkti ir iki 2021 m. sausio 11 d. N. L. pargabenti automobilį „Audi A4“, tačiau L. Š. automobilio nenupirko ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą N. L. priklausantį 3 100 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2020 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, interneto programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo skelbimą apie teikiamas automobilių parvežimo paslaugas, o 2020 m. gruodžio 21 d. E. R. susisiekus nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), L. Š. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „jų tralas“ iki 2020 m. gruodžio 21 d. iš Vokietijos galės paimti automobilį „Renault Scenic“, o pinigus už perkamą automobilį „Renault Scenic“ reikia paduoti jo kolegai, vardu T., kuris pinigus persiųs į banko sąskaitą autovežio vairuotojui ir šis atsiskaitys su automobilio pardavėju Vokietijoje, dėl ko suklaidintas E. R., 2020 m. gruodžio 21 d., apie 11.00 val., prie įmonės UAB (duomenys neskelbtini) susitiko su atvykusiu L. Š., kuris prisistatė T. ir pagal žodinį susitarimą už perkamą automobilį „Renault Scenic“ L. Š. perdavė 1 200 Eur, tačiau L. Š. įsipareigojimo E. R. nevykdė, automobilio „Renault Scenic“ Vokietijoje nenupirko ir iki 2021 m. sausio 4 d. į Lietuvą nepargabeno, o sumokėtų pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą E. R. priklausantį 1 200 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2021 m. sausio 6 d., interneto programėlėje „Telegram“ grupėje „Automobiliai į ir iš Lietuvos/Lietuvoje“, suradęs E. R. skelbimą „kas gali parvežti iš Vokietijos perkamą automobilį „Opel Zafira““, ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimų, turėdamas tikslą įgyti pinigus, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su E. R. ir sutarė, kad automobilį „Opel Zafira“ kartu su kitu automobiliu „Renault Scenic“ 2021 m. apie sausio 11 d. pristatys į Lietuvą, o E. R. pinigus už automobilį paduos jo kolegai T., dėl ko įtikintas ir suklaidintas E. R. 2021 m. sausio 6 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), susitiko su atvykusiu L. Š., kuris prisistatė vardu T. ir pagal žodinį susitarimą už perkamą automobilį „Opel Zafira“ L. Š. perdavė grynais 2 300 Eur, o L. Š. įsipareigojo E. R. Vokietijoje nupirkti automobilį ir jį pargabenti į Lietuvą, tačiau automobilio nepristatė ir sumokėtų pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą E. R. priklausantį 2 300 Eur turtą.

Šiais veiksmais L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, paaiškino, kad nusikaltimus darė nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio. Veikas darė, nes buvo žmogus, kuriam turėjo mokėti, o iš ko mokėti, nebeturėjo. Anksčiau taip pat buvo teistas, veikos ribojasi tarpusavyje, viskas truko apie metus laiko. Šiuo metu gauna legalias pajamas, deklaruoja ir moka mokesčius, nori grąžinti skolas. Džiaugiasi, kad buvo suimtas trims mėnesiams, nes nežino, kuo visa tai būtų pasibaigę. Gyveno su baime, negalvodamas apie pasekmes, darė nusikaltimus. Po jo sulaikymo žmonės, kurie liepdavo daryti nusikaltimus, nuo jo atsiribojo, o jis pats grįžo į gyvenimą, turi vaiką. Prokurorui pasakojo apie tai, kas buvo tie asmenys, tačiau daugiau nekalbės, nes nenori turėti daugiau problemų, aiškinti to asmens veiksmų, atsiribojo nuo jo. Nei vieno nusikaltimo nenorėjo padaryti, apgavo žmones, bet norėjo, kad jie viską atgautų, įsitraukdamas į sandorius žinojo, ką darys, tačiau nenorėjo užvaldyti jų pinigų ir jiems jų negrąžinti, nenorėjo jų apgauti, tikėjosi, kad tik laikinai tuos pinigus turės, o paskui grąžins, tačiau iki šiol negrąžino visų pinigų nei vienam nukentėjusiajam. Šiuo metu moka ankstesniais nuosprendžiais priteistas pinigų sumas, savo veiksmus vertina blogai. Automobiliais prekiavo nuo 15 metų, tačiau tą darė nelegaliai, jo pajamos buvo nedidelės, bet užsidirbdavo, būtų galėjęs atlyginti padarytą žalą. Vis dėlto, dirbant pradėjo sektis, pradėjo augti apetitas, norėjosi visko daug, bet greitai pradėjo klimpti į skolas, tuo metu galvojo, kad išsisuks. Pripažįsta nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius visa apimtimi.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau jo nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos M. G. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ši veika vyko taip, kaip ir nurodyta kaltinime. Nukentėjusįjį susirado per programą „Facebook“, pasiūlė parvežti automobilį, tačiau jo neperdavė. Taip pasielgė, nes reikėjo pinigų. Jis visada stengėsi automobilius nupirkti ir parvežti, prašydavo, kad kiti žmonės, tralistai, nupirktų, tačiau daugumai nukentėjusiųjų pinigų atiduoti nespėjo. Jo tikslas buvo pratempti laiko, kad išsispręstų problemos. Prieš susisiekdamas su M. G., jis dėjo pastangas nupirkti tą automobilį, bendravo su pardavėju vokiečiu, siuntė automobilio nuotraukas M. G.. Su nukentėjusiuoju bendravo savo vardu, iš jo gavo 6 300 Eur, iš jų nieko nėra grąžinęs. Gavęs pinigus, su nukentėjusiuoju nebebendravo, o pinigus išleido savo reikmėms, savo problemoms spręsti. Nevažiavo parvežti automobilio, jį pargabenti turėjo jo surastas tralistas, kuris apžiūrėjo automobilį, bet jo nenupirko, nes jis (kaltinamasis) nebeturėjo tam pinigų.

Nukentėjusysis M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus, liepos mėn., ieškojo automobilio užsienyje, per „Facebook“ platformą paskelbė įrašą, kad ieško asmens, kuris padėtų nupirkti automobilį ir jį parvežtų į Lietuvą. Atsiliepė L. Š., kuris parašė, kad gali padėti, davė savo telefono numerį, jie susiskambino. Jis paaiškino, kokios paslaugos jam reikia, nusiuntė nuorodą su visa turima informacija apie automobilį. Kaltinamasis prisistatė kaip verslininkas, kalbantis vokiškai ir galintis nupirkti automobilį, atsiųsti nuotraukas, vaizdo medžiagą, suderinti kainą ir patikrinti dokumentus. Jie susitarė, kaltinamasis pradėjo bendrauti su vokiečiu pardavėju, sutarė, kad automobilį parduos už 5 800 Eur. Už savo paslaugas kaltinamasis paprašė 500 Eur, todėl bendra suma buvo 6 300 Eur. Pinigus kaltinamajam padavė grynaisiais, jis ranka pasirašė lapelį, kuriame įsipareigojo per dvi savaites pristatyti tą automobilį. Norėdamas įsitikinti, kad vežėjas yra tas asmuo, kuriuo prisistato, patikrino jo parodytą asmens dokumentą. Jis prisistatė kaip verslininkas, turintis servisą, bet paskui paaiškėjo, kad nieko panašaus nėra. Kaltinamasis nurodė, kad automobilį pargabens tralistai iš Marijampolės, tačiau jų kontaktų jam nedavė. Po kurio laiko kaltinamasis pradėjo pasakoti, kad pardavėjas vokietis neatvažiavo paduoti raktelių, minėjo apie kažkokį automobilio defektą, teigė, kad automobilis buvo neatrakintas ir pažadėjo jį pristatyti kitą savaitę. Vėliau teigė, kad automobiliui pargabenti reikia papildomų dokumentų, nes jis yra ne iš Vokietijos, o iš (duomenys neskelbtini), kad jam kilo įvairių klausimų, ar viskas su automobiliu yra gerai. Kaltinamasis neatsiuntė nei automobilio identifikacinio numerio, nei nuotraukų ar vaizdo įrašo, melas nukrypo iki to, kad jau tarsi veždavo automobilį, tačiau taip ir neatvežė. Kaltinamasis teigė, kad automobilis jau yra parvežtas (duomenys neskelbtini) ar kažkur, bet paprašius parodyti, teigė, neva, savaitgalis, todėl niekas negali nukelti nuo tralo, taip pat negalėjo grąžinti pinigų, nes buhalterė savaitgalį nedirbo. Buvo sutarta, kad automobilį pristatys jam į darbovietę, bet nepristatė. Vėliau atsirado kaltinamojo brolis, tačiau tai buvo tas pats I. Š.. Teigė, kad įmonė yra to brolio, kaip ir pinigai, o L. Š. joje tik dirba. Asmuo, dalyvaujantis teismo posėdyje (kaltinamasis), yra tas asmuo, apie kurį nurodė. Identifikacinį numerį gavo tik po kelių savaičių, tačiau patikrinus jis netgi nesutapo, buvo ne to automobilio. Viso su kaltinamuoju bendravo apie mėnesį, mano, kad kaltinamasis savo elgesiu tiesiog tempė laiką. Supratęs, kad buvo apgautas, parašė pareiškimą. Iki šiol nėra matęs automobilio, taip pat neatgavo pinigų, todėl savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja B. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji stebėjo visą procesą nuo to, kaip sutuoktinis M. G. 2020 m. liepos mėn. tarėsi dėl automobilio „Audi A4”, baltos spalvos, pargabenimo. Ieškojo asmens, kuris kalbėtų vokiškai. Sutuoktinis sumokėjo pinigus, pasirašė lapuką, kuriame buvo nurodyta kažkokia įmonė, tačiau, jos vertinimu, įmonės taip nedaro. Pinigai buvo paduoti (duomenys neskelbtini) ar kažkokios techninės patikros įmonės. Po to buvo daug pasakojimų, kad automobilis neva gabenamas, tačiau kažkas atsitiko automobiliui, nepasirodė jį perduoti turėjęs asmuo. L. Š. teigė, kad jis turi įmonę, bet kuo toliau, tuo labiau buvo panašu, kad jis automobilio taip ir neparveš. Jai kėlė įtarimų skubotumas susitikti iš karto kitos dienos ryte paduoti pinigų, kadangi kitaip automobilis nebus parvežtas. Įvykių eigoje kaltinamasis siuntė kažkokius duomenis, bet jie buvo netgi ne to automobilio. Jie vyko atsiimti pinigų į (duomenys neskelbtini). Ji taip pat bendravo su kaltinamuoju važiuojant atsiimti pinigų, kurių taip ir neatgavo, tai yra daugiau kaip 6 000 ar 7 000 Eur. Tai tas pats asmuo, kuris yra kaltinamasis šioje byloje. Susitikus jis pasakė, kad pinigų atiduoti negalės, nes buvo šeštadienis ir jis negali pasiimti pinigų. Kreipėsi į policiją. Jis vis žadėjo grąžinti pinigus, bet kartais tiesiog nepasirodydavo, policijoje žadėjo, kad atvažiuos su automobiliu, bet jo taip ir neatgavo bei nematė. Jiems skambino ir grasino neva kaltinamojo brolis, kad jie nesikreiptų į policiją. Jai pasirodė, kad tai buvo tas pats asmuo.

Nukentėjusiojo M. G. 2020 m. rugpjūčio 4 d. protokole pareiškime užfiksuota, kad jis 2020 m. liepos 8 d. apie 8 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su asmeniu – L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris teigė, kad turi savo įmonę, parveža automobilius iš užsienio. Šiam asmeniui padavė 6 300 Eur už užsakytą parvežti iš Vokietijos automobilį „Audi A4“, 2008 m. Ant lapo buvo surašyta sutartis, kurioje nurodyta, kad L. Š. paima iš nukentėjusiojo 6 300 Eur už anksčiau minėtą automobilį ir jo pargabenimą. Taip L. Š. apgaulės būdu iš jo išviliojo pinigus, kadangi automobilio neparvežė ir pinigų negrąžino (1 t., b. l. 120).

2021 m. rugsėjo 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. G. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, tai yra L. Š. (1 t., b. l. 151–157).

2021 m. rugsėjo 6 d. parodymo patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad M. G. parodė (duomenys neskelbtini) centro aikštelę, kurioje L. Š. įsėdus į jo vairuotą automobilį „Audi A4“, jis padavė 6 300 Eur, o L. Š. surašė raštelį. Atvykus, L. Š. laukė eilėje automobilio techninei apžiūrai atlikti (1 t., b. l. 158–163).

2020 m. rugpjūčio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokoluose bei fotolentelėje užfiksuota, kad M. G. pateikė CD laikmeną su nuotraukomis ir sutarties dėl pinigų perdavimo kopiją. Sutartis surašyta ranka 2020 m. liepos 8 d., nurodyta, kad L. Š. paėmė iš M. G. 6 300 Eur už automobilį „Audi A4“, kurį turi parvežti iš Vokietijos per 14 d. CD laikmenoje rastas aplankalas, pavadinimu „Įrodymai“, kuriame dar 4 aplankalai: „Automobilio patikrinimo ataskaita pagal VIN kodą“; „Automobilio skelbimas Vokietijoje“; „Pokalbių garso įrašai“; „Susirašinėjimai Messenger“. Aplankalo „Automobilio patikrinimo ataskaita pagal VIN kodą“ nuoroda, pavadinimu „Nuoroda į ataskaitą“ neatsidaro. Aplankale „Automobilio skelbimas Vokietijoje“ yra 24 nuotraukos, kuriose automobilio skelbimas puslapyje m.mobile.de. Aplankale „Susirašinėjimai Messenger“ yra 43 nuotraukos, kuriose matyti susirašinėjimas programoje „Messenger“ su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“ apie automobilio pirkimą jo pargabenimą į Lietuvą iš Vokietijos. Aplankale „Pokalbių garso įrašai“ yra 3 garso įrašai, pavadinimais: „Šeštadienis rugpjūčio 1 diena 1 dalis“; „Šeštadienis rugpjūčio 1 diena 2 dalis“; „Pokalbis rugpjūčio 3 d. su tariamu broliu“. Garso įraše „Šeštadienis rugpjūčio 1 d. 1 dalis“ užfiksuotas moters ir vyro pokalbis apie automobilio pirkimą ir pinigų grąžinimą. Moteris reikalauja grąžinti pinigus, kuriuos asmeniui įdavė už automobilio pirkimą ir parvežimą iš Vokietijos į Lietuvą. Vyras vis kartoja, kad automobilis yra jau Lietuvoje, pinigų grąžinti negali, nes jų šiuo metu neturi, grąžins pirmadienį. Vaikinas mini turįs įmonę, iš kurios šiuo metu (šeštadienį) pinigų negali paimti, pinigus grąžins pirmadienį. Garso įraše, pavadinimu „Šeštadienis rugpjūčio 1 diena 2 dalis“ yra pokalbio tęsinys, vyras siūlo pirmadienį atvažiuoti su automobiliu, kurį nupirko ir pavežė iš Vokietijos, moteris nori atgauti pinigus, kuriuos davė už automobilį, tai yra 6 300 eurų. Vyras pažada pinigus atvežti pirmadienį. Garso įraše, pavadinimu „Pokalbių garso įrašai“ yra 3 garso įrašai, kuriuose girdėti dviejų vyrų pokalbis apie automobilio pirkimą ir pinigų grąžinimą. Pirmas vyras prisistato kaip brolis ir siūlo apžiūrėti automobilį, antras vyras atsako, kad jam automobilio niekas nerodė, kalba apie neįvykdytas sutartis dėl automobilio pirkimo, siūlo gyvai apžiūrėti automobilį, nuleisti 1 000 eurų, bet pirkėjas atsisako, nes nori atgauti visus sumokėtus pinigus (1 t., b. l. 175–178, 194–196, 2 t., b. l. 1–38).

Dėl nusikalstamos veikos V. Ž. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nukentėjusiajam yra pargabenęs apie 5 automobilius. Viskas vyko kaip ir su nukentėjusiuoju M. G.. Veika galimai buvo padaryta rugsėjo 28 d. Jis realiai planavo pargabenti nukentėjusiajam automobilį, bendravo su juo savo vardu, siuntė V. Ž. automobilio nuotraukas, tačiau įvyko tas pats – gautus iš nukentėjusiojo pinigus panaudojo savo problemoms spręsti. Kokios tai buvo problemos, atsisako nurodyti. Po to tikėjosi pinigus nukentėjusiajam grąžinti, iš šio duotų pinigų yra grąžinęs 1 000 Eur. Tą padarė 2021 m. sausio mėn., prieš tai, kai buvo sulaikytas. Pinigus už automobilį gavo per žmogų, kuris vežė detales į (duomenys neskelbtini) ir pas jį užvažiavo. Paimti automobilio niekas nevažiavo, jis pats niekur nevažiavo.

Nukentėjusysis V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus, 2020 m. rugsėjo mėn. jis perdavė pinigus L. Š. už automobilį, kurį reikėjo parvežti iš Vokietijos. Pirmasis automobilis buvo parvežtas, nors dokumentai buvo pristatyti tik po savaitės, bet dėl to pretenzijų neturi. Taip pat buvo antras automobilis, kurį L. Š. labai vėlavo parvežti, truko apie mėnesį ar pusantro. Galiausiai atvežė, tačiau dokumentų nėra gavęs iki šiol. Taip pat buvo susitarta pargabenti trečią automobilį „(duomenys neskelbtini) ar „330 Coupe“, 2010 m., jo vertė – 5 250 Eur. Automobilis nebuvo nupirktas ir jo neparvežė. Jis už automobilį nurodytą sumą sumokėjo (duomenys neskelbtini) degalinėje kitam žmogui, ne pačiam L. Š., tačiau jis patvirtino, kad pinigus gavo, bet pinigai jam nėra grąžinti. Minėtą sumą visą perdavė grynaisiais prieš tralui išvažiuojant į Vokietiją. Vokietijoje automobilis buvo apžiūrėtas tralisto, tačiau jo būklė jam nebuvo tinkama, todėl jo nepirko. Pinigai nebuvo grąžinti, nors buvo susitarta, kad grąžins per dvi savaites, jei automobilio nepirks. Bandė kontaktuoti su L. Š., pradžioje jis bendravo aktyviau, bet vėliau prasidėjo pasiteisinimai ir galiausiai jis išvis nebebendravo. Iš viso bendravimas truko 1-2 mėnesius. Iš sumokėtos sumos jam yra grąžinta 1 000 Eur, padarant pavedimą per Medicinos banką. Jam žinomi trys L. Š. numeriai: (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis V. Ž. 2020 m. lapkričio 16 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2020 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) jis L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), perdavė 8 800 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atgabenimą iš Vokietijos bei 2020 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) per tarpininką L. Š. perdavė 5 250 Eur už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atgabenimą iš Vokietijos. 2020 m. spalio 31 d. jam buvo atgabentas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ be dokumentų, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ arba pinigai už jį iki šios dienos nėra grąžinti. L. Š., įgavęs jo pasitikėjimą, apgaulės būdu iš jo išviliojo 5 250 Eur bei dėl nežinomų priežasčių neperdavė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Nuo analogiškų L. Š. veiksmų nukentėjo ir daugiau asmenų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 105–114).

2020 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 117–122).

2020 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymo kopija, kurią tyrimui pateikė V. Ž., patvirtina, kad L. Š. jam perverdė 1 000 Eur (2 t., b. l. 135).

2021 m. lapkričio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. Ž.iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, tai yra L. Š., kuriam 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. spalio 4 d. padavė pinigus už automobilių „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ parvežimą (2 t., b. l. 146–148).

2021 m. balandžio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. Ž. pateikė L. Š. atsiųstą 2020 m. spalio 15 d. pavedimą apie 8 800 Eur pervedimą Vokietijos piliečiui M. L., susirašinėjimo žinutes tarp L. Š., V. Ž. ir Vokietijos piliečio M. L., V. Ž. pavedimo (avanso) Vokietijos piliečiui M. L. kopiją. Dokumentai patvirtina, kad 2020 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu V. Ž. gavėjui M. L. pervedė 200 Eur, daugiau mokėjimų Vokietijos pilietis už automobilį negavo (2 t., b. l. 149–166).

2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl telefonų išklotinių nurodyta, kad atlikus telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizę laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. Š., jis bendravo su V. Ž., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o sujungimai vyko per bokštus, esančius (duomenys neskelbtini) bei kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose (2 t., b. l. 177–178, 182–184).

Iš tarnybinių pranešimų dėl telefonų išklotinių matyti, kad buvo atlikta telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) (asmens, vardu H.) ir (duomenys neskelbtini) (tralisto) skambučių išklotinės analizė, iš kurios matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė Labas“ abonentas ir nuo 2020 m. sausio 1 d. numeris neaktyvus, t. y. naudojamas nebuvo. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas ir laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 4 d. 00:00:01 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 00:00:01 val. jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Naudotasi tel. IMEI: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 186–201, 3 t., b. l. 1–34).

2020 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. Ž. pateikė 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. lapkričio 12 d. pinigų perdavimo sutartis, kurios surašytos ranka, ir patvirtina, kad V. Ž.perdavė L. Š.8 800 Eur, 5 600 Eur ir 5 250 Eur parvežti automobilius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ į Vilnių, o jų neparvežus, L. Š. įsipareigojo grąžinti pinigus per 2 savaites (3 t., b. l. 35–38).

Dėl nusikalstamų veikų G. L. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ jis susirado nukentėjusįjį. Šis buvo iš (duomenys neskelbtini). Prisistatė jam M. vardu ir pažadėjo parvežti jam automobilį. Taip prisistatė, nes norėjo nuslėpti savo tapatybę, kad nekiltų problemų ir iš nukentėjusiųjų gautų pinigus. Tuo metu žmonės jau žinojo, kad jis nepatikimas asmuo. Jis yra teistas ir anksčiau, toje byloje nukentėjusieji apie jį paskelbė viešai, dėjo jo nuotraukas. Kadangi pats neturėjo sąskaitos, kur nukentėjusysis galėtų pervesti pinigus, paprašė padaryti pavedimą į draugės R. Š., su kuria gyveno, sąskaitą. Jis paprašė jos kortelės, nuėmė pinigus. Buvo susisiekęs su pardavėju Vokietijoje, galimai telefonu arba programėle „WhatsApp“. Automobilio neparvežė, tačiau bandė vilkinti laiką, todėl, kai praėjus porai savaičių iš jo reikalavo pinigų, K. L. nusiuntė netikro pavedimo kopiją, teigė, kad buvo sutrikusi banko veikla. Pripažįsta, kad tokiu būdu suklastojo dokumentą. Tap padarė kompiuteriu, konvertavęs dokumentą iš .pdf į .word ir pakeitęs jame duomenis. G. L. nėra pervedęs pinigų, nesusisiekė su nukentėjusiais, su juo taip pat nebebandė susisiekti. Toks asmuo, kaip M. Š., neegzistuoja. Kas turėjo šį automobilį, nepamena. Jis bendradarbiavo su keliais tralistais. Jo veikimo būdas buvo toks, kad gautus iš pirkėjų pinigus panaudoja savo reikmėms, tralistams pinigų neduoda, jie automobilį nuvykę nuperka iš savo lėšų.

Nukentėjusioji G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. rado internete automobilį „BMW E92“, kurį norėjo įsigyti, ieškojo, kas galėtų jį parvežti iš Vokietijos. Į tą regioną važiuoja mažai vežėjų, todėl jie paskelbė įrašą „Facebook“. Į jį atsiliepė L. Š., kuris prisistatė kaip asmuo, turintis savo tralus, kuriais gabena automobilius. Su juo bendravo per „Facebook“ ir „Telegram“ platformas. Jis atsiuntė daugiau to automobilio nuotraukų, nes sakė, kad tą automobilį jau žino, buvo prie jo nuvykęs. Skelbime buvo nurodyta 5 900 Eur automobilio kaina, o jis pasiūlė jį įsigyti už 4 500 Eur, nes automobilio iki šiol niekas nepirko, o jis, ją apžiūrėjęs, suderėjo jiems mažesnę kainą, tačiau teigė, kad pinigus už ją turi gauti iš karto, tą pačią dieną, nes tralo vairuotojas jau tą dieną turėjo išvykti į Vokietiją ir jam reikėjo paduoti pinigus prieš vykstant. Jie pervedė į jo sugyventinės sąskaitą 4 500 Eur ir laukė. Nuo to momento su pardavėju bendravo L. Š., nes jis suderino kainą. Po kelių dienų pradėjo teirautis, kaip toliau viskas vyks, visą laiką bendravo su kaltinamuoju ir tralo vairuotoju. Kelias dienas tralo vairuotojas vis teigė, kad pardavėjas yra išvykęs, taip pat jiems buvo sakoma, kad kaltinamojo vaikas serga, klausiama, kodėl vėl jam skambina. Po kurio laiko jie L. Š. nurodė, kad jei tai tęsis toliau, kreipsis į policiją. Šis jiems teigė, kad tralo vairuotojas yra vietoje, bet automobilio atsiimti negali, todėl jis išvažiavo paimti kitų automobilių, o vakare atvyks paimti jų automobilio. Jie nieko nesulaukė ir nusprendė vykti į policiją. Tada jiems pasiūlė grąžinti pavedimu pinigus, keletą dienų laukė, bet pinigų negavo Kaltinamasis atsiuntė ekrano nuotrauką – pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad M. Š., kaip kaltinamasis teigė, jo brolis, atliko pavedimą. Taip pat kaltinamasis teigė, kad pavedimą gaus kitą dieną, nors banko konsultantė teigė, kad turėtų gauti tą pačią dieną. Nuvažiavo į policijos komisariatą, kuri jiems pasiūlė paskambinti L. Š., kuris teigė, kad tikrai tą pačią dieną jie gaus pinigus, taip pat pripažino, kad anksčiau siųsta pavedimo kopija buvo netikra. Jie parašė pareiškimą. Per tą laiką, kol tęsėsi procesas, su jais susisiekė L. Š., kuri pervedė į jos sąskaitą 1 ct, pavedimo paskirtyje nurodžiusi: „Paskambinkite man“ ir telefono numerį. Ji teigė, kad L. Š. yra jos sugyventinis ir kad jis jau turėjo būti grąžinęs pinigus. Ji nurodė, kad kaltinamasis buvo pavogęs jos banko korteles ir jomis naudojosi jai nežinant. Iki šiol pinigų neatgavo. Bendravo su L. Š. ir tralo vairuotoju skirtingais numeriais, šių asmenų balsai atrodė skirtingi, tralistas atrodė iš balso atrodė pagyvenęs, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Kad nebus pristatytas automobilis, kad kažkas negerai, pradėjo įtarti po maždaug savaitės, kai pradėjus reikalauti pinigų, prasidėjo užgauliojimai ir kaltinimai, ko skambino. L. Š. iki tol nepažinojo, apie jo paslaugas sužinojo iš interneto, kai nerado kito tralo, kuris galėtų paimti automobilį. Be to, jo paslaugų kaina jiems tiko, buvo mažesnė, tai yra, jie turėjo sumokėti už transportavimą 400 Eur atvykus automobiliui. Tik paskui internete pamatė atsiliepimus, kad jis apgavo ne vieną žmogų.

Liudytojas R. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis kurį laiką bendravo su kaltinamuoju. Tikslių aplinkybių neprisimena, tik pamena, kad kaltinamasis jo sutuoktinei pervedė pinigus. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 182–183). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad pažįsta R. Š., ji pažįstamo L. Š. žmona. Prisimena, kad L. Š. žmona jam pervedė pinigus. L. Š. jam buvo skolingas, kam jam reikėjo pinigų, neatsimena. Tikėtina, kad R. Š. galėjo pervesti žmonai Astai pinigų, tai buvo grąžinta skola. Neprisimena, ar yra pirkęs iš L. Š. automobilį arba prašęs L. Š. paslaugos parvežti automobilį iš užsienio ar padėti jį nupirkti. Galėjo būti toks atvejis, tik nežino tiksliai, neprisimena, gal koks draugas prašė jo. Gal yra buvęs koks vienas kitas kartas, bet tiksliai neprisimena, ar yra bendrai su L. Š. pirkę automobilius. Neprisimena, kas mokėdavo už automobilius. Jis neužsiima automobilių prekyba. L. Š. pažįsta apie du metus, yra girdėjęs ir skaitęs socialiniuose tinkuose, kad L. Š. turi skolų. Neatsimena, ar yra buvę atvejų per tą laiką, kai pažįsta kaltinamąjį, kad jam skambintų asmenys dėl L. Š., jo turimų skolų ar būtų susitikę su asmenimis dėl L. Š. ir su jais kalbėtų dėl negrąžinamų skolų ar pinigų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Su L. Š. bendravo nedaug, jam tik iš dalies buvo žinoma, kokia darbo veikla užsiėmė L. Š., tai yra kad jis perka automobilius arba juos pargabena. Pažįsta ir R. Š., su ja susipažino per kaltinamąjį. Dabar su juo nebebendrauja, o anksčiau jų santykiai taip pat nebuvo labai artimi. Nepamena, ar su kaltinamuoju turėjo verslo reikalų. L. Š. šiuo metu jam nėra skolingas. R. Š. jam niekada nebuvo skolinga. Galbūt L. Š. savo skolą grąžino per ją, jos paprašė, o ji atliko pavedimą. Jis traktavo, kad tai yra kaltinamojo skolos jam grąžinimas.

Liudytoja A. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo nėra bendravusi. Tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 198–200). A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta R. Š., ji yra jos klientė, buvusi du kartus pas ją grožio salone. Nežino ir neprisimena, kaip už suteiktas grožio paslaugas atsiskaitydavo R. Š.. R. Š. vedė jai pinigus, ji žino, tačiau už ką ir kokiu tikslu, kodėl į jos sąskaitą, nežino. Kiek buvo iš viso pavedimų, kuriuos padarė R. Š. į jos sąskaitą ir kokiomis sumomis, ji nežino, tai buvo senai, ji nesidomėjo. Kad jos sąskaitoje yra atlikti pavedimai ji sužinojo iš savo vyro po jo atliktos apklausos lapkričio mėnesį, jis sakė, kad pasižiūrėtų savo sąskaitą. Ji sąskaitą pasižiūrėjo, tačiau tik pagal pavardę pamatė, kad buvo atlikti pavedimai, tačiau kiek, kada ir kokiomis sumomis, nežino. Ar juos išleido, neprisimena. Jos sąskaita asmeninė ir niekas ja nesinaudoja. R. Š. neklausė, kodėl ji į jos sąskaitą atliko pavedimus. Gal tai jos vyro reikalai, nežino, nesidomėjo ir neklausė. R. Š. jai asmeniškai skolinga nebuvo. Ji turi vieną sąskaitą „Swedbank“ banke. Jos vyras nesinaudoja jos banko sąskaita, nežino prisijungimų ir negali atlikti pavedimų prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, negali su jos kortele išgryninti pinigų. Ar iš savo banko sąskaitos išėmusi grynuosius pinigus yra davusi pinigų savo vyrui, neatsakė. Jos vyras nėra prašęs iš jos sąskaitos paimti grynuosius ir jam perduoti. L. Š. asmeniškai nepažįsta, tačiau, žino, kad jis gyvena su R. Š..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad R. Š. yra jos buvusi klientė. Kaip ši klientė atsiskaitydavo už paslaugas, nežino, nes tai buvo prieš 2–3 metus, o tuo metu su ja dirbo administratorė. Ne darbo aplinkoje su R. Š. nėra bendravusi, tačiau ji galėjo žinoti jos banko sąskaitą iš L. Š.. Iš kur kaltinamasis galėjo žinoti jos sąskaitą, nežino. Jos sutuoktinis jos sąskaitos numerį žino, jų pinigai yra bendri, todėl sutuoktinis neturi jos atsiklausti prieš nurodydamas kitiems asmenims atlikti pavedimus į jos sąskaitą. Galimai L. Š. pažinojo jos vyras. Sutuoktiniu pasitiki ir neklausinėjo dėl piniginių lėšų savo sąskaitoje. Žino, kad L. Š. dažnai keisdavo automobilius, o R. Š. pardavinėjo šuniukus. Artimi draugai su šiais asmenimis nebuvo. Jos paslaugos nėra pigios, atlieka ilgalaikį makiažą, todėl R. Š. jai galėjo mokėti 150–200 Eur už atliktą paslaugą, 1 400 Eur sumos negalėjo mokėti už paslaugas. Tokių įkainių nėra.

Liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. Š. yra jos vaiko tėvas. Šiuo metu kaip šeima su juo negyvena, šeiminiais ryšiais buvo susiję nuo 2018 m., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio mėn. ji gyveno pas tėvus, o galutinai išsikraustė 2021 m. lapkričio 1 d., išsinuomojusi butą. L. Š. jai niekada nesakė apie vykdomus ar ketinamus vykdyti sukčiavimus. Ji matydavo jį susirūpinusį, slegiamą problemų, jis tapo agresyvesnis, uždaresnis, tačiau tokių dalykų jis jai niekada nepasakojo. Apie įvykius sužinojo iš „Facebook“, kai buvo įkelti įrašai su jo nuotrauka, kuriuose buvo nurodoma, kad jis „aferistas“. Jai yra žinoma apie transporto priemones, kurias L. Š. buvo įsipareigojęs parvežti. Buvo byla, kurioje buvo ir jos pažįstamas K. G.. Apie tai sužinojus, jai buvo šokas. Prieš tai kaltinamasis buvo parvežęs automobilių kitiems jos pažįstamiems asmenims, viskas buvo gerai, visi liko patenkinti. Tačiau viskas prasidėjo nuo K. G., užsitęsė grandinė neparvežtų automobilių. Ji manė, kad kilo problemų Vokietijoje, tačiau tikėjosi, kad viskas išsispręs. Mano, kad kaltinamasis įklimpo ir neturėjo išeities. Šeimos finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga, neturėjo pinigų, gyveno tėvų bute. Jai yra žinoma apie kitus asmenis, kurie turėjo naudos iš L. Š. veiksmų. Gyvena tame pačiame mieste. Galimai prie to buvo prisidėjęs R. J., tačiau detalesnės informacijos apie tai nežino. R. J. visuomet atvykdavo kaip šeimos taikytojas, jai rodydavo, kad jis L. Š. „paprotina“, buvo toks tvarkdarys, ji juo pasitikėjo, pasakojo apie L. Š., galimai jis tuo naudojosi. Ji tikėjo tuo žmogumi, kai jis atvažiavo ir pasakė, kad pinigai, kuriuos kažkokia moteris, kurios pavardė J. ar L., pervedė į jos sąskaitą, priklauso jam, todėl ji turi šiuos pinigus atiduoti. Tą patį vakarą prieš jam atvažiuojant, dalį pinigų išsiėmė pats. Jo akivaizdoje ji pervedė šias pinigines lėšas į R. J. žmonos banko sąskaitą. Jos akivaizdoje R. J. skambino žmonai ir po to ji atliko pavedimą. R. J. sakė, kad kaltinamasis yra jam skolingas ir dėl to ji turi atiduoti minėtus pinigus. „Facebook“ įraše apie kaltinamąjį buvo nurodyta informacija, kad L. Š. galimai atsiunčia savo sugyventinės banko sąskaitą pavedimui atlikti, ir buvo nurodytas jos sąskaitos numeris. Tuomet ji suprato, kad kažkas ne taip, pati padarė 1 Eur pavedimą minėtai moteriai ir nusiuntė savo telefono numerį. Moteris paskambinusi pasakė, kad nesulaukia automobilio, o pinigus yra pervedusi, todėl kreipsis į policiją. Ji pati minėtą moterį paragino tai padaryti. Kartais ji duodavo L. Š. savo banko kortelę, nieko blogo neįtardama. Bandė kalbėtis su L. Š., tačiau tai buvo sudėtinga, jis bijojo to žmogaus. Toks įvykis buvo siaubingas visai šeimai. Jei L. Š. iki tol būtų vertęsis tokia veikla, ji su juo nebūtų susidėjusi. Jis visada sakydavo, kad susitvarkys, niekada nenorėjo apgauti žmonių. Ji tiki, kad kaltinamajam buvo grasinta susidoroti su jais ir vaiku, nes buvo atvejų, kai į namus su peiliais ateidavo vyrai, jie atvažiuodavo, jai grasino. Visos šios problemos prasidėjo 2019 m. ar 2020 m. rugsėjį. L. Š. pats turėjo banko kortelę, jai pinigus pervesdavo per „Medicinos banką“. Niekada niekas iki galo jai nepaaiškino, kaip L. susijęs su R. J.. Telšiuose kalbama, kad R. J. verčiasi ,,juodais“ pinigais, skolina už didelius procentus. L. iš jo pasiskolino pinigų, žino, kad buvo du tokie atvejai, kai skolinosi, buvo dideli procentai. Skolinosi L. pinigus per tas problemas, kai vyko ikiteisminiai tyrimai. Pats R. minėjo, kad davė pinigų atsiskaityti su žmonėmis. L. skolinosi pinigus, kad atsiskaitytų su žmonėmis. Jis kas mėnesį atidavinėjo žmonėms pinigus.Dėl ko pirmą kartą skolinosi pinigus ir kokią sumą, nežino. Jos automobilis buvo užstatytas R. J. kaip skola.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 175–179). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad G. L. nepažįsta. Nežinojo, kad L. pažadėjo parvežti automobilį BMW G. L.. L. sąskaita buvo užblokuota, todėl jis jos paprašė leisti į jos banko sąskaitą kažkokiam žmogui įmesti pinigus. L. sumos neįvardijo, taip pat nesakė, už ką tie pinigai, bet ji sutiko. Datos ji neprisimena, ji L. savanoriškai pateikė savo banko Swedbank kortelę, kad nusiimtų pinigus. Kiek jis nusiėmė pinigų nežino, kur jis juos padėjo irgi nežino. Gal kitą dieną ji pastebėjo, kad jos sąskaitoje buvo 4500 eurų ir L. jau dalį pinigų nusiėmė. Ji išvydusi tokią sumą suvokė, kad jai reikės paaiškinti šias pajamas. Tada paklausė, už ką tie pinigai, jis pasakė, kad už automobilį. Tarp jos ir L. įvyko konfliktas, po kurio ji paskambino į banką ir užblokavo savo kortelę. L. supyko, pasakė, kad turi parvaryti automobilį ir negali paimti pinigų iš banko. Iš tos sumos ji iš L. pinigų negavo ir jis jai jų nedavė. L. disponavo jos elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, jų duomenimis, žinojo prisijungimus, jam pati buvo davusi. Tačiau prie jos Swedbank sąskaitos per SMART ID jis neprisijungdavo ir atlikti pervedimus negalėjo, nes iš savo sąskaitos į kitą sąskaitą galėjo tiktai ji. Savo sąskaitos ji nesekė, nežino, kiek jos sąskaitoje buvo pinigų. Po pinigų pervedimo ir kai L. dalį pinigų išsiėmė, jai per Viberį paskambino R. J. ir paklausė, kodėl užblokavo savo kortelę. R. pasakė, kad ji susinervino, kad į jos sąskaitą įkrito tokie pinigai, kurie jai nepriklausė. R. pasakė, kad vakare atvažiuos ir pasikalbės. Tą vakarą atvažiavo, buvo ir L. R. pasakė, kad tie pinigai yra jo ir juos turi jam atiduoti. Jis norėjo pinigus gauti grynais. Tačiau tą patį vakarą jis pateikė savo ir savo žmonos A. J. sąskaitą, kad pervesti pinigus iš savo sąskaitos, pavedimo paskirties nenurodė. Jai atrodo, kad A. ji padarė du pavedimus, kokiomis sumomis, nepamena. Paskui R. padarė pavedimą, neprisimena, kiek kartų ir kokią sumą. A. J. pažįsta kaip parmanento meistrę. Kodėl R. teigė, kad jos sąskaitoje esantys pinigai yra jo, nežino, jai L. nepasakojo, o ir pats R. nesakė. Kai ji padarė pervedimus J., atėmė iš L. savo kortelę ir jam daugiau nebedavė, jis nebesinaudojo jos bankiniais prisijungimais ir pinigų nuėmimais iš bankomatų. Po kelių dienų, naršydama savo Facebook, pastebėjo įrašą, kad apie L. rašoma, jog jis aferistas. Buvo toks įrašas, kad L. nurodo pervesti pinigus į savo „mergos“ R. Š. sąskaitą, buvo nurodytas jos sąskaitos numeris. Ji labai susinervino ir pagalvojo, kad rašo dėl G. pervestų pinigų, todėl norėjo išsiaiškinti aplinkybes. Ji padarė 1 euro pavedimą, nurodydama savo telefoną, kad jai paskambintų. Ta moteris paskambino, prisistatė G., puolė žodžiais, kad nėra automobilio, nėra pinigų. Ji paaiškino, kad nei ji pirko automobilį, nei išleido pinigus. G. pasakė, kad kreipsis į policiją. L. paklausė, kaip su automobiliu, jis ją patikino, kad automobilį parvarys, bet suprato, kad L. neturi pinigų, nes atidavė R. J.. Jis ieškos kitų pinigų, už kuriuos nupirks tą automobilį (3 t., b. l. 175–179).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad jai nėra žinoma, dėl ko L. Š. banko sąskaita buvo užblokuota. Pas A. J. yra buvusi kaip pas permanento meistrę, jos paslaugų kaina buvo apie 150 Eur. Už jos paslaugas tokia suma, kokią ji pervedė, negalėtų būti. R. J. žinojo jos telefono numerį, skambino ir tada, kai kaltinamasis buvo suimtas. Norėjo tas žinutes ir skambučius išsisaugoti, bet jie dingo. Kai jis su L. Š. nesusitardavo, skambindavo jai ir tokiu būdu grasindavo kaltinamajam, kad jai kažką papasakos. Tuomet ji puldavo į isteriją, puldavo kaltinamąjį. Mano, kad R. J. taip pasinaudodavo lengvesniu priėjimu prie L. Š.. Kai L. Š. paprašė pasinaudoti jos sąskaita, nes neturėjo kortelės, nenurodė jai, kad pinigai bus pervesti už automobilį, teigė, kad už detales. Kai pamatė 4 500 Eur sumą, kilo konfliktas.

2020 m. lapkričio 13 d. nukentėjusiosios G. L. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 2 d. asmuo, prisistatęs L. Š., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė automobilio transportavimo iš Vokietijos paslaugas su sąlyga, kad ji iš anksto perves jam 4 500 Eur į sąskaitą, kuri priklauso R. Š., Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimas buvo atliktas, tačiau automobilis iš Vokietijos piliečio nebuvo paimtas. Sandorio eigoje paaiškėjo, kad L. Š. iš viso neužsiėmė automobilių transportavimo paslaugomis, o panaudodamas apgaulę iš jos išviliojo 4 500 Eur (3 t., b. l. 85).

2020 m. lapkričio 8 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodyme užfiksuota, kad į G. L. sąskaitą iš M. Š. sąskaitos pervesta 4 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „grąžinimas“ (3 t., b. l. 106).

2020 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei fotolentelėje užfiksuota, kad G. L. pateikė susirašinėjimo su L. Š. telefono ekrano nuotraukas, skambučių sąrašą į L. Š. priklausantį telefoną Nr. +(duomenys neskelbtini), skambučius į tralistui priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo lapkričio 4 d. iki lapkričio 13 d., Swedbank 2020 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymus. Dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai G. L. buvo atsiųsta R. Š.sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ?2020 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu G. L. pervedė 4 500 Eur ir tą pačią dieną R. Š. padarė 1 Eur pavedimą, kuriame mokėjimo paskirtis „paskambinti man (duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 119–134).

Iš „Swedbank“ pateiktos informacijos bei 2021 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintą 2021 m. sausio 7 d. prokuroro nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija) buvo gautas ir apžiūrėtas „Swedbank“ R. Š.sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d., kuriame yra gautas 2020 m. lapkričio 2 d. G. L.4 500 Eur pavedimas ir grynųjų pinigų 500 Eur, 870 Eur, 100 Eur išėmimo operacijos, bei 2020 m. lapkričio 4 d. pervedimai 800 ir 600 Eur į A. J. banko sąskaitą ir 1400 Eur į R. J. sąskaitą (3 t., b. l. 142–153, t. 2).

Iš 2021 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 20 d., nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. Š. ir jis bendravo su K. L. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), o dažniausiai jungėsi prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 160–167).

Iš kratos protokolo ir kitų objektų apžiūros protokolo bei tarnybinio pranešimo dėl informacijos apibendrinimo matyti, kad pas L. Š. bute, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu paimti įvairūs daiktai, tarp kurių juodos spalvos kompiuteris „HP eliteBook 820“ ir kompiuteris „ACER Aspire“. Kompiuteris „HP“ 2021 m. kovo 8 d. buvo apžiūrėtas ir surašytas daiktų apžiūros protokolas. Apžiūros metu rasti bankiniai prisijungimai prie „Swedbank“ internetinio banko, prisijungimai prie tinklapių, skirtų dokumentų formatui keisti, failai, kurie priklauso „Microsoft Office“ formatui „doc“ ir „docx“, failai, kurie priklauso „A. R.“ programa palaikomu formatu „pdf“. Apibendrinant gautus duomenis nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. daiktų apžiūros protokole yra užfiksuotas dokumentų sukūrimo mechanizmas. Rasti prisijungimai prie tinklapių. skirtų dokumentų formatui keisti. Kompiuteriu „HP eliteBook 820“ 2020 m. lapkričio 8 d. 09:32:14 buvo prisijungta prie paieškos tinklapio https://www.google.com/search?client=firefox-b-d&q=word+to+pdf, suvedus paieškos raktažodį „word to pdf“, paieškos tinklapyje 2020 m. lapkričio 8 d. 09:32:37 surastas tinklapis https://www.ilovepdf.com/word_to_pdf, o būtent šiame tinklapyje 2020 m. lapkričio 8 d. 09:34:33 atliktas veiksmas: (duomenys neskelbtini). Veiksmas - Convert Word to D. D. DOC to PDF atliekamas internete pakeisti dokumento formatą į norimą. Šiuo konkrečiu atveju dokumentas, kuris buvo „word“ formate, pakeičiamas į „PDF“ formatą. „Microsoft Office Word“ yra „Microsoft“ tekstų apdorojimo programa. „Word“ vartotojams suteikia įrankius, kad jie galėtų sukurti profesionalius dokumentus. Dokumento keitimas iš „Word“ į „PDF“ formatą yra reikalingas norint jau suformuotą turinį, kuris yra pateikiamas kaip keičiamas, padaryti nekeičiamą. Tai yra, jei suformuojamas oficialus dokumentas, kuris yra parsisiunčiamas į kompiuterį, kas yra atliekama PDF formatu, į internetinę svetainę įkėlus tokį dokumentą, pakeičiant jo formatą atsiranda galimybė pakeisti suformuoto dokumento turinį. Šiuo konkrečiu atveju tikėtina iš internetu parsisiųsto ir išsaugoto oficialaus banko sugeneruoto ir suformuoto pavedimo, pasinaudojus internetine svetaine įgauta galimybė pakeisti bankinio pavedimo turinį. Turinys gali būti keičiamas į bet kokį sau norimą, tai yra, galima pakeisti tiek visą turinį, tiek dalį jo, priklausomai kiek norima. Tokiu būdų pakeistas turinys pasikeičia tik naujai sukurtame faile, jis nepalieka interneto svetainėje, taip pat jo nesimato nei banke. Pakeistas turinys išsisaugo kompiuteryje. Analogiškai atlikti tuo pačiu kompiuteriu „HP eliteBook 820“ buvo 2020 m. lapkričio 28 d. 16:56:01, užfiksuotas prisijungimas prie paieškos tinklapio https://www.google.com/ search?client=firefox-b-d&q=word+to+pdf, naudojant paieškos raktinį žodį „word to PDF“. Paieškos tinklapyje 2020 m. lapkričio 28 d. 16:56:05 surasta svetainė https://www.ilovepdf.com/word_to_pdf., joje atliktas veiksmas Convert Word to PDF. Rasti su tyrimu susiję dokumentai: Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. 12 2020-11-08 13:17:56, mokėtojas M. Š. gavėjas G. L. 4500 Eur grąžinimas, Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. 12 2020-11-08 16:45:56, mokėtojas L. Š., gavėjas E. K., 8000 Eur grąžinimas (8 t., b. l. 123-135, 148-157, 175-181).

Dėl nusikalstamos veikos N. G. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad N. G. su juo susisiekė pats, jau buvo išsirinkęs automobilį, jam reikėjo tik transportavimo paslaugos. Jam prisistatė netikru vardu – M., slėpdamas savo tapatybę, nes nuo 2020 m. jau buvo apie jį skelbiama internete. Neturėjo jokios transportavimo įmonės, nežino, kodėl nukentėjusieji sako, kad jiems taip nurodė. Šiam nukentėjusiajam taip pat anksčiau yra gabenęs ne vieną automobilį – mažiausiai, tris. Automobilius reikėjo parvaryti iš Vokietijos. Ten nuvykęs tralistas iš Šakių, kurį jis surado programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ ir su kuriuo yra bendravęs jau seniau, juos nupirko, tačiau jis su tralistu neatsiskaitė nei už automobilius, nei už transportavimą, o automobilių N. G. neperdavė. Automobiliai liko pas tralistą. Pinigus nukentėjusysis jam pervedė dar tada, kai automobiliai buvo Vokietijoje, o su tralistu jis neatsiskaitė dėl tos pačios priežasties, kaip ir anksčiau – nebeturėjo pinigų. Paimdamas pinigus nežinojo, kad nesugebės jų atiduoti, tikėjosi, kad įvykdys įsipareigojimus. Jam pinigai buvo perduoti per du kartus. Vieną kartą už vieną automobilį, o paskui, kai nukentėjusysis susirado antrą automobilį, sumokėjo dar kartą. Abu kartus jam padavė po 2 000 Eur. Po šio įvykio su N. G. nebendravo, jis reikalavo grąžinti pinigus, tačiau jis tempė laiką, galimai siuntė jam netikro pavedimo kopiją. Žinojo, kad tie automobiliai buvo jau Lietuvoje, tačiau N. G. realios situacijos nepasakė, teigė, kad sugedo tralas ir pan. Šiam nukentėjusiajam pinigų negrąžino. Tuo metu turėjo daug skolų. Buvo žmogus, kuris jį vertė taip daryti. Po to, kai buvo sulaikytas, pradėjo vykdyti individualią veiklą, nebedaro nusikaltimų, po truputį grąžina pinigus.

Nukentėjusysis N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš pusantrų metų jis pirko automobilius Vokietijoje, ieškojo, kas galėtų juos parvežti. Tuo tikslu patalpino skelbimus portaluose vežėjų grupėse programoje „Viber“ ir su juo susisiekė L. Š., tuo metu prisistatęs M. vardu, bei pasiūlė savo pagalbą. Iš pradžių buvo tartasi dėl vieno automobilio, bet paskui atsirado ir antrasis. Vienas automobilis buvo su apmokėtu avansu, tai yra „BMW 5“. Automobilis buvo rastas už 2 500 Eur, avansas sumokėtas – 500 Eur. Padavė grynaisiais 2 000 Eur asmeniui, prisistačiusiam M., su juo susitikus (duomenys neskelbtini). Jokio dokumento nepasirašė, kadangi pasirodė patikimas asmuo, jis ir anksčiau buvo parvežęs kelis automobilius įmonei, kurioje jis dirba. Be to, buvo pirkęs automobilį ir savo reikmėms prieš du metus, jis buvo parvežtas. Jam iš karto neskambino, nes pasirodė kiek nekonkretus. Padavęs pinigus, su asmeniu sutarė, kada automobilis bus paimtas, jam buvo patikinta, kad tralistas jau yra Vokietijoje ir už kelių dienų automobilį paims. Tuo metu buvo savaitės pradžia. Su pačiu automobilio savininku nebendravo, bendravo jo kolega, kuris kalba vokiškai. Gerokai pradelsus aptartą laiką, po maždaug dviejų savaičių, pas savininką atvažiavo tralistas, kuris pasikrovė automobilį. M. nurodė, kad buvo pradelsta dėl kažkokių asmeninių priežasčių. Bendravo ir su tralistu, jam buvo duotas šio numeris. Tralistas kalbėjo žemaitišku akcentu, teigė, kad atvažiuos. Pinigus vokiečiui sumokėjo tikrasis vežėjas, nes vėliau paaiškėjo, kad M. buvo suradęs kitą tralą, kuris automobilį pargabeno į (duomenys neskelbtini) ą. Tai jam tapo žinoma atsitiktinai. Susisiekus su tikruoju vežėju, kad automobilį parvežė užsakovui fiziniam asmeniui. Dar kartą sumokėjo 2 000 Eur tikrajam vežėjui. Bendravo su M., šis nurodė, kad stengėsi automobilį parvežti, suktis iš padėties. M. nurodė pargabenti automobilį iš Kauno ir grąžinti pinigus. Asmuo „tempė gumą“, niekas nevyko, iki šiol pinigų nėra atgavęs. Be to, buvo dar vienas automobilis. Po kelių dienų, kai buvo nupirktas „BMW“, jis rado automobilį „Audi A6“. Jis vėl paskambino M. ir paklausė, gal trale yra laisvos vietos ir galėtų kartu būti parvežtas ir šis automobilis. Už jį avansas nebuvo sumokėtas, reikėjo sumokėti 2 000 Eur. M. atvyko į (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną, jam padavė 2 000 Eur. Iš išvaizdos, abu kartus tai buvo tas pats asmuo, atvyko tuo pačiu automobiliu „Opel“, pilkos spalvos. Vėlgi, jokių dokumentų nepasirašė. Dėl šio automobilio pargabenimo buvo „vyniojama į vatą“, kaltinamasis teigė, kad jis veikė kaip didelis verslininkas, taip suprato iš jo kalbų, sakė, kad vyksta į užsienį, o jo paties automobiliai yra iš Amerikos, visada palaikė ryšį ir atsiliepė į skambučius, teigė, kad tralistai su savimi turi pinigų, bet už automobilius nemokės, kol pats kaltinamasis negaus pinigų. Automobilių parvežime iš užsienio dalyvauja ne pirmą kartą, išankstinis apmokėjimas nėra įprastas. Per pažįstamus išsiaiškino situaciją, M. paskambinęs nurodė, kad žino, kas jis toks, kaltinamasis po kelių dienų skambino, žadėjo grąžinti pinigus. Kurjeris šį asmenį žinojo kaip L., asmenys iš (duomenys neskelbtini) jį puikiai žinojo kaip vaikiną, vardu L., kuris užsiima tokiais dalykais, tai yra veža automobilius, bet po to dėl to kyla problemos. Jam pažįstami buvo atsiuntę nuotrauką paklausti, ar tai šis asmuo, ir tai buvo jis. Kaltinamajam nurodė, kad žino, jog jis yra ne M. Kaltinamasis jam sakė: „jūs ne čia pataikėt, ką jūs čia šnekat“. Paskui bendravo per „Viber“ ir jam jokių klausimų nekilo. Su kaltinamuoju yra bendravęs keliais numeriais. Yra pareiškęs civilinį ieškinį, jį palaiko.

Nukentėjusysis N. G. 2020 m. gruodžio 29 d. protokole-pareiškime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 11 d. automobilių „Audi A6“ ir „(duomenys neskelbtini) nupirkimui Vokietijoje ir jų transportavimui į (duomenys neskelbtini) jis per du kartus padavė 4 000 Eur (po 2 000 Eur) asmeniui, prisistačiusiam vardu M., (duomenys neskelbtini)“. M. nupirktus automobilius į (duomenys neskelbtini) turėjo transportuoti per savaitę, tačiau jų nepristatė ir pinigų negrąžino. Vėliau išsiaiškino, kad asmuo, prisistatęs M., yra L. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 37–39).

2020 m. gruodžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis N. G.iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 L. Š., kuris buvo prisistatęs M. vardu, ir jam 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpiu nuo 9 d. iki 11 d., (duomenys neskelbtini) padavė 4 000 Eur, kad Vokietijoje atsiskaitytų su automobilių savininkais ir nupirktus automobilius parvežtų į (duomenys neskelbtini), tačiau automobilių neparvežė ir pinigų negrąžino (4 t., b. l. 82–86).

Nukentėjusiojo N. G. pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad N. G. pateikė susirašinėjimo su „(duomenys neskelbtini)“ telefono ekrano nuotraukas, kuriose duomenys apie N. G. sąskaitą ir lėšų pervedimą bei informacija „Facebook“ apie privatų automobilių pardavėją (duomenys neskelbtini), taip pat asmens, vardu K. G., pateikta informacija apie tai, kad jis nukentėjo „dėl šito veikėjo vykdomų nešvarių darbelių“ ir byla yra nagrinėjama teisme (4 t., b. l. 87–99).

2021 m. spalio 22–spalio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. G. pateikė savo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kuriame nėra gauto pinigų mokėjimo už automobilį (4 t., b. l. 100–107).

Nukentėjusiojo N. G. pateiktame garso įraše ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad N. G. pateikė garso įrašus, kurie buvo apžiūrėti. Įrašuose girdėti pokalbis dėl automobilių „BMW“ ir „Audi“ parvežimo į (duomenys neskelbtini), problemas ir pinigų grąžinimą (4 t., b. l. 108–137).

Iš AB „Swedbank“ banko pateiktos informacijos bei kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo gauti ir apžiūrėti L. Š. Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Revolut payments“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 25 d., tačiau operacijų, susijusių su pinigų pervedimais už automobilius nėra (4 t., b. l. 155–169).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta telefono abonento numerių (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. Š. ir dažniausiai jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 170–173, 3 t., b. l. 160–167).

Dėl nusikalstamų veikų E. K. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad šiuo atveju, kaip ir ankstesniais, nukentėjusioji su juo susisiekė, jau buvo susiradusi automobilį, kurį reikėjo pargabenti į Lietuvą. Tralistai nupirko automobilį, parvežė į Lietuvą, bet jis jiems pinigų neperdavė. Norėjo perduoti, tačiau jau nebeturėjo, nors iš nukentėjusiosios buvo gavęs 7 900 Eur. Šių pinigų jai nėra grąžinęs, melavo, kad automobilio atvežimas trunka ilgai, tempė laikė, todėl galimai siuntė nukentėjusiajai ir netikro pavedimo kopiją. Pavedimą suklastojo kaip ir anksčiau nurodytu būdu. Taip bandė išsisukti iš situacijos. Tralistų numerių nukentėjusiesiems neduodavo, būdavo taip, kad neva duodavo tralistų numerius, bet iš tiesų duodavo savo, taip tempdamas laiką, kad iš kažkur gautų pinigų ir atiduotų nukentėjusiesiems automobilius.

Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. vokiškame interneto tinklalapyje rado automobilį „BMW X1“, norėjo jį įsigyti ir ieškojo, kas galėtų automobilį pargabenti į Lietuvą. Susisiekė L. Š., kuris prisistatė asmeniu, kuris turi tralą, darbuotoją, sakė, kad kelių dienų laikotarpiu gali paimti automobilį, pažadėjo, kad automobilis Lietuvoje bus iki savaitgalio, kadangi vairuotojas jau neva buvo Vokietijoje. Jis atvyko į jų miestą, pasikalbėjo, juo patikėjo, patikrino jo asmens dokumentą ir pasirašė sutartį – patvirtinimą, padavė pinigus ir kaltinamasis pažadėjo, kad automobilis savaitgalį bus pas juos. Automobilis kainavo 7 500 Eur, o už viską su transportavimo paslaugomis turėjo sumokėti 7 900 Eur. Atėjus savaitgaliui, kaltinamasis teigė, kad automobilis jau parvarytas, todėl galima susisiekti su tralo vairuotoju G., kadangi automobilis yra (duomenys neskelbtini), bet jo nėra kam nukelti nuo tralo, vairuotojas susilaužė koją. Bendravo su vairuotoju, kuris teigė, kad susilaužė koją, pasakojo, kaip sunkiai gyvena, nes jo vaikai neįgalūs. Teigė, kad reikės palaukti, kol ras asmenį, kuris automobilį nukels. Sutuoktinis vyko į J. pasižiūrėti, skambino L. Š. paklausti, kur jis yra. Kaltinamasis teigė, kad automobilis yra saugomoje aikštelėje, tačiau jo sutuoktinis ten nerado. Susitiko vietinius, paklausė, kur galėtų stovėti tralas su automobiliais, vyras apvažiavo visą J. miestą ir nei tralo, nei automobilio nerado. Mieste buvo tik viena privati gaisrinės aikštelė. Sutuoktinis, grįžęs namo, skambino L. Š., kad jis pristatytų automobilį arba grąžintų pinigus. Pakankamai greitai jie gavo pavedimo kopiją, tačiau pavedimo išraše buvo suklysta viena pavardės raidė, lyginant su susitarimu. Tai pasakius kaltinamajam, jis pradėjo juoktis. Vis dar tikėjosi, kad pinigus atgaus, pirmadienį laukė iki 12 val., vėliau kreipėsi į banką kelis kartus, klausdami, ar tokia suma gali taip ilgai užtrukti. Banko darbuotojai atsakė neigiamai, bet pasiūlė palaukti iki 14 val. Banke taip pat paprašė nurodyti sąskaitos, iš kurios turėjo būti atliktas pavedimas, numerį. Jį nurodžius, paaiškėjo, kad joks išeinantis mokėjimas iš tokios sąskaitos nebuvo atliktas. Kitą dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją. Iki šiol pinigų nėra atgavę. Po to, kai kreipėsi į policiją, su L. Š. nebendravo. Po to paaiškėjo, kad minėtas automobilis buvo iš tiesų pargabentas į Lietuvą, jie rado asmenį, pas ką tas automobilis buvo, matė www.autoplius.lt šio automobilio skelbimą. Ir tam žmogui L. Š. turėjo sumokėti pinigus už automobilio pargabenimą, bet nesumokėjo, todėl jis automobilį nutarė parduoti.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daugiau kaip prieš metus su sutuoktine rado automobilį „BMW X1“ ir parašė skelbimą dėl jo parvežimo. Atsiliepė keli asmenys, vienas iš jų – kaltinamasis, kuris prisistatė kaip L. ir pasiūlė automobilį pristatyti greičiau nei kiti asmenys. Su juo susitarė, susitikę (duomenys neskelbtini) patikrino asmens dokumentą, pasirašė sutartį, sumokėjo grynaisiais 7900 Eur. Praėjus dviem savaitėms prasidėjo kuriozai: buvo teigiama, kad jo draugas G. susilaužė koją, tada kaltinamasis pats susirgo, taip pat po savaitės susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), sakė, kad atiduos automobilį, jis važinėjo po visą (duomenys neskelbtini), kadangi jam tikslios vietos nepasakė. Rado ir vežėją, ir automobilį. Jis vis nukeldavo įsipareigojimų vykdymą, bet kai jie pasakė, kad kreipsis į policiją, kaltinamasis pats paskambino ir pasakė, kad perves pinigus ir dar papildomai sumokės 100 Eur už važinėjimą. Sutuoktinė pavedimo negavo, buvo akivaizdžiai matyti, kad mokėjimo patvirtinimo kopija suklastota, paties kaltinamojo pavardė buvo ne taip užrašyta. Jie kreipėsi į banką, kur jiems nurodė, kad jokio pavedimo nėra. Tada dar kelis kartus skambino kaltinamajam, prašydami pristatyti automobilį arba grąžinti pinigus, tačiau tai neįvyko. Vėliau tą patį automobilį rado skelbimuose, skambino kaltinamajam, jis negalėjo paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Jie susisiekė su tikruoju automobilio pirkėju. Su pardavėju atsiskaitė tralistas savais pinigais. Prieš sudarant sutartį jokio įtarimo nekilo, asmuo parodė pasą, susirašė sutartį. Jis dažnai skelbdavosi tralų grupėje, susitikimo metu sakė, kad turi įmonę.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ir jo įmonė pirko automobilį „BMW X1“ pagal skelbimą, kurį rado „Facebook“, kuriame buvo nurodyta, kad reikia parvežti automobilį ir sumokėti 7 400 Eur. Jis paskambino skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė asmuo, kuris prisistatė M. Toje vietoje, kur buvo automobilis, buvo S. K., kuris automobilį apžiūrėjo, pasakė, kad viskas gerai. Jam viskas buvo įtartina, nes jei jie veža tokias brangias mašinas, klientas labiau išsiklausinėja apie mašinos būklę. Bendraujant su kaltinamuoju, iš pradžių nesuprato, kad jis veikė kaip tarpininkas, manė, kad jis perka automobilį sau. Jie pasirašė pirkimo pardavimo sutartį S. K. vardu. Po to parašė minėtam asmeniui žinutę, kad automobilis bus (duomenys neskelbtini), jis atsiliepė po poros dienų ir sakė, kad tuoj atvažiuos, bet nepasirodė. Teigė, kad lūžo ranka. Tada išgirdo, kad kiti asmenys ieškojo šio automobilio, kuris stovėjo jo kieme. Susiskambino su tuo asmeniu, pasakė, kad patys sumokėjo už jį pinigus. Jie iki šiol nebuvo girdėję apie L. Š.. Paskui palygino balsus ir suprato, kad asmuo, prisistatęs M., ir buvo kaltinamasis. Jam paskambinus, jis prisipažino, vėliau vyko ikiteisminis tyrimas, automobiliui buvo taikytas areštas. Su S. K. už šį automobilį sumokėjo dalimis, paskui šią transporto priemonę pardavė kitiems asmenims. Kaltinamasis su juo žadėjo atsiskaityti iki Naujų Metų, tačiau taip nepadarė. Iš kaltinamojo gruodžio 1 d. gavo 500 Eur pavedimą, o paskui R. Š. persiuntė dar 500 Eur. Susitikus, kaltinamasis buvo labai malonus, jį greitai įtikino, sakė, kad duos dar daugiau pinigų, nei priklauso. Kaltinamasis dar jam skambino ir siūlė parvežti automobilį „Audi A6“. Jis kaip tik buvo toje vietoje, suma už automobilį nebuvo didelė, bet jis atsisakė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 131–135). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis užsiima individualia veikla, turi automobilį – tralą, parveža automobilius, remontuoja, parduoda. 2020 metų, galėjo būti lapkričio mėnuo, kolegos R. K. žmona atsiuntė adresą, iš kur paiimti automobilį BMW X1 ir užsakovo telefono numerį. Toliau bendravo jis pats. Sutarė, kad jis pargabens automobilį. Rašytinė sutartis dėl paslaugos teikimo nebuvo sudaryta. Už paslaugos teikimą nebuvo atsiskaityta. Su užsakovu bendravo tik telefonu, atpažinti negalėtų. 2020 lapkričio mėn. automobilis BMW X1, kėbulo numerio pasakyti negali, pirktas Vokietijos Respublikoje, sumokėta 7400 eurų. Mokėjo grynais pinigais. Su pardavėju buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Užsakovas neatsiskaitė. Užsakovas neatsiliepė į telefono skambučius, dingo. Užsakovas buvo minėjęs, kad automobilį pirko sau, kad gyvena (duomenys neskelbtini) m. Apklausos metu automobilis buvo (duomenys neskelbtini) mieste jo žinioje.

Nukentėjusioji E. K. 2020 m. gruodžio 9 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. vokiškame internetiniame puslapyje rado automobilį „BMW X1“. Kitą dieną, internete „Facebook“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tralistų grupėje surado žmogų, kuris teigė galįs jį pargabenti į Lietuvą, jo vardas buvo L. Š.. Tos pačios dienos vakare, t. y. lapkričio 11 d. 17.10 val., susitiko prie „(duomenys neskelbtini). L. atvažiavo „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raidžių nepamena. Pasirašė patvirtinimą, kad automobilį jis atgabens lapkričio 17 d. ir ji sumokėjo pinigus, 7900 Eur grynaisiais. Lapkričio 17 d. automobilis pristatytas nebuvo (5 t., b. l. 41–44).

2020 m. gruodžio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. K.iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 L. Š., su kuriuo 2020 m. lapkričio 11 d. apie 17 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), tarėsi dėl automobilio „BMW X1“ pargabenimo iš Vokietijos ir kaip apmokėjimą padavė grynais 7 900 Eur (5 t., b. l. 78–83).

Nukentėjusiojo E. K. pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad E. K. pateikė dokumentus: 2020 m. lapkričio 11 d. ranka surašytą L. Š. raštą apie 7900 Eur paėmimą už automobilį „BMW X1“, kurį turi parvežti iš Vokietijos arba grąžinti pinigus iki 2020 m. lapkričio 17 d.; Luminor 2020 m. lapkričio 28 d. lėšų pervedimo nurodymą apie mokėtojo L. Š. gavėjui E. K. 8000 Eur grąžinimą; informaciją apie L. Š.; E. K. Swedbank banko sąskaitos išrašą nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., kuriame operacijų apie L. Š. pinigų pervedimus už automobilius nėra; vokišką automobilio skelbimą ir susirašinėjimą su pardavėju; susirašinėjimą programėle su „(duomenys neskelbtini)“, tel. (duomenys neskelbtini) dėl negaunamo pinigų pavedimo į E. K. sąskaitą (5 t., b. l. 50–60, 156–182).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. K. pateikė 2020 m. lapkričio 15 d. automobilio „BMW X1“ pirkimo-pardavimo sutartį vokiečių kalba tarp pardavėjo M. G. ir pirkėjo S. K., pardavimo kaina 7400 Eur (5 t., b. l. 149–152).

Iš tarnybinio pranešimo dėl L. Š. naudotų abonentų matyti, kad buvo atlikta telefono abonento numerių (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. vasario 26 d. registruotas L. Š. vardu, veikė nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. tiriamu laikotarpiu buvo naudojamas telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikimo vieta – (duomenys neskelbtini) miestas. 2020 m. lapkričio 11 d. nuo 16.19 val. iki 17.31 val. abonentas (duomenys neskelbtini) veikė UAB „Bitė Lietuva“ celėje (duomenys neskelbtini). Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo abonentas, kuris analizuojamu laikotarpiu veikė nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 12 d. ir buvo naudojamas telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 11 d. 17.06 val. abonentas veikė UAB „Tele2“ celėje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios veikimo teritorija apima įvykio vietos teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu skambino į E. K. sutuoktinio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Su E. K. naudojamu sutuoktinio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. fiksuoti 32 sujungimai žinutėmis ir skambučiais. Pagrindinė abonento Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo vieta – (duomenys neskelbtini) miestas. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo abonentas, kuris veikė nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. ir buvo naudojamas telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikimo vieta – (duomenys neskelbtini) miestas. Su E. K. naudojamu sutuoktinio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. fiksuota 20 sujungimų. Šį abonentą naudojo galimai „tralo“ vairuotojas, vardu G., kurio ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko. Neatmestina, kad šiuo numeriu naudojosi L. Š., pakeitęs balsą. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo abonentas, kuris veikė nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 24 d. ir buvo naudojamas telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė veikimo vieta (duomenys neskelbtini) miestas. Su E. K. naudojamu sutuoktinio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. fiksuoti 8 sujungimai. Šis abonentas 2020 m. lapkričio 11 d. nuo 15.55 val. iki 17.55 val. veikė (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 195–201, 6 t., b. l. 1–4).

Iš kratos protokolo ir kitų objektų apžiūros protokolo bei tarnybinio pranešimo dėl informacijos apibendrinimo matyti, kad pas L. Š. bute, (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu paimti įvairūs daiktai, tarp kurių juodos spalvos kompiuteris „HP eliteBook 820“ ir kompiuteris „ACER Aspire“. Kompiuteris „HP“ 2021 m. kovo 8 d. buvo apžiūrėtas ir surašytas daiktų apžiūros protokolas. Apžiūros metu rasti bankiniai prisijungimai prie „Swedbank“ internetinio banko, prisijungimai prie tinklapių, skirtų dokumentų formatui keisti, failai, kurie priklauso „Microsoft Office“ formatui „doc“ ir „docx“, failai, kurie priklauso „A. R.“ programa palaikomu formatu „pdf“. Apibendrinant gautus duomenis nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. daiktų apžiūros protokole yra užfiksuotas dokumentų sukūrimo mechanizmas. Rasti prisijungimai prie tinklapių. skirtų dokumentų formatui keisti. Kompiuteriu „HP eliteBook 820“ 2020 m. lapkričio 8 d. 09:32:14 buvo prisijungta prie paieškos tinklapio https://www.google.com/search?client=firefox-b-d&q=word+to+pdf, suvedus paieškos raktažodį „word to pdf“, paieškos tinklapyje 2020 m. lapkričio 8 d. 09:32:37 surastas tinklapis https://www.ilovepdf.com/word_to_pdf, o būtent šiame tinklapyje 2020 m. lapkričio 8 d. 09:34:33 atliktas veiksmas: (duomenys neskelbtini). Veiksmas - Convert Word to D. D. DOC to PDF atliekamas internete pakeisti dokumento formatą į norimą. Šiuo konkrečiu atveju dokumentas, kuris buvo „word“ formate, pakeičiamas į „PDF“ formatą. „Microsoft Office Word“ yra „Microsoft“ tekstų apdorojimo programa. „Word“ vartotojams suteikia įrankius, kad jie galėtų sukurti profesionalius dokumentus. Dokumento keitimas iš „Word“ į „PDF“ formatą yra reikalingas norint jau suformuotą turinį, kuris yra pateikiamas kaip keičiamas, padaryti nekeičiamą. Tai yra, jei suformuojamas oficialus dokumentas, kuris yra parsisiunčiamas į kompiuterį, kas yra atliekama PDF formatu, į internetinę svetainę įkėlus tokį dokumentą, pakeičiant jo formatą atsiranda galimybė pakeisti suformuoto dokumento turinį. Šiuo konkrečiu atveju tikėtina iš internetu parsisiųsto ir išsaugoto oficialaus banko sugeneruoto ir suformuoto pavedimo, pasinaudojus internetine svetaine įgauta galimybė pakeisti bankinio pavedimo turinį. Turinys gali būti keičiamas į bet kokį sau norimą, tai yra, galima pakeisti tiek visą turinį, tiek dalį jo, priklausomai kiek norima. Tokiu būdų pakeistas turinys pasikeičia tik naujai sukurtame faile, jis nepalieka interneto svetainėje, taip pat jo nesimato nei banke. Pakeistas turinys išsisaugo kompiuteryje. Analogiškai atlikti tuo pačiu kompiuteriu „HP eliteBook 820“ buvo 2020 m. lapkričio 28 d. 16:56:01, užfiksuotas prisijungimas prie paieškos tinklapio https://www.google.com/ search?client=firefox-b-d&q=word+to+pdf, naudojant paieškos raktinį žodį „word to PDF“. Paieškos tinklapyje 2020 m. lapkričio 28 d. 16:56:05 surasta svetainė https://www.ilovepdf.com/word_to_pdf., joje atliktas veiksmas Convert Word to PDF. Rasti su tyrimu susiję dokumentai: Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. 12 2020-11-08 13:17:56, mokėtojas M. Š. gavėjas G. L. 4500 Eur grąžinimas, Luminor lėšų pervedimo nurodymas Nr. 12 2020-11-08 16:45:56, mokėtojas L. Š., gavėjas E. K., 8000 Eur grąžinimas (8 t., b. l. 123-135, 148-157, 175-181).

Dėl nusikalstamos veikos V. D. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad viskas ir šiuo atveju vyko analogiškai, jis nukentėjusiajam pasaė, kad gali parvežti automobilį, pats nuvažiavo paimti 1 000 Eur kaip rankpinigius, tačiau to automobilio nenupirko. Automobilį turėjo paimti tą pačią dieną, bet tralistą rado tik už dviejų dienų. Per tą laiką automobilį nupirko. Iš anksto neturėjo tikslo nepargabenti automobilio nukentėjusiajam, tačiau iki šiol jam pinigų nėra grąžinęs. Kokiu vardu prisistatė nukentėjusiajam, nepamena, bet su juo susitikti ėjo pats. Bendraudamas su klientais, naudojo tiek savo asmeninį, tiek ir kitą telefono numerį.

Nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. jis rado automobilį internete ir ieškojo, kas galėtų iš Vokietijos jį pargabenti. Programėlėje „Telegram“ atsirado L. Š. ir jo draugas, kuris gali paimti pinigus. Jis paprašė tik 1 000 Eur į priekį. Pinigus padavė Kaune, už Raudondvario pl. Pačiam L. Š., kuris prisistatė kaip M., tralo vairuotojo, draugas. Sakė, kad pats buvo (duomenys neskelbtini), todėl pinigus paduoti reikėjo draugui, kuris perduos žmonai, o pats vairuotojas automobilį nupirks iš savo pinigų. Kaltinamasis sakė, kad parveš minėtą automobilį. Bet vokietis laukė ir nesulaukė. Po 3-4 dienų jam tapo aišku, kad kažkas yra ne taip. Jis skambino kitu turėtu numeriu, tačiau kaltinamasis paskui jam sakė „ką čia gąsdini draugą (ar brolį), negąsdink, viskas bus gerai, atiduosim“. Pavedimų ekrano nuotraukų jis negavo, tačiau kaltinamasis žadėjo, kad bus. Dar po savaitės jis padavė pareiškimą internetu. Su pardavėju Vokietijoje bendravo jis pats, tačiau su juo bendravo ir L. Š., tarėsi, kad atvažiuos. Vokietis jau prabuvo pradėjęs nervintis, kad niekas neatvyko. Už parvežimą buvo sutarta 450 Eur, dėl šio sandorio bendravo su trimis telefono numeriais.

Nukentėjusysis V. D. 2021 m. kovo 29 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 13 d. patalpino skelbimą į „Telegram“ programėlę, kad reikalingas asmuo, kuris Vokietijoje nupirktų automobilį ir jį parvežtų į Lietuvą. Į skelbimą atsiliepė asmuo, vardu M., kuris nurodė, kad jis sutinka nupirkti automobilį, ir paprašė jo sumokėti užstatą dėl automobilio nupirkimo. Tą pačią dieną sutartą sumą, tai yra 1000 Eur, perdavė M.s draugui L. Š.. Po pinigų perdavimo automobilis Vokietijoje nupirktas nebuvo, pinigų jis neatgavo, todėl jam padaryta 1000 Eur turtinė žala (6 t., b. l. 141–142).

2021 m. birželio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. D. parodė (duomenys neskelbtini) aikštelę, kurioje asmeniui nuo M. padavė 1 000 Eur (6 t., b. l. 156–163).

2021 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. D.iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 L. Š., kuriam padavė 1 000 Eur, kai buvo susitikę prie šašlykinės (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 164–172).

Nukentėjusiojo V. D. pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad V. D. pateikė informaciją apie L. Š. ir susirašinėjimą telefonu dėl 1000 Eur užstato grąžinimo už automobilį „BMW X5“, kurį pasižadėjo parvežti iš Vokietijos (6 t., b. l. 81–95).

Nukentėjusiojo V. D. pateiktame garso įraše ir suvestinėje užfiksuota, kad V. D. pateikė garso įrašus, kuriuose girdėti pokalbiai su L. Š. dėl perduotų 1000 Eur už automobilį ir pinigų grąžinimo (6 t., b. l. 98–105).

Iš 2021 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo dėl abonentinių numerių išklotinės matyti, kad buvo atlikta telefono abonento numerių (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. ir nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. Š. vardu, naudotas įrenginyje, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 00.15 val. iki 2020 m. gruodžio 19 d. 23.58 val. ir beveik visada jungėsi prie ryšiaus operatoriaus bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 13 d. 12.09 val., 12.43 val., 12.47 val. buvo skambučiai su V. D. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 11.54 val. iki 12.58 val. telefonu buvo jungtasi prie ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Prieš tai matyti judėjimas pagal ryšio bokštus nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Nuo 12.46 val. iki 12.58 val. jungtasi prie operatoriaus ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis perdavė pinigus. Vėliau matosi intensyvus naudojimasis internetiniais duomenimis bei pagal jungimosi prie ryšio bokštų asmens judėjimas link (duomenys neskelbtini) pusės. 2020 m. gruodžio 18 d. 15.58 val., 16.38 val. ir 19.00 val. įeinantis skambutis ir gautos SMS žinutės iš numerio (duomenys neskelbtini). Abonentinio numeriu (duomenys neskelbtini) buvo naudotasi nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 10.17 val. iki 2020 m. gruodžio 19 d. 16.43 val. ir jungtasi prie ryšio operatoriaus bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, dažniausiai (duomenys neskelbtini) mieste prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į įrenginį, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 13 d. 11.40 val., 11.43 val., 12.23 val. skambučiai su V. D.telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Laikotarpiu nuo 12.17 val. iki 12.29 val. telefonu buvo jungtasi prie ryšio bokštų, esančių Kauno rajone ((duomenys neskelbtini)). Prieš tai matosi telefono judėjimas nuo (duomenys neskelbtini) m. pusės, o po prisijungimo Kauno rajone judėjimas link (duomenys neskelbtini) pusės. 2020 m. gruodžio 14 d. nuo 13.45 val. iki 18.14 val. skambučiai su Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbiai tarp abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) vyko 2020 m. gruodžio 15 d. 12.09 val., 17.48 val., 2020 m. gruodžio 16 d. 14.27 val. 16.15 val.; 2020 m. gruodžio 17 d. 13.57 val., 14.13 val., 14.19 val., 14.27 val.; 2020 m. gruodžio 18 d. 13.00 val., 15.35 val., 16.00 val., 16.30 val. 16.37 val., 16.53 val.,19.23 val., 2020 m. gruodžio 19 d. 10.59 val. Taip pat nustatyti skambučiai tel. Nr. (duomenys neskelbtini), abu telefono aparatai vienodu metu jungėsi prie tų pačių arba greta esančių operatorių ryšių bokštų, todėl neatmetama galimybė, jog abu numeriai priklauso L. Š.(6 t., b. l. 194–199. 7 t., b. l. 1–3).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad L. Š. nuomojo automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. (7 t., b. l. 6–12).

Dėl nusikalstamos veikos N. L. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad nukentėjusįjį surado programoje „Telegram“, o paskui bendravo telefonu. Šiuo atveju taip pat iš nukentėjusiojo paėmė pinigus, o automobilio neparvežė. Nukentėjusįjį susirado pats, nes tuo metu jam reikėjo gauti pinigų. Šiuo atveju, pats nukentėjusysis tarėsi su pardavėju, o jam pinigus pardavė iš karto, kai sutarė dėl automobilio pargabenimo. Tarėsi, kad automobilį parveš po savaitės ar kelių dienų. Jei neklysta, nukentėjusysis žinojo jo tikrą vardą, nesakė, kad yra vežėjas iš (duomenys neskelbtini), taip pat nenurodė, kad pinigų atvažiuos paimti kitas žmogus. Galimai jie pasirašė raštu susitarimą, kadangi jis negalvojo, kad automobilio neparveš, kad įsipareigojimo neįvykdys. Tačiau gautus iš nukentėjusiojo pinigus vėl panaudojo savo bėdoms spręsti, jam nėra nieko atlyginęs, po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Nukentėjusiajam galimai teigė, kad tralas yra Vokietijoje, o jis pats Lietuvoje.

N. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš porą metų surado automobilį, sutarė su vokiečiu, padarė jam avansą ir įdėjo skelbimą „(duomenys neskelbtini)“, kad reikia parvežti automobilį. Atsirado žmogus, kuris gali – L. Š.. Jis nurodė, kad atsiųs kolegą paimti pinigus, šis juos turėjo perduoti M., kuris vyks paimti automobilio. Tačiau, kaip dabar žino, atvažiavo pats L. Š.. Padavęs pinigus, palaukė apie 4 dienas, paskui skambino kaltinamajam, nes suprato, kad kažkas ne taip. Šis nurodė skambinti tralistui, bet skambinant atsiliepė vienas ir tas pats asmuo, kuris gal tik truputį pakeisdavo balsą. Padavė skelbimą, kad reikia parvežti dar vieną automobilį, vėl sutarė su L. Š.. Susitikus, atėmė iš kaltinamojo raktelius, atsisėdo į jo automobilį, kur atidarė daiktadėžę ir matė teismo šaukimus. Programoje „Facebook“ jau buvo viskas paskelbta. Kaltinamasis pasimetė, pasiūlė važiuoti iki jo darbovietės, kur atiduos pinigus. Važiuojant pasakė, kad galimybės atiduoti nebus, sutarė važiuoti į Kauno komisariatą, pasirašė pareiškimą, kad yra skolingas ir perves pinigus, tačiau nepervedė. Vėliau prasidėjo iš kaltinamojo skambučiai, grasinimai, sakė nedaryti jam skaudimo, jis atsiskaitys. Iki šiol nieko nėra atgavęs. Kaltinamasis bendravo visais telefono numeriais pats, tik prisistatydavo kitu asmeniu. Kai įsėdo į kaltinamojo automobilį, skambino visais turimais numeriais, garsai buvo išjungti, bet vibraciją girdėjo. Visi telefonai buvo pas jį. Kiti tariami žmonės jam perskambino tik po to, kai išėjo iš policijos. Paskui jis pats jam tai pripažino, su juo bendravo tais pačiais numeriais.

Nukentėjusysis N. L. 2021 m. sausio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2021 m. sausio 4 d. apie 12 val. į internetinę platformą ,,Facebook“ patalpino skelbimą, kad ieško vežėjo-tralo iš Vokietijos į Lietuvą parvaryti automobilį. Pagal skelbimą atsiliepė asmuo, paskambinęs tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad gali paimti automobilį, bet negali apmokėti, todėl pasiūlė jam iš kart perduoti pinigus ir jis parvarys automobilį. Nurodytos sąlygos tiko, susitarė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvyks žmogus paimti pinigus. Apie 13 val. į sutartą vietą atvyko asmuo prisistatęs L., tel. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jį atsiuntė paimti pinigus, labai skubantis, atvyko iš darbo ir neturi laiko. Kadangi skubėjo jis perdavė sutartą sumą 3100 eurų, duomenų jokių nepaklausė. Tačiau susisiekus su automobilio savininku Vokietijoje, informavo, kad dėl jo sutarto automobilio niekas nesikreipė, todėl kilo įtarimas, kad atsiliepęs į jo skelbimą asmuo apgavo. Per pažįstamus pradėjo klausinėti apie asmenis paėmusius pinigus. Jį informavo, kad tai sukčiai. Jis dar kartą kreipėsi į tą patį asmenį, kad nori parsivaryti automobilį iš Vokietijos. Susitiko (duomenys neskelbtini) mstl., atvyko tas pats asmuo L., kurio jis paprašė gražinti pinigus 3100 eurų ir duoti savo dokumentą. Nurodė, kad dokumento neturi ir pasiūlė vykti į Kauno policiją surašyti lapą, kad gražins per dieną. Nuvykus į policijos komisariatą surašė ranka ant popieriaus lapo, kad L. Š. (duomenys neskelbtini) gyv. V(duomenys neskelbtini), grąžins pinigus 3100 eurų iki 11 dienos vakaro už nepervarytą automobilį. Iki sutartos dienos pinigų neatgavo, suprato, kad jį apgavo ir patyrė 3100 eurų žalą. Jo žiniomis į jo skelbimą atsiliepęs asmuo ir atvykęs pasiimti pinigus yra vienas ir tas pats asmuo, jau yra apgavęs ne vieną asmenį. Jo žiniomis L. gyvena (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 195–197).

2021 m. birželio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis N. L.iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 L. Š.(8 t., b. l. 13–21).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad N. L. pateikė ranka rašytą L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), raštą dėl 3100 Eur grąžinimo už automobilį „Audi A4“ 2021 m. sausio 11 d. (8 t., b. l. 36–41).

Iš 2021 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl abonentų analizės matyti, kad buvo atlikta telefono abonento numerių (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 21 d. 24:00 ir nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į N. L. telefono abonentą (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) g. B. N. L. telefono abonentas (duomenys neskelbtini) rašė žinutes telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat esančių (duomenys neskelbtini). Telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su N. L. telefono abonentu (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 46–90).

Dėl dviejų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų E. R. atžvilgiu

Kaltinamasis L. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad šiam nukentėjusiajam vežė vieną automobilį. Nors su juo nebuvo susitikę, tačiau jis žinojo tikrą jo vardą, susipažino per programą „Telegram“, jį žinojo kaip vežėją. Yra jam parvežęs gal 4-5 automobilius. Visi jo automobiliai iki tol buvo apmokėti arba reikėjo primokėti nedaug, viskas vyko sklandžiai, kol neįvyko situacija, kur reikėjo sumokėti už automobilį. Iš nukentėjusiojo paėmė 1 300 Eur ir paskui dar kažkiek, kadangi reikėjo parvežti du automobilius. Važiuodamas paimti pinigų, prisistatė T. vardu, kadangi nukentėjusysis iki tol jo nebuvo matęs, o jis nenorėjo afišuoti savo veido. Teigė, kad jis yra draugas T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Surado tralistus, kurie galėtų paimti automobilius. Jie atgabeno juos iki Lietuvos, tačiau automobilių jis nepaėmė, nes jau nebeturėjo pinigų sumokėti tralistams. Su nukentėjusiuoju tarėsi dėl dviejų automobilių, tai yra „Renault Scenic“ ir „Opel Zafira“. Nei už vieną pinigų jam negrąžino.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2020 m. gruodžio mėn., prieš šventes jis susisiekė su L. Š. „(duomenys neskelbtini)“ platformoje, kadangi šis jo pažįstamam buvo parvežęs automobilį. L. Š. prisistatė esantis iš (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo šventinis laikotarpis, nebuvo daugiau į ką kreiptis, kad parvežtų automobilį. L. Š. jam perskambino, pasakė, kad reikėtų paduoti grynuosius pinigus, kuriuos pervestų tralo vairuotojui ir šis automobilį parvežtų. Kaltinamasis jam paaiškino, kad jo draugas T. užsiima automobilių detalių prekyba, jam turės paduoti pinigus. Davė T. numerį. Pasirodo, tas T. ir yra L. Š.. Su juo susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), jis buvo atvažiavęs automobiliu, vokiškais numeriais. Padavė jam pinigus, o automobilio savininkui juos turėjo sumokėti tralo vairuotojas. Po to skambino vokiečiui pardavėjui, kuris teigė, kad atvažiavo lietuvis, sumokėjo pinigus ir paėmė automobilį. Sutarė, kad automobilį po švenčių parveš į Kauną, nes buvo ribojimai tarp savivaldybių, nebuvo galima išvykti iš savo savivaldybės. Laukė, kol parveš, rašė trumpąją žinutę kaltinamajam, šis atsakė, kad automobilį atgabens po Naujųjų Metų, tačiau automobilis nebuvo atvežtas, kaltinamasis teigė, neva jis susirgo, sugedo tralas. Po to jis rado dar vieną automobilį ir vėl į „Telegram“ programėlę patalpino skelbimą, kad reikia jį parvežti. Atsiliepė kitas vežėjas, kuris klausė, ar jis kažką pažįsta iš vežėjų. Nurodė, kad vieną automobilį veža L. Minėtas asmuo nurodė, kad L. yra jo brolis, kuris gali parvežti jam vienu metu ir antrą automobilį. Nurodė, kad pinigus reikia paduoti iš karto, tačiau jis išsigando, nes prieš tai nebuvo gavęs jokių automobilio nuotraukų. Prašė atsiųsti automobilio dokumentus. Gavo vokiškus dokumentus. Jis pasiūlė pats pasiimti automobilį iš (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo sakoma, kad automobilis yra vasariškomis padangomis, nors iš skelbimo matė, kad buvo žieminės. Tuo metu pagalvojo, kad galimai automobilis buvo išrinktas, pakeistos padangos. Kai atvažiavo paimti pinigų, susitiko prie kaimynų namo, kur yra kameros, kad pinigus paduotų prieš kamerą. Prižadėjo, kad automobilį parveš. Pardavėjas atsiuntė automobilio pirkimo-pardavimo dokumentą, nurodė, kad automobilį nupirko lietuvis. Po to internete rado informaciją, kad L. Š. yra ne iš (duomenys neskelbtini), moteris buvo įkėlusi pranešimą, kad jis užsisakė iš jos automobilį, tačiau jos neatsiima. Ji parvežė ir vieną jo automobilį, o jam paprašius automobilio dokumentų nuotraukos, kaltinamasis jų prašydavo iš minėtos moters. Ta moteris yra L. K., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su ja susisiekė, po to kalbėjo su L. Š., tačiau iki šiol iš jo pinigų neatgavo. Tai buvo vieninteliai du automobiliai, dėl kurių bendravo su L. Š..

Liudytojas G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra E. R. tėvas. Iš pradžių sūnus pirko automobilį „Renault“ už 1700 Eur, po to antrą automobilį jis pirko už 2300 Eur. Sūnus pirko automobilį Vokietijoje internetu. Paskambino žmogui, susitarė, kad jis palauks, kol jie susiras transportą jam pargabenti. Per programą „Telegram“ parašė skelbimą, kad ieško asmens parvežti automobilį iš užsienio. Atsiliepė asmuo, kuris parašė, kad galėtų parvežti. Buvo sutarta parvežimo kaina apie 300–400 Eur. Asmuo patvirtino, kad automobilį paims, bet neturi pinigų, todėl reikėtų jų nusiųsti. Jie suabejojo, bet jis pasakė pasiskambinti automobilio savininkui. Paskambinus, savininkas patvirtino matantis tralą. Tuomet jie patikėjo, sūnus susiskambino ir susitarė paduoti pinigus. Jie susitiko, pinigai buvo perduoti. Po to paskambino savininkui dar kartą, šis nurodė, kad automobilis buvo nupirktas, tralas jį pasikrovė ir išvažiavo. Palaukė savaitę ir pradėjo skambinėti. Per tą laiką jis susirado Vokietijoje automobilį „Opel Zafyra“, susiskambino su savininke ir paprašė palaukti. Padavė skelbimą „Telegram“, atsiliepė vežėjas, pasakė, kad jų nepažįsta ir paklausė, galbūt jie pažįsta kokių nors kitų pavežėjų. Jie nurodė, kad jiems vieną automobilį vežė L. Jis pasakė, kad išsiaiškins. Po kiek laiko atskambino pats L. ir nurodė, kad viskas yra gerai, kad prieš tai skambinęs asmuo yra jo brolis, galimai T. ir jis parveš jiems automobilį. Pradėjo reikalauti pirmo automobilio, o jis atsakė, kad paims antrą ir atveš abu automobilius. Teigė, kad pirmasis automobilis jau yra Šilutėje. Jie laukė, tačiau automobilio „Opel Zafyra“ iš Vokietijos ilgai nepaėmė, bet atsirado tralas. Pardavėja parašė, kad tralisto vardas L., atsiuntė jo (G. R.) vardu sudarytą sutartį, joje buvo įrašyti L. duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas, tralo numeris. Jie laukė, kol L. grįš ir jiems atveš abu automobilius. Tačiau atėjo Nauji Metai, jie pradėjo nerimauti, ieškoti. Kaltinamasis tempė laiką, sakė, kad atveš kitą ar dar kitą dieną, davė kažkokio tralisto numerį. Jie šiuo numeriu skambino, asmuo sakė, kad serga, o paskui nekėlė ragelio. Pradėjo reikalauti grąžinti pinigus, sakė, kad grąžins per 2–3 dienas, tačiau negrąžino. Sūnus „Facebook“ parašė pranešimą, paaiškėjo, kad L. ir T. buvo tas pats asmuo. Dar pristatinėjo kažkokį draugą iš (duomenys neskelbtini), kuris neva vienu atveju turėjo atvažiuoti paimti pinigų, bet abu kartus atvažiavo tas pats asmuo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino G. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7t., b. l. 119–122). Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. R. 2021-02-10 liudytojo apklausos protokole parodė, kad jis dirba įmonėje, kuri verčiasi automobilių pirkimais-pardavimais. Jie automobilius dažniausiai perka iš užsienio per tarpininkus, gabena į Lietuvą ir parduoda. 2020 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, jo draugas G. paprašė surasti, kas galėtų parvežti iš Vokietijos į Lietuvą automobilį „Škoda Octavia“. Buvo reikalinga tik parvežimo paslauga, kadangi draugas pats Vokietijoje automobilį nusipirko ir sumokėjo pinigus. Jų įmonė savo autovežio neturi, todėl vežėjų ieško programėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Įvedus pranešimą, kad reikalinga parvežti automobilį į Lietuvą, su jais susisiekė asmuo, vardu L., pavardės nurodyti negali. Su L. bendravo Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini). L. nurodė, kad automobilį „Škoda Octavia“ gali parvežti, susitarė, kad parvežimo kaina bus 400 eurų. Maždaug po trijų dienų jam paskambino L. ir pranešė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir ten reikia nuvykti pasiimti automobilį. G. nuvykęs automobilį pasiėmė. Vėliau, gruodžio mėn., kažkur 19 d., vėl parašė pranešimą „Telegram“ programėlėje, kad jiems reikia parvežti automobilį „Renault Scenic“ iš Vokietijos. Prieš tai su pardavėju iš Vokietijos sutarė, kad automobilį pirks už 1 200 eurų. Programėlėje su jais susisiekė tas pats L., nurodė, kad gali paimti automobilį. 2020 m. gruodžio 21 d. L. jam paskambino ir pasakė, kad autovežis šiandien paims automobilį ir reikia paduoti 1200 eurų grynais jo draugui T., pinigus pats L. perves autovežio vairuotojui. Susitarė, kad už automobilio parvežimą sumokės 350 eurų, kai automobilis bus pristatytas į Lietuvą jiems. Pinigus į sutartą vietą nuvežė jo sūnus E. R.. Tada L. pranešė, kad autovežis jau nuvykęs į jo nurodytą vietą. Jis paskambino automobilio savininkui į Vokietiją, šis jam patvirtino, kad autovežis yra atvykęs. L. nurodė, kad dabar yra šventinis laikotarpis, dėl to tikriausiai automobilis į Lietuvą bus atvežtas po švenčių. Vėliau, sausio mėnesio pradžioje, jiems prireikė dar vieno automobilio. Išsirinko „Opel Zafyra“, automobilis buvo taip pat Vokietijoje. Jis pats bendravo su pardavėja, kadangi moka vokiečių kalbą, suderino su ja visas pirkimo-pardavimo sąlygas. Sutarė automobilio kainą 2 300 eurų. Tada vėl programėlėje „Telegram“ jo sūnus E. R. patalpino pranešimą, kad reikia parvežti į Lietuvą automobilį „Opel Zafyra“. Su juo susisiekė asmuo, kuris gali parvežti automobilį. Dėl šio automobilio parvežimo derino pats sūnus E. R., dėl to jis tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali. Sūnus jam tik nurodė, kad automobilį „Opel Zafyra“ parveš tas pats L., nes automobilis „Renault Scenic“ jau yra (duomenys neskelbtini), dėl to bus patogu L. automobilius abu atvežti jiems vienu metu. Pinigus už „Opel Zafyra“, t. y. 2 300 eurų padavė taip pat sūnus sutartoje vietoje L. draugui T. Automobilio „Opel Zafyra“ savininkė pranešė, kad automobilį jau atvyko nupirkti vairuotojas su autovežiu. Prieš tai jis jai buvo nusiuntęs savo asmens tapatybės kortelės kopiją ir ji pirkimo-pardavimo sutartyje jį nurodė kaip pirkėją. Automobilio atvyko paimti autovežio vairuotojas L. M.. Kadangi automobiliai buvo nupirkti ir tai patvirtino abiejų automobilių pardavėjai, jiems jokio įtarimo iš karto nekėlė, tačiau kiek vėliau jiems tapo neramu, nes automobiliai nebuvo pristatyti. L. skambino tiek jis, tiek sūnus. L. nurodydavo skirtingas aplinkybes, dėl ko automobiliai nėra pristatyti, vis sakė, kad automobilius pristatys arba gražins visus pinigus. Nesulaukus automobilių, pradėjo apie L. domėtis internete. Sūnus „Facebook“ socialiniame tinkle pamatė informaciją, kad L. – žinomas sukčius. Sūnus irgi parašė, kad yra nukentėjęs, su juo susisiekė labai daug žmonių, kurie yra nukentėję, bet į policiją nesikreipė. Dar kelis kartus skambino L.i, šis vis žadėjo grąžinti pinigus arba atvežti automobilius, tačiau vis tiek nei automobilių, nei pinigų nesulaukė. Galiausiai L. telefonai buvo išjungti, todėl nusprendė kreiptis į policiją. L. tiek su juo, tiek su sūnumi bendraudamas visad minėdavo, kad yra iš (duomenys neskelbtini), kad jo autovežiai (duomenys neskelbtini), todėl visą laiką manė, kad jis ir yra gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino, paaiškino, kad jie vertėsi automobilių pirkimu pardavimu kaip įmonė. Automobiliams pirkti buvo panaudoti sūnaus pinigai, bet paskutinį automobilį formino savo vardu, nes nusiuntė savo asmens dokumento kopiją. Dėl antro automobilio, kaltimamasis minėjo, kad jį parveš T., jį pristatinėjo tai draugu, tai broliu. Kai „Facebook“ paskelbė, kad nukentėjo, atsiliepė (duomenys neskelbtini) įmonė, kuri nurodė, kad automobilis „Renault“ yra (duomenys neskelbtini), bet užsakovas yra kitas asmuo. Jie bandė paaiškinti, kad automobilis buvo vežtas jiems, bet jiems buvo atsakyta, kad automobilio atiduoti negali, nes užsakovas yra L. ir jis turi išsipirkti automobilį. L. svetimais pinigais nupirko tą automobilį, o jų duotus pinigus pasiėmė sau. Tada paskambino moteris ir pasakė atvažiuoti, susimokėti pinigus. Jie nuvažiavo, sumokėjo ir atsiėmė automobilį. Vokietijoje už automobilį sumokėjo žmogus, kuris nuvažiavo jo paimti. Automobilį „Opel Zafyra“ vežė kitas žmogus, kuris taip pat už jį sumokėjo ir parvežė. Tik jie nežinojo šio asmens duomenų. L. turėjo kelis telefono numerius, vieną numerį davė kaip draugo iš (duomenys neskelbtini). Bet tas pats asmuo buvo ir vežėjas, ir draugas, ir brolis. L. pirmą kartą paduodant pinigus atvažiavo kaip L., o antrą kartą – kaip T.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis turi mikroautobusą ir tralą, su kuriais važiuoja į (duomenys neskelbtini), veža automobilius. Gauna užsakymus iš firmos ar programėlių internete. Tą kartą jam paskambino ir pasakė, kad yra automobilis 20–30 km nuo vietos, kurioje jis buvo, pateikė jo parvežimo užsakymą. Tai buvo automobilis „Opel Zafyra“. Susiskambino su užsakovu, sutarė, kad automobilį paims (duomenys neskelbtini). Jam buvo atsiųstas adresas, suma, kiek reikia sumokėti, jis mokėdavo iš savo pinigų. Nuvažiavo, apžiūrėjo automobilį Vokietijoje, paskambino užsakovui ir pasakė, kaip šis atrodo. Asmuo nurodė jį imti ir tada jis už automobilį sumokėjo 2200 Eur. Buvo sutarta, kad jam grįžus į Lietuvą, su juo atsiskaitys 400–500 Eur. Per dvi dienas grįžo į Lietuvą, paskambino užsakovui, kad jau gali atsiimti automobilį, jis sakė, kad atvažiuos savaitės pabaigoje, bet vėliau paskambino ir pranešė, kad neatvažiuos, atsiųs tralą. Paklausė, ar gali pervesti pinigus. Jis paprašė, kad atsiskaitymas vyktų grynaisiais, sakė, kad atveš vairuotojas. Paskui skambino, sakė, kad vairuotojui neišein atvažiuoti, todėl atvažiuos kitą kartą. Kitą savaitę vėl negalėjo atvažiuoti, klausė, gal gali pervesti pinigus, jis nesutiko. Gal po dviejų savaičių vėl sakė, kad atveš pinigus, šį kartą jo draugas iš (duomenys neskelbtini), davė numerį. Paskambino jo draugui, šis nurodė, kad jam reikia nusiimti pinigus, tada atvažiuos ir sumokės. Vėliau teigė, kad tralas atvažiuos, bet paskui nesulaukė to žmogaus, jis nebekėlė ragelio. Suprato, kad kažkas ne taip ir per savaitę automobilį pardavė, atsiėmė pinigus. Paskui paskambino iš policijos ir jis sužinojo apie L. Paaiškino, kad jau pardavė automobilį, o jam sakė, kad yra žmonės, kurie iš tikrųjų jį pirko.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 125–129). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis yra užsiregistravęs telefone, programėlėje „Telegram“, kadangi kartais vyksta į užsienį ir grįždamas parveža automobilius į Lietuvą. Tuo užsiima labai retai, dažniausiai, kai paprašo jo draugai. Vyksta nuosavu „MB Sprinter“, 9 vietų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo būna prisikabinęs priekabėlę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą vežti automobilius. 2020 m. sausio mėn., galėjo būti 7-8 d., programėlėje parašė, gal kam reikia parvežti automobilį iš Vokietijos. Programėlėje su juo susisiekė asmuo, kuris prisistatė L., numeris (duomenys neskelbtini), pasakė, kad reikėtų Vokietijoje nupirkti automobilį „Opel Zafyra“, už mašiną sumokėti 2 300 eurų, nurodė tikslią vietą. Sutarė, kad jis už automobilį sumokės iš savų pinigų, o L. jam visus pinigus grąžins Lietuvoje, kai parveš automobilį, ir sumokės 450 eurų už parvežimą. L. jam nurodė, kad turi šio automobilio pirkėją Lietuvoje. Nuvykęs į nurodytą vietą, automobilį „Opel Zafyra“ nupirko iš moters, jai davė savo dokumentus, ji juos atsišvietė. Kai sumokėjo pinigus, pasirašė dokumentus – vokišką pirkimo-pardavimo sutartį. Matė, kad parašytas G. R. vardas, tačiau L. dar prieš tai jam sakė, kad nekreipti dėmesio į sutartyje nurodytų asmenų duomenis. Sausio 10 d. L. informavo, kad automobilį jis nupirko, nusiuntė L. savo namų adresą (duomenys neskelbtini). Automobilį parvežė sausio 12 d. ir iš karto paskambino L., kad automobilis jau yra Lietuvoje. L.jam tada pasakė, kad yra ne Lietuvoje, labai užsiėmęs, kad vėliau jam paskambins jo vairuotojas, kuris turi autovežį ir atvažiuos paimti į (duomenys neskelbtini) bei sumokės jam 2 750 eurų. Paskambino L. vairuotojas, kurio numerio negali pasakyti, prisistatė G., pavardės nenurodė. Pasakė, kad turi autovežį, dirba su policija ir automobilį paimti atvyks po kelių dienų. Jis nusiuntė savo namų adresą. Po kelių dienų šiam asmeniui paskambino, ar atvažiuos, atsakė, kad negali, nes labai dirba naktimis ir yra pavargęs, todėl atvažiuos savaitgalį, t. y. sausio 16 d. Jis 16 d. išvyko į Vokietiją. Sausio 18 d. važiuojant į Lietuvą, skambino ir L., ir vairuotojui G.i, jie jam aiškino, kad po savaitgalio 20-21 d. atvyks automobilį paimti, tačiau sausio 19 d. ryte jis pats paskambino vairuotojui G., kadangi planavo su priekabėle vykti į (duomenys neskelbtini) ir galvojo kaip tik užsuks į (duomenys neskelbtini) ir pats nuveš automobilį. Vairuotojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bus apie pietus. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje laukė valandą laiko, tačiau niekas neatvyko pasiimti automobilio. Į jo skambučius nei L., nei G.neatsiliepė. Nusprendė automobilį palikti, kadangi jam labai reikėjo į (duomenys neskelbtini) vykti paimti kitą automobilį. „Opel Zafyra“ užrakino, automobilio raktelius ir dokumentus pasiėmė su savimi. Kitą dieną ryte paskambino L., nurodė, kad vairuotojas G. turi visus pinigus ir dingo, paklausė, ar galėtų pinigus pervesti į banko sąskaitą. Jis nesutiko, nes neturi el. bankininkystės ir negalės pažiūrėti, kas pervedė. Bijojo, kad jį apgaus, pasakys, kad pervesta, o iš tiesų pinigų nebus, dėl to L. pasakė, kad nori gauti pinigus į rankas grynais. Jam pasidarė viskas labai įtartina, dėl to skubiai nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir automobilį pasiėmė, parsivežė į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, jam paskambino dar kitas žmogus, vardo neprisimena, pasakė, kad skambina iš Marijampolės, kalbėjo su (duomenys neskelbtini) a tarme, pasakė, kad atveš pinigus, tačiau neatvežė. Jis tada pradėjo suprasti, kad kažkas čia vyksta įtartino. Apgalvojęs suprato, kad L. ir G. buvo tikriausiai tas pats žmogus, nes balsas buvo labai panašus. Pradėjo domėtis internete apie sukčius, pamatė Facebook skelbimą apie sukčių, kuris veža automobilius iš Vokietijos. Skelbime buvo nurodyti jo asmens duomenys, automobilio bei priekabos numeriai, dėl to labai išsigando. Tada jo dukra pasidomėjo apie L. ir viskas tapo aišku, kad pateko į sukčių pinkles. Supratęs, kad automobilio niekas nepaims, nusprendė „Opel Zafyra“ parduoti. Kadangi automobilį pardavė, jis nuostolio nepatyrė, tačiau nemalonu, kad jo duomenys paskelbti viešai internete, taip pat kad turėjo bereikalingų rūpesčių ir liko apgautas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas savo parodymus patvirtino, nurodė, kad G. R. pavardė sutartyje jam sukėlė įtarimų. Sutartyje jis padėjo savo parašą ir paprašė, kad įrašytų, jog jis apmokėjimą padarė kaip vairuotojas. Beskaitant sutartį, nesutapo gyvenamoji vieta, vardas, kur gyvena G., kai bendravo telefonu, L. anksčiau pasakė, iš kur yra, tai yra nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), yra perpardavinėtojas. Paskambino L., kuris nurodė į tai nekreipti dėmesio, nes sutartis bus perrašyta. Jis pasirašė ir pasiėmė vieną sutarties egzempliorių. Neatsimena, ar minėtas asmuo prisistatė L. vardu. Kai apsvarstė vėliau, pagalvojo, kad tiek L., tiek ir vairuotojai, su kuriais bendravo parvežęs automobilį į Leituvą, buvo tas pats asmuo, nes tam tikrus sakinius, frazes sakydavo tokias pačias, tarsi kartu gyventų ir žinotų, ką kalbėti.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis prieš 2–3 metus parvežė automobilį iš užsienio. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, o L. K. buvo vadybininkė. Ji jam nusiuntė žinutę su adresu ir nurodė, kokį automobilį reikia paimti. Jis nuvažiavo nurodytu adresu, jau žinodamas, kad reikės sumokėti už automobilį grynaisiais. Buvo sakoma, kad pavedimas bus padarytas, kai atvažiuos pasiimti automobilio. Paskui vadybininkė ar kažkuris kitas asmuo „Facebook“ pamatė, kad yra nukentėjusių asmenų nuo kito asmens, kurio numeris sutapo su užsakovo. Jie parašė, koks automobilis buvo parvežtas ir atsirado tikrieji savininkai, sumokėjo pinigus ir pasiėmė automobilį.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 147–149). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirbo nuo 2017 metų iki 2021 metų birželio mėnesio pradžios. Šioje įmonėje vadybininke dirbo L. K.. Su ja visada kontaktuodavo, kokius turi paimti automobilius, iš kur ir kur juos pargabenti. 2020 metais prieš Kalėdas, arba 2021 metų sausio mėnesį, tačiau labiau tikėtina, jog 2020 m. prieš Kalėdas, kai buvo Vokietijoje, jam paskambino vadybininkė L. K. ir nurodė, jog turės pargabenti automobilį „Renault Scenic“ į Lietuvą. Išvykstant iš Lietuvos apie šį automobilį informuotas nebuvo, tačiau tai normalu, nes kol vairuotojai būna užsienyje, atsiranda naujų užsakymų, apie kuriuos praneša vadybininkė, kad pakrauti pilną tralą grįžtant į namus. Pokalbio metu L. pasakė, jog už automobilį klientas nesumokėjęs pardavėjui, dėl ko reikės jam sumokėti. Jis suprato, kad turės mokėti iš savo asmeninių lėšų, o grįžus pinigus atgaus iš kliento. Net neklausė L., ar jam bus pervedama pinigų sumokėjimui, nes pats suprato, kad teks mokėti iš savo lėšų. Kadangi jie užsiima tik transporto priemonių pervežimu, dažniausia pats klientas jau būna sumokėjęs pardavėjui užsienyje, o jie tik nuvyksta paimti automobilį. Buvo atvejų, kad klientas nesumokėjo pardavėjui ir teko pačiam mokėti iš savo pinigų, bet jokių problemų nebūdavo, grįžus atgaudavo pinigus. Ne visa dalis pinigų buvo jo asmeninės lėšos. Išvykstant į reisą direktorius visada paduoda grynų pinigų, nenumatytoms išlaidoms. Suma būna skirtinga, tačiau apie kelis šimtus. Niekas jam nesiūlė pervesti pinigų bankiniu pavedimu, jis pats tokios temos ir nelietė, kalbant apie „Renault Scenic“ automobilį. Už automobilį sumokėjo dalį turėtų įmonės pinigų ir dalį savo asmeninių lėšų, kiek tiksliai sumokėjo jau nepamena, tačiau virš 1000 eurų. Automobilį parvežė į Lietuvą. L. K. jam buvo davusi L. Š. telefono numerį. Šis asmuo buvo automobilio pirkėjas Lietuvoje. Grįžęs į Lietuvą skambino, jog nori atiduoti jam automobilį, tačiau šis neėmė, vis teigdavo, jog atsiims rytoj, poryt. Vis rasdavo priežasčių, dėl ko negali pasiimti automobilio. Taip automobilis ir buvo pas juos apie mėnesį. Per šį laikotarpį socialiniame tinkle www.facebook.com „tralistų“ grupėje rado įrašą apie L. Š., kuriame buvo rašoma, jog asmuo yra melagis, paima iš kitų žmonių pinigus už parvežamus automobilius, tačiau neparveža, o vežėjų paprašo parvežti automobilį ir jo neatsiima. Toje pačioje grupėje atsiliepė kiti asmenys nurodydami, kokius automobilius pirko iš L. Tada jis parašė komentarą, jog asmeniui yra parvežęs „Renault Scenic“ automobilį, kurio neatsiėmė. Po jo įrašo su vadybininke L. susisiekė asmuo, kuris nurodė, jog iš L. įsigijo būtent šį automobilį. Jis pats nežino asmens duomenų, nes bendravo L. Kiek žino, ji ir atidavė automobilį, kurį buvo palikęs stovėti įmonės kieme, adresu (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad savo mokėtus pinigus atgavo iš tikrojo pirkėjo, kuris jam sumokėjo už automobilį ir jį atsiėmė. L. K. jam nurodė tik L. Š. telefono numerį, kuriuo teko su juo kontaktuoti. Minėtoje „Facebook“ „tralistų“ grupėje pamatė, kad buvo nurodytas tas pats numeris kaip L. Š., kuris galimai buvo apgavęs ne vieną asmenį.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 136–139). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 21 d. automobilio „Renault Scenic“ pargabenimą organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gruodžio 21 d. dėl automobilio pargabenimo iš Vokietijos į Lietuvą buvo bendrauta su asmeniu per programą „Telegram“ telefono numeriu (duomenys neskelbtini) 0. Asmuo teigė, kad reikia iš Vokietijos į Lietuvą pargabenti „Renault Scenic“ ir už jį sumokėti pinigus. Automobilį užsakęs asmuo, tel. nr. (duomenys neskelbtini), yra L. Š.. Dėl automobilio pargabenimo ir pirkimo su asmeniu buvo sutarta žodiniu sutarimu, jog jų įmonės vairuotojas, nuvykęs į Vokietiją, už „Renault Scenic“ paduos 1200 eurų, o užsakovas pinigus turės atiduoti atsiimant automobilį įmonėje. Užsakovas bendravo su vairuotoju R. S., tel. nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasakojo užsakovui, kaip atrodo automobilis „Renault Scenic“ vietoje. Šis asmuo pirmą kartą užsakinėjo automobilių pirkimą ir pargabenimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis „Renault Scenic“ 2020 m. gruodžio 23 d. buvo pargabentas į Lietuvą. Jis buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 28 d. užsakovui buvo pranešta, kad automobilis jau pargabentas ir reikia jį atiduoti. Užsakovas parašė, jog 2021 m. sausio 2 arba 3 d. atvyks pasiimti pats. Minėtomis dienomis automobilio pasiimti niekas neatvyko. Vėliau jis prašė numerio asmens, su kuriuo galima kontaktuoti dėl automobilio atsiėmimo, kad atvyks automobilio „Renault Scenic“ pasiimti užsakovo vairuotojas. Užsakovui pateikė R. S. telefono numerį. Asmuo neatvyko pasiimti automobilio. Kadangi jai kilo įtarimas, jog įmonę galėjo apgauti, numerį (duomenys neskelbtini) išplatino tarp kitų automobilių vežėjų įmonių. Tada gavo atsakymų, jog vyksta teisminiai procesai su L. Š. dėl sukčiavimo. Minėtu numeriu naudojasi L. Š.. Pasidalinus minėta informacija internete, 2021 m. sausio m. 19 d., per „Messenger“ programą jai parašė E. R., kuris teigė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parvežė jo pirktą automobilį „Renault Scenic“. Jis sumokėjo pinigus asmeniui, kuris parvežtų „Renault Scenic“ iš Vokietijos į Lietuvą. Asmuo jai padiktavo pirkto „Renault Scenic“ informaciją, VIN kodą, spalvą. Suprato, kad tai jis užsakė automobilio pirkimą ir pargabenimą, o ne L. Š.. Automobilį E. R. iš įmonės pasiėmė pats, jį įsigijo už 1200 eurų ir dar sumokėjo 300 eurų už automobilio pargabenimą į Lietuvą.

Nukentėjusysis E. R. 2021 m. sausio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atklikimo protokole apklaustas liudytoju parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra pardavimų vadovas. Įmonė užsiima automobilių prekyba. Dažniausiai automobilius perka Vokietijoje ir juos parduoda Lietuvoje. 2020 metų gruodžio mėnesį internetiniame parduodamų automobilių skelbimų portale www.autoscout24.com pamatė parduodamo automobilio „Renault Scenic“, 2007 metų, 1,6 l. benzininiu varikliu, mėlynos spalvos, skelbimą. Šį automobilį nusprendė įsigyti sau asmeniškai. Susisiekęs telefonu (duomenys neskelbtini) su skelbimo autoriumi sutarė, kad jam parduos automobilį „Renault Scenic“ už 1200 eurų. Telefonu bendravo su vyriškiu vokiečių kalba, o jam padėjo susikalbėti ir vertėjavo jo tėvas G. R.. Su automobilio pardavėju taip pat sutarė, kad jie ieškos įmonės ar asmenų, kurie atvažiuos į Vokietiją paimti jų perkamo automobilio „Renault Scenic“, paduos už šį automobilį pinigus ir padės užpildyti reikiamus dokumentus. Po to ieškojo asmenų, kurie padės jam parvežti minėtą automobilį. Per mobiliojo telefono programėlę „Telegram“, grupėje „Automobiliai į ir iš Lietuvos/Lietuvoje“, rado asmenį vardu L. Š., tel. (duomenys neskelbtini), kuris parveš automobilį. Šis asmuo jau buvo vieną automobilį parvežęs jo pažįstamam asmeniui, todėl atrodė patikimas vežėjas. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su L. Š., paklausė ar jis galėtų iš Vokietijos parvežti jo perkamą automobilį „Renault Scenic“. Pastarasis nurodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. dieną Vokietijoje „jų tralas“ galės paimti jo perkamą automobilį, atsiskaityti už perkamą automobilį ir užpildyti reikiamus automobilio pirkimo/pardavimo dokumentus. Po to tą automobilį jam Lietuvoje pristatys po švenčių. Su L. Š. telefonu sutarė, kad už perkamą automobilį pinigus paduos jo kolegai vardu T., o šis po to persiųs pinigus į banko sąskaitą autovežio vairuotojui, kuris už perkamą automobilį turės atsiskaityti su automobilio pardavėju Vokietijoje. 2020 m. gruodžio 21 d. apie 11.00 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) susitiko su galimai T., kuriam už perkamą automobilį „Renault Scenic“ padavė 1200 eurų. T. į susitikimą atvyko automobiliu „Jeep G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija). Su T. susisiekė L. Š. nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 30 d. L. Š. telefonu nurodė, kad jo nupirktą automobilį pristatys į Lietuvą 2021 m. sausio 4 d. Sutartą dieną jam automobilio nepristatė, tačiau su L. Š. toliau bendravo telefonu. Šis jam nurodė, kad vėluoja pristatyti nupirktą automobilį dėl autovežių gedimo ir kitų priežasčių. 2021 m. sausio 6 d. tame pačiame internetiniame parduodamų automobilių skelbimų portale www.autoscout24.com pamatė parduodamo automobilio „Opel Zafira“, 2008 metų, 1,8 l. benzininiu varikliu, juodos spalvos, skelbimą. Su skelbimo autoriumi susisiekė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo moteris S. L.. Su šia automobio „Opel Zafira“ pardavėja telefonu sutarė, kad pirks automobilį už 2300 eurų. Su ja telefonu taip pat sutarė, kad automobilį į Vokietiją atvyks paimti automobilių pervežėjai, kurie sumokės už perkamą automobilį ir užpildys reikiamus dokumentus. Šį automobilį planavo pirkti tėvui. Tą pačią dieną mobiliojo telefono programėlėje „Telegram“ esančioje grupėje „Automobiliai į ir iš Lietuvos/Lietuvoje“ pasiteiravo, kas galėtų jam parvežti iš Vokietijos perkamą automobilį „Opel Zafira“. Netrukus su juo „Telegram“ programėlėje susisiekė programėlės naudotojas, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Jis nurodė, kad gali parvežti jo minėtą automobilį „Opel Zafira“ ir paklausė, ar pažįsta kitus vežėjus, nes norėjo sužinoti, ar jis yra patikimas ir ar atsiskaitys už parvežamą automobilį. Jis nurodė, kad šiuo metu kitas vežėjas, vardu L., jam veža kitą automobilį „Renault Scenic“. „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad bandys susisiekti su L. ir patikrinti jo nurodytą informaciją. Po kurio laiko su juo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė L. ir pasiteiravo, ar ieško vežėjo kitam automobiliui. L. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje bendravo su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra L. brolis. Esant tokioms aplinkybėms, L. pasiūlė parvežti ir automobilį „Opel Zafira“, bei abu minėtus automobilius jam pristatyti kartu į Lietuvą apie sausio 11 dieną (2021 m.). Jis sutiko. L. telefonu nurodė, kad už perkamą automobilį „Opel Zafira“ pinigus vėl paduotų jo kolegai T. 2021 m. sausio 6 d. apie 14 val. adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su T. ir padavė 2300 eurų už perkamą automobilį „Opel Zafira“. T. atvyko susitikti automobiliu „Škoda“, baltos spalvos, šio automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, jie buvo vokiški. 2021 m. sausio 10 d. automobilio „Opel Zafira“ pardavėja S. L. jam per programėlę „WhatsApp“ atsiuntė žinutes, kad automobilį jau paėmė, automobilį perdavė asmeniui vardu L., už automobilį sumokėjo 2200 eurų, nes 100 eurų dar nusiderėjo L. Pardavėja atsiuntė automobilio pirkimo/pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad automobilį perka G. R., o jį paėmė L. M.. Vėliau „Opel Zafira“ pardavėja dar atsiuntė duomenis transporto priemonės, kuria atvyko paimti jo perkamo automobilio: autovežis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). automobilių jam niekas nepristatė iki šiol. .iniame portale www.facebook.com rado pranešimus, kad asmuo, prisistatantis L. Š., yra nepatikimas ir apgaulės būdu iš žmonių vilioja pinigus. Vieną iš šių pranešimų patalpino „Facebook“ vartotoja L. K., kuri nurodė, kad L. Š. kreipėsi į jos įmonę, kad ji parvežtų iš Vokietijos automobilį „Renault Scenic“. Tai tas pats automobilis, kurį pirko jis. L. K. įmonė parvežė šį automobilį į Lietuvą ir jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau L. Š. šio automobilio nepasiima, neatsiskaito už šio automobilio nupirkimą ir jo parvežimą. Paaiškėjo, kad L. Š. pats šio automobilio net nevežė ir neketino jam parvežti, jis užsakė tai padaryti L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės darbuotojai nuvyko į Vokietiją, kur savo pinigais sumokėjo už automobilį ir jį parvežė į Lietuvą 2020 metų gruodžio mėnesį. Lietuvoje L. Š. turėjo pasiimti automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jį sumokėti, tačiau to nepadarė. Vėliau apie tai pranešė L. Š. ir reikalavo grąžinti pinigus. Internetiniame portale www.facebook.com patalpino pranešimą apie galimai sukčiaujantį L. Š.. Pastarasis po to susisiekė su juo, prašė išimti pranešimus iš „Facebook“ ir nurodė, kad jam grąžins visus pinigus, tai yra 3500 eurų. Pinigus L. pažadėjo grąžinti jam iki 2021 m. sausio 25 d. Viename iš pranešimų „Facebook“ apie L. Š. yra nuotrauka, kurioje yra tas pats asmuo, kuriam jis padavė savo pinigus ir kurį L. Š. telefonu įvardijo kaip savo kolegą, vardu T. Mano, kad pinigus padavė pačiam L. Š., tačiau šis sąmoningai nurodė, kad pinigus paduos jo kolegai, norėdamas jį suklaidinti. Prie apklausos prideda dokumentus, kur yra jų susirašinėjimai su L. Š., „Facebook“ pranešimai apie šį asmenį, susirašinėjimai su automobilių pardavėjais ir kita informacija (7 t., b. l. 24–29).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. R.iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5 L. Š., kuriam per du kartus padavė 3500 Eur, pirmą kartą 1200 Eur, antrą kartą 2300 Eur (7 t., b. l. 108–116).

Nukentėjusiojo E. R. pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad E. R. pateikė susirašinėjimą su „Traliukas S. L.“ dėl „Renault Scenic“, 2007 m., „Opel Zafira“, 2008 m. nupirkimo ir pinigų grąžinimo, susirašinėjimą su automobilio „Opel Zafira“ savininke Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio atidavimo L. už 2200 Eur; automobilio „Opel Zafira“ duomenis, pirkimo-pardavimo sutartį, informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. Š., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 40–62).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. S. pateikė facebook nuotrauką apie grupėje „Traliukai“ E. R. parašytą informaciją apie L. Š. iš (duomenys neskelbtini), kuris paima pinigus už mašinas ir neparveža užsakovams, o vežėjų paprašo nupirkti, bet automobilių nepasiima ir nesumoka (7 t., b. l. 150–152).

Iš 2021 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad buvo atlikta telefono abonento (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. sausio 25 d. ir nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 00.10 val. iki 2020 m. gruodžio 21 d. 10.10 val. veikė (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 12.07 iki 2020 m. gruodžio 21 d. 14.19 val. telefono numeris veikė (duomenys neskelbtini). Iš to matyti, kad asmuo 2020-12-21 iš (duomenys neskelbtini) ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. sausio 6 d. 10:13:04 iki 16:25:50 telefono numeris veikė (duomenys neskelbtini) Iš to matyti, kad asmuo 2021 m. sausio 6 d. iš T(duomenys neskelbtini) r. vyko į Kauno m. ir iš Kauno m. išvyko. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 6 d. 13:32:30 iki 14:31:12 val. veikė Kauno mieste ((duomenys neskelbtini)), nuo 2021 m. sausio 7 d. 10:03:57 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 16:41:32 val. veikė (duomenys neskelbtini) sav. Telefono Nr. pradėtas naudoti nuo 2021 m. sausio 6 d. 13:32:30, (duomenys neskelbtini). Veikimo vietos (duomenys neskelbtini). Telefono numeris su nukentėjusiuoju E. R. bendravo 2021 m. sausio 6 d. 13:34:14 val. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 00:18:23 val. iki 2020 m. gruodžio 21 d. 10:57:30 val. veikė (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 12:07:42 val. iki 2020 m. gruodžio 21 d. 14:02:47 val. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gruodžio 21 d. 14:24:28 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 6 d. 13:03:14 val. iš (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 6 d. 14:42:09 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini). Telefono numerio naudotojas 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. sausio 6 d. veikė (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 6 d. 13:03:14 val. skambino nukentėjusiajam E. R. į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 159–166).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytas esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir sutartinių santykių nevykdymo, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia ir apgaulė padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-152/2015).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl objektyvių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių nėra. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad visos veikos vyko taip, kaip ir nurodytos kaltinime. Jis patvirtino, kad visiems nukentėjusiesiems, tai yra M. G., N. G., V. D., N. L., E. K., G. L., E. R., V. Ž. jis įsipareigojo parvežti automobilius iš užsienio, paėmė iš jų pinigines lėšas, kurios ir nurodomos kaltinime, tačiau transporto priemonių nepargabeno ir pinigų nukentėjusiesiems, išskyrus 1 000 Eur V. Ž., negrąžino. Be to, kaltinamasis neginčijo ir tos aplinkybės, kad siekdamas daugiau laiko, pagamino netikrus dokumentus – mokėjimo nurodymus, kuriuos panaudojo pateikdamas nukentėjusiosioms G. L. ir E. K..

Iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusiojo M. G. parodymų, jo pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis 2020 m. liepos mėnesį internetu bendravo su M. G. dėl automobilio „Audi A4“ pargabenimo iš Vokietijos. Kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusįjį susirado per programą „Facebook“ ir pasiūlė jam parvežti automobilį, tačiau to nepadarė. Taip pasielgė, nes reikėjo pinigų. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis prisistatė savo vardu, o M. G. kaltinamajam susitikimo metu perdavė 6 300 Eur. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamuoju pasitikėjo, nes šis prisistatė kaip verslininkas, turintis servisą, kalbantis vokiškai ir galintis padėti nupirkti automobilį, atsiųsti nuotraukas, vaizdo medžiagą ir suderinti kainą bei patikrinti automobilį. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad su kaltinamuoju bendravo iš pradžių telefonu, o vėliau susitiko 2020 m. liepos 8 d., Mažeikių gatvėje, kur kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo pinigus. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos M. G. pareiškime, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina kad nukentėjusysis šio procesinio veiksmo metu atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, apie kurį nurodė pareiškime. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos B. G. parodymai, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiojo, taip pat pastarojo pateiktas kompaktinis diskas su susirašinėjimo su kaltinamuoju fotonuotraukomis bei pinigų perdavimo faktą liudijanti sutartis, surašyta ranka.

Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina ir kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, atliktus V. Ž. atžvilgiu. Kaltinamasis ir šiuo atveju neneigė objektyvių kaltinime nurodytų aplinkybių, kuriomis jis iš šio nukentėjusiojo įgijo pinigines lėšas už automobilių pargabenimą. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo paslaugomis naudojosi kelis kartus. Anksčiau sandoris, nors ir vėluojant, tačiau buvo įvykdytas, taip kaltinamasis įgijo jo pasitikėjimą ir jis už automobilį „(duomenys neskelbtini)“ bei jo pargabenimą L. Š. perdavė iš viso 5 250 Eur, tačiau automobilio nesulaukė, o iš sumokėtos sumos jam yr grąžinta 1 000 Eur. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiojo pareiškime, o asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad ir V. Ž. atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuriam perdavė pinigus už automobilių parvežimą. Iš V. Ž. pateiktų dokumentų matyti, kad jis tarėsi su užsienio valstybės piliečiu dėl automobilio pargabenimo, jam pervedė 200 Eur avansą, o kitų mokėjimų už automobilį pardavėjas nėra gavęs. Kaltinamasis nukentėjusiajam raštu patvirtino, kad jam 2020 m. spalio 27 d. buvo perduoti pinigai ir įsipareigojo parvežti automobilį per savaitę, tačiau jo neparvežė, pinigų negrąžino, o iš byloje esančių telefoninių išklotinių matyti, kad telefonu, kurio veikimo zona yra (duomenys neskelbtini) mieste, ir kuriuo buvo bendrauta su šiuo nukentėjusiuoju, naudojosi L. Š..

Iš byloje esančių įrodymų taip pat darytina išvada, kad objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai buvo realizuoti ir yra įrodyti dėl nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų – sukčiavimo bei žinomai netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo pateikiant šiai nukentėjusiajai. Kaltinamasis šios aplinkybės neneigė, taip pat papildomai paaiškino, kad programoje (duomenys neskelbtini) jis pats susisiekė su nukentėjusiuoju ir jam prisistatė M.s vardu, o vėliau melagingai teigdamas, kad nukentėjusiosios jam perduotus pinigus grąžino, nurodė, kad netikrus mokėjimo pavedimus pagamino iš savo kompiuterio, konvertuodamas dokumentą, įrašęs savo duomenim, dokumentą išsiuntė nukentėjusiajai. G. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad norėjo įsigyti automobilį „BMW e92“ iš Vokietijos. Kaltinamasis susisiekęs prisistatė kaip asmuo, turintis savo tralus, kuriais gabena automobilius. Su juo bendravo „Facebook“ ir „Telegram“ programų platformose, jis atsiuntė daugiau ją dominusio automobilio nuotraukų, teigė, kad jam šis automobilis žinomas, buvo prie jo nuvykęs, padėjo suderėti mažesnę automobilio kainą. Nukentėjusioji, juo pasitikėdama, į kaltinamojo sugyventinės R. Š. sąskaitą pervedė 4 500 Eur ir laukė, tačiau automobilis nebuvo pargabentas, o pinigai jai negrąžinti. AB „Swedbank“ pateiktas R. Š. banko sąskaitos išrašas patvirtina šią aplinkybę. Kai kaltinamajam nurodė, kad kreipsis į policiją, šis atsiuntė pavedimo kopiją, kuri turėjo patvirtinti pinigų grąžinimą, tačiau pinigai į jos sąskaitą nepateko. Pavedime buvo nurodytas neegzistuojantis asmuo – L. Š. brolis M. Š.. Vėliau pats kaltinamasis jai pripažino, kad atsiųsta pavedimo kopija buvo netikra. Be to, atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, buvo paimtas kompiuteris, kurio apžiūros metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis jungėsi prie portalų, skirtų konvertuoti dokumentus iš .pdf į .word formatą ir iš .word (redakcinio pobūdžio Microsoft Office programos) į .pdf formatą. Šios aplinkybės taip pat įrodytos AB „Luminor“ banko lėšų pervedimo nurodyme, iš kurio matyti, kad neva M. Š. į G. L. sąskaitą pervedė 4 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „grąžinimas“Liudytoja R. Š. patvirtino gavusi į savo sąskaitą pinigines lėšas iš G. L.. Analogiškas aplinkybes kaip ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė ir pateiktame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nukentėjusioji taip pat pateikė susirašinėjimo su L. Š., skambučių istorijos duomenis, iš kurių matyti, kad iš tiesų kaltinime nurodytu laikotarpiu ji bendravo su asmeniu, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus šio telefono išklotinės analizę, nustatyta, kad kaltinimui aktualiu laikotarpiu minėtas telefono numeris priklausė L. Š. ir jis bendravo su nukentėjusiosios sutuoktiniu K. L., jungdamasis prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), kur gyvena kaltinamasis.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad suradęs nukentėjusiojo N. G. skelbimą dėl automobilio parvežimo iš Vokietijos, susitikęs su nukentėjusiuoju, prisistatęs kito asmens vardu, pažadėjo, kad pargabens automobilius, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Nukentėjusysis N. G. nurodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. ir lapkričio 12 d. kaltinamajam, kuris jam prisistatė M. vardu, už du automobilius ir pargabenimą perdavė pinigų sumas, tačiau L. Š. automobilių neparvežė, pinigų negrąžino. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jo pasitikėjimą įgijo, nes tvirtino, kad yra verslininkas, jo paties automobiliai yra iš Amerikos, be to, tralo vairuotojas jau yra Vokietijoje ir už kelių dienų automobilis bus atgabentas į Lietuvą. Tralistas pas pardavėją iš tiesų nuvyko, tik gerokai vėliau. Tačiau automobilių jis taip ir nesulaukė, o pinigai jam nebuvo grąžinti. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be to, jis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino L. Š. kaip asmenį, prisistačiusį M. vardu, kuriam jis ir perdavė pinigines lėšas. Nukentėjusiojo pateiktuose pokalbių garso įrašuose bei jų apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės, kurios taip pat iš esmės patvirtina jo teiginius, kad buvo tartasi su asmeniu dėl automobilių „BMW“ bei „Audi“ pargabenimo, kilusių problemų bei pinigų grąžinimo, o atlikus telefono numerių, įskaitant ir naudotų kaltinamojo, išklotinių analizę buvo nustatyta, kad telefono numeris, kuriuo kaltinimui aktualiu laikotarpiu buvo bendrauta su nukentėjusiuoju, priklausė L. Š. ir dažniausiai jungėsi prie bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste bei rajone.

Nukentėjusioji E. K., tiek apklausiama teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad taip pat buvo apgauta kaltinamojo, kai norėjo įsigyti automobilį „BMW X1“ iš Vokietijos ir šiuo tikslu ieškojo, kas galėtų jį pargabenti. Kaltinamasis šios aplinkybės neneigė, jis patvirtino, kad gavęs iš nukentėjusiosios pinigines lėšas (7900 Eur), jis melagingai tvirtino, kad automobilio atgabenimas trunka ilgai, tempė laiką, siuntė nukentėjusiajai netikro mokėjimo pavedimo kopiją, bandydamas gauti daugiau laiko. Jis patvirtino, kad tralistų numerių nukentėjusiesiems iš tiesų neduodavo, būdavo taip, kad teigdavo, jog numeris tralisto, tačiau juo bendraudavo pats. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad kaltinamajam perdavė 7900 Eur po to, kai šis susisiekė ir prisistatė asmeniu, kuris turi tralą, darbuotoją ir kelių dienų laikotarpiu galės atgabenti jai norimą automobilį, teigė, kad vairuotojas neva jau buvo Vokietijoje. Ji nurodė gavusi iš kaltinamojo netikro pavedimo kopiją, o piniginių lėšų taip ir neatgavusi. Vėliau matė minėto automobilio skelbimą „Autoplius“ portale, jį buvo įdėjęs pargabenęs asmuo, kuris nurodė, kad už automobilio pargabenimą L. Š. šiam žmogui neatlygino. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai, kad su juo dėl automobilio pargabenimo susisiekė asmuo, prisistatęs M. Vairuotojas S. K. už automobilį sumokėjo iš savo pinigų, tačiau vėliau, kai automobilis buvo pargabentas, minėtas užsakovas jo taip ir neatsiėmė, už automobilį bei jo pargabenimą neatsiskaitė, todėl jis po kurio laiko transporto priemonę pardavė kitiems asmenims. Šias liudytojo R. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme pagarsinti liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusioji analogiškai nurodė ir savo pareiškime, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtino, kad ji atpažino L. Š. kaip asmenį, kuriam degalinėje Kėdainiuose perdavė pinigines lėšas automobiliui nupirkti ir pargabenti. Nukentėjusiosios pateiktuose dokumentuose – susirašinėjimo su kaltinamuoju istorijoje, taip pat skambučių istorijoje matyti, kad ji iš tiesų bendravo su kaltinamuoju abonentų numeriais, kurie, kaip matyti iš pateiktų byloje tarnybinių pranešimų, buvo naudojami kaltinamojo ir veikė daugiausia (duomenys neskelbtini) mieste. Atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, buvo paimtas kompiuteris, kurio apžiūros metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis jungėsi prie portalų, skirtų konvertuoti dokumentus iš .pdf į .word formatą ir iš .word (redakcinio pobūdžio Microsoft Office programos) į .pdf formatą.

Kaltinamasis taip pat neneigė dėl automobilio pargabenimo taręsis ir su nukentėjusiuoju V. D., iš kurio gavo 1 000 Eur rankpinigius, bet automobilio nenupirko ir jo į Lietuvą nepargabeno. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad internete ieškojo, kas galėtų pargabenti automobilį iš Vokietijos. Su juo susisiekė L. Š., kuris, paimdamas avansą 1000 Eur, prisistatė kaip M., tralo vairuotojo, draugas. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą – aikštelę, kurioje asmeniui, kuris prisistatė kaip esantis nuo M., perdavė 1000 Eur, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jis atpažino L. Š. kaip asmenį, kuriam ir buvo perduotos piniginės lėšos. Nukentėjusiojo pateiktas susirašinėjimas telefonu dėl užstato grąžinimo bei garso įrašas ir jo apžiūros protokolas patvirtina, kad piniginės lėšos už automobilį „BMW X5“, kaip avansas, kaltinamajam buvo perduotos. Be to, kaltinimui aktualiu laikotarpiu atlikus abonentinių numerių išklotinių analizę nustatyta, kad nukentėjusysis dėl šio sandorio bendravo su asmeniu, kurio abonemento numeris sutampa su kaltinamojo naudotuoju, ir šis numeris kontaktuojant su nukentėjusiuoju, jungėsi prie bokštų, esančių, be kita ko, (duomenys neskelbtini) mieste.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka ir išvadai, kad kaltinamasis realizavo objektyviuosius sukčiavimo veikos požymius nukentėjusiojo N. L. atžvilgiu. Pats kaltinamasis šios aplinkybės neneigė. Jis patvirtino, kad su nukentėjusiuoju susisiekė socialiniais tinklais, paskui bendravo telefonu, paėmė iš jo pinigus, bet automobilio nepargabeno ir pinigų negrąžino. Teigė, kad su nukentėjusiuoju susisiekė pats, nes jam reikėjo gauti pinigų. Nukentėjusysis nurodė, kad su juo susisiekė L. Š., kuris nurodė, kad atsiųs kolegą paimti pinigus. Jis juos turėjo perduoti asmeniui, vardu M., kuris ir vyks paimti automobilio. Pinigai buvo perduoti, bet automobilis nepargabentas, o sumokėta suma negrąžinta. Šias aplinkybes N. L. nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, taip pat pateikė ranką rašytą raštą, iš kurio matyti, kad su L. Š. buvo tartasi dėl piniginių lėšų – 3100 Eur grąžinimo, o asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, apie kurį teikė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Telefono abonentų analizės duomenys patvirtina, kad kaltinamojo naudotas abonento numeris buvo naudojamas skambinant į N. L. telefono numerį, tuo metu kaltinamojo telefonui jungiantis prie bokštų, esančių, daugiausia, (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis neneigė ir to, kad jis už dviejų automobilių pargabenimą paėmė pinigines lėšas iš nukentėjusiojo E. R., važiuodamas jų paimti, prisistatė T. vardu, siekdamas neatskleisti savo asmens tapatybės. Analogiškai nurodė ir nukentėjusysis, kuris teigė, kad kaltinamasis prisistatė L. Š. vardu, tačiau nurodė, kad piniginių lėšų atvažiuos paimti jo brolis ar draugas, vardu T., tačiau asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką metu nukentėjusysis kaip asmenį, prisistačiusį T., atpažino patį kaltinamąjį L. Š.. Nukentėjusysis tiek apklausiamas teisme, tiek ir pareiškime nurodė, kad perdavęs pinigines lėšas už automobilių „Renault Scenic“ ir „Opel Zafyra“ nupirkimą ir pargabenimą, pinigų neatgavo, o automobiliai jam nebuvo pristatyti. Šias aplinkybes patvirtina ir jo tėvo G. R. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, o liudytojas L. M. nurodė, kad jam užsakovas pateikė užsakymą pargabenti automobilį „Opel Zafyra“ ir sutarė, kad šią transporto priemonę atsiims Kaune. Liudytojas automobilį nupirko ir pargabeno, tačiau užsakovas automobilio taip ir nepasiėmė, nurodydamas vis skirtingas to priežastis. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas R. S., kuris paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo vairuotoju, vadybininke L. K. susisiekė asmuo dėl automobilio „Renault Scenic“ pargabenimo, nuvyko nurodytu adresu užsienio valstybėje, sumokėjo už automobilį iš savo pinigų, bet jį pargabenus, užsakovas šios transporto priemonės neatsiėmė. Jo parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duotus bei teisme pagarsintus L. K. parodymus. Aptartas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti nukentėjusiojo susirašinėjimai su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėtų automobilių pargabenimo, o atlikus telefoninių pokalbių išklotinių analizę matyti, kad nukentėjusysis dėl šių sandorių bendravo su asmeniu telefono numeriu, kuris priklausė kaltinamajam ir veikė jungdamasis prie bokštų, esančių, be kita ko, (duomenys neskelbtini) mieste.

Teismo vertinimu, aptartų įrodymu visuma patvirtina, kad byloje yra nustatytos visos objektyviosios aplinkybės, kurios inkriminuotos L. Š. pareikštuose kaltinimuose. Kaip jau minėta, ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jų neginčijo, tačiau jis neigė subjektyviojo jam inkriminuotų sukčiavimo veikų sudėties požymio – tyčios apgaulės būdu savo naudai įgyti nukentėjusiųjų pinigines lėšas, egzistavimą. Teismas tokią kaltinamojo versiją atmeta kaip gynybinę, pateiktą siekiant sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Vertinant kaltinamojo veiksmus visų nukentėjusiųjų atžvilgiu, neabejotinai matyti L. Š., bylai aktualiu laikotarpiu teikusio paslaugą – tarpininkavimą pargabenant automobilius iš užsienio – apgaulės elementai, siekiant suklaidinti pirkėjus – nukentėjusiuosius šioje byloje ir tokiu būdu, gavus iš jų pinigines lėšas už neva teikiamas paslaugas, jų siekiamų įsigyti daiktų (transporto priemonių) neperduoti bei pinigų nukentėjusiesiems negrąžinti.

Kaltinamasis, siekdamas įtraukti nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius, jau pirminio pokalbio su jais metu nurodė, kad yra asmuo, besiverčiantis tarpininkavimo pargabenant automobilius iš užsienio, veikla, siekė sukurti patikimumo įspūdį, tvirtindamas, kad yra verslininkas, turi savo tralus, kuriais gabenami automobiliai, dėjo pastangas bendraudamas su Vokietijoje esančiais automobilių pardavėjais. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jis neketino nukentėjusiųjų apgauti bei dėjo pastangas automobilius pargabenti, tai yra įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, vis dėlto, tokie jo teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis slėpė savo asmens tapatybę, jis pats teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tam tikrais atvejais prisistatydavo kitu asmeniu, M. ar T., žinodamas, kad apie jį internete pateikiama informacija kaip apie asmenį, kuris yra nepatikimas ir vykdantis sukčiavimus, taip pat siekdamas neatskleisti savo išvaizdos. Be to, jis pats paskatindavo nukentėjusiuosius, siekdamas įsitraukti į sandorius, inicijuodavo sandorio sudarymą, pats atsiliepdamas į nukentėjusiųjų užklausas, skelbimus dėl automobilių pargabenimo, kaip teisme nurodė, tokius veiksmus atlikdamas tam, kad gautų jam reikalingų piniginių lėšų. Nukentėjusieji teigė, kad kaltinamasis prisistatydavo kaip verslininkas, dalis nukentėjusiųjų nurodė, kad jis jiems tvirtino turintis savo įmonę, kūrė patikimo asmens įvaizdį, nurodė aplinkybes, kurios pagrįstų piniginių lėšų kaltinamajam perdavimo skubotumą. Iš nukentėjusiųjų pateiktų pokalbių su kaltinamuoju garso įrašų, susirašinėjimų žinutėmis matyti, kad jis sistemingai nurodydavo, koks užimtas asmuo jis yra, teikė konsultacijas nukentėjusiesiems tarpininkaudamas su užsienio valstybės pardavėjais. Pasak nukentėjusiųjų, kaltinamojo pateikiama informacija jiems sudarė pagrindą spręsti apie L. Š. patikimumą bei suinteresuotumą tinkamai bei kokybiškai suteikti paslaugas. Dalis nukentėjusiųjų patvirtino, kad patikimumo įspūdį jiems sudarė turima informacija apie anksčiau kaltinamojo tinkamai įvykdytus sandorius. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko žinodamas, kad paslaugos neatliks, kad piniginių lėšų, gautų iš nukentėjusiųjų, jam reikia kitoms savo reikmėms. Kaip pats tvirtino teisiamojo posėdžio metu, jis įsitraukdavo į sandorius, nes turėjo asmeninių finansinių problemų, kurias siekė spręsti nukentėjusiųjų jam perduotomis piniginėmis lėšomis ne tik už tarpininkavimo paslaugas, tačiau ir imdamas iš nukentėjusiųjų užmokestį užsienio valstybės piliečiams už automobilius. Taigi inicijuodamas pokalbius su nukentėjusiaisiais kaltinamasis neabejotinai žinojo apie tai, kad sutartų įsipareigojimų gali neįvykdyti. Apie tai nukentėjusiųjų jis neįspėdavo, priešingai, kaip pats teigė, tempdavo laiką tikėdamasis iš kažkur gauti pinigų ir nukentėjusiesiems atgabenti jų užsakomus automobilius.

Be to, nors kaltinamasis apklausiamas teisme tvirtino, kad nukentėjusiųjų apgauti neketino, o veiklą transporto srityje vykdė nuo 15 m., tačiau nei teisminio bylos nagrinėjimo, nei ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės neatlygino nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo nurodomas aplinkybes ir sąlygotų pagrindą spręsti apie galimą jo civilinę, o ne baudžiamąją atsakomybę už sandorių nevykdymą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ketinimus grąžinti nukentėjusiesiems pinigus pateikdavo melagindai, dalimi atvejų, juos grįsdamas netikrais mokėjimo nurodymus patvirtinančiais dokumentais. Šiuo atveju, tokių duomenų negavus, nėra pagrindo spręsti apie kaltinamojo dėstomų aplinkybių objektyvumą.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat bendravimo su nukentėjusiaisiais pradžios jiems sudarė prielaidas spręsti, kad jis ketina vykdyti įsipareigojimus. Tai yra nuo pat pradžių pats sąmoningai inicijavo tolesnį bendradarbiavimą, nurodydamas palankias aplinkybes, neva tralo vairuotojas jau yra Vokietijoje ir galėtų greitu metu pasikrauti automobilius, bei ragindamas nukentėjusiuosius kuo greičiau atlikti apmokėjimą visai sumai, įskaitant automobilių kainą bei transportavimo išlaidas. Vėliau jis nurodydavo apie staiga iškilusias problemas, žadėjo grąžinti jam perduotus pinigus, netgi teikdavo suklastotas mokėjimo nurodymų kopijas, neva patvirtinančias piniginių lėšų pervedimus, tačiau transporto priemonių neatgabeno ir piniginių lėšų, didžiąja dalimi, nukentėjusiesiems negrąžino, su jais vėliau nutraukdavo bendravimą, nesusisiekė.

Turėdamas visas objektyvias galimybes paaiškinti susiklosčiusią situaciją, jei iš tiesų kilo problemų dėl automobilių pargabenimo, jis to nepadarė, vis teikdamas nukentėjusiesiems melagingą informaciją. Teismo vertinimu, vien kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo turimų finansinių sunkumų nepaneigia jo tyčios atlikti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis pinigų negrąžino, nes tikėjosi galiausiai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, negali būti vertinamos kaip objektyviai šioje situacijoje pateisinama verslo rizika bei sudaro pagrindą tokius jo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir nesąžiningus kreditorių (nukentėjusiųjų) atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės prasme. Jis tokiu būdu veikė tyčia, suprasdamas, kad nevykdys sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų nukentėjusiesiems. Ši aplinkybė jam turėjo ir galėjo būti žinoma dar iki sandorių sudarymo. Visų transporto priemonių pargabenimo terminų, apie kuriuos jis informuodavo nukentėjusiuosius, nebuvo laikomasi, taip piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu nutolinant teisines sandorių nevykdymo pasekmes. Tokiu būdu L. Š., elgdamasis nesąžiningai ir apgaulingai, neužtikrino tinkamo sandorių įvykdymo, jis sąmoningai klaidino nukentėjusiuosius, teigdamas, jog įsipareigojimus įvykdys, tačiau tuo pačiu nesiėmė iš esmės jokių veiksmų dėl savalaikio jų teisėtų lūkesčių išpildymo, o nukentėjusiųjų prarastų piniginių lėšų susigrąžinimas civilinio proceso tvarka tyčiniu L. Š. neveikimu bei veikimu – melagingos informacijos apie savo tapatybę pateikimu, tapo iš esmės apsunkintas.

Visos šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai suponuoja pagrindą manyti, jog L. Š. nukentėjusiųjų lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms vietoje to, kad atsiskaitytų su užsienio pardavėjais ir tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus nukentėjusiesiems, ir ši aplinkybė jam neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinoma dar derybų dėl sandorių sąlygų metu. Apgaulė teismų praktikoje pasireiškia ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu, kreditoriaus suklaidinimu, be kita ko, nurodant neteisingus duomenis arba nutylint esmines turtinės prievolės įvykdymo aplinkybes, turint pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Pažymėtina, kad vėlesnis dalies piniginių lėšų grąžinimas (vienam nukentėjusiųjų) nepatvirtina kaltinamojo tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Teismų praktikoje apgaulei nustatyti taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (pvz., byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos). Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja. Šiuo atveju, kai nukentėjusiųjų teisės atkūrimo neperspektyvumas (daliai nukentėjusiųjų netgi nežinant jokių kaltinamojo anketinių duomenų) sudarytas sąmoningais skolininko – L. Š. veiksmais, dėl tokių tyčinių veiksmų nukentėjusieji susidūrė su nenumatytomis finansinėmis grėsmėmis, negavo jų lauktos prekės, todėl laikytina, kad toks veikimas peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra būtinas bei pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais realizavo visus būtinuosius ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, jo veikos visiškai įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma – tiek paties kaltinamojo pateiktais paaiškinimais, tiek nukentėjusiųjų nuosekliais ir išsamiais parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių nekito viso baudžiamojo proceso metu bei kuriuos patvirtina rašytiniai byloje surinkti įrodymai, tai yra jau aptarti banko sąskaitų išrašai bei susirašinėjimų, pokalbių su kaltinamuoju turinys, telefoninių pokalbių išklotinių analizės ir kita rašytinė bylos medžiaga. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymu visuma patvirtina, jog L. Š. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiųjų pinigines lėšas, kurias šie perdavė jam grynaisiais pinigais arba pervedė į kaltinamojo nurodomą atsiskaitomąją banko sąskaitą už prekes (automobilius), kurios jiems nebuvo patiektos, bei jų transportavimo paslaugą, kuri nebuvo suteikta.

Siekdamas nukentėjusiuosius įtikinti savo veiksmų sąžiningumu, atitolinti galimas teisines pasekmes savo atžvilgiu, kaltinamasis dviem atvejais pagamino ir nukentėjusiesiems pateikė žinomai suklastotus juridinę reikšmę turinčius dokumentus – mokėjimo pavedimų kopijas, kuriose melagingai nurodoma, kad M. ar L. Š. grąžina nukentėjusiesiems pinigines lėšas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą nukentėjusiųjų pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos bei jų sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad piniginės lėšos, nurodomos kaltinamojo pateiktuose mokėjimo pavedimuose, nukentėjusiųjų atsiskaitomųjų banko sąskaitų nepasiekė, taip pat kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtame kompiuteryje „HP“ rasta informacija. Iš šio kompiuterio apžiūros protokolo matyti, kad jame rasti prisijungimai prie interneto tinklalapių, naudojantis programomis, kuriomis .pdf formato dokumentai konvertuojami į redagavimui tinkamą .doc (Microsoft Office Word) formatą, o vėliau iš šio formato – į .pdf formatą. Kaltinamasis šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu neneigė, savo kaltę pripažino visiškai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai, jam pagaminus ir panaudojus žinomai netikrus dokumentus, yra visiškai įrodyti byloje surinktais įrodymais, kvalifikuoti tinkamai bei atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

IV. Dėl L. Š. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę L. Š., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 182 straipsnio 1 dalies bei 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ­– bauda.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienuolika baigtų nesunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra jauno amžiaus, o nusikaltimus padarė būdamas vos (duomenys neskelbtini) metų. Jis nuo (duomenys neskelbtini) m., tai yra tik sulaukęs pilnametystės, pradėjo vykdyti ir toliau vykdo individualią veiklą, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, veikų padarymo metu buvo sukūręs šeimą ir šiuo metu palaiko socialinius ryšius, siekia pozityvaus užimtumo ir teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino supratęs savo netinkamo elgesio pasekmes. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei šioje baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis apie ankstesnius kaltinamojo teistumus, matyti, kad iš esmės visos veikos nuosavybei buvo realizuotos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. sausio mėn. (didžiąja dalimi – 2020 m. laikotarpiu), jam skiriamos bausmės už šiuo laikotarpiu padarytus nusikaltimus iki šiol nebuvo susijusios su terminuotu laisvės atėmimu. Ir šiuo atveju L. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimus laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad pirmasis apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas 2021 m. balandžio 16 d., taigi visos veikos, įskaitant tas, dėl kurių padarymo jis nuteistas anksčiau, o taip pat ir šiuo nuosprendžiu, padarytos jam būnant neteistam.

BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padarytų nusikaltimų pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014, 2K-208/2014). Teismo vertinimu, motyvu skirti laisvės atėmimo bausmę negali būti vien ta aplinkybė, kad dėl vykstančių skirtingų baudžiamųjų procesų dėl iš esmės tuo pačiu laikotarpiu padarytų analogiškų ar savo esme panašaus pobūdžio veikų asmeniui yra priimami keli procesiniai sprendimai, vietoje to, kad jis baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiamas viename vykstančiame baudžiamajame procese. Nepaisant veikų pakartotinumo, kaltinamojo asmenybė neapibūdinama išimtinai neigiamai. Kaip jau minėta, kaltinamasis jau būdamas jauno amžiaus savo iniciatyva užsitikrino pragyvenimo šaltinį, vykdė legalią komercinę veiklą. Nors jis yra baustas administracine tvarka, tačiau daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra priskiriami šiurkštiems. Duomenų, kad L. Š. ir toliau darytų nusikalstamas veikas, savo tikslų, turtinės naudos siektų neteisėtais būdais ir priemonėmis, nėra, jam nėra pradėti ar vykdomi nauji ikiteisminiai tyrimai, paskutinės jo nusikalstamos veikos buvo realizuotos dar 2021 m. sausio mėn, tai yra daugiau kaip prieš dvejus metus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad jau vien vykstantys baudžiamieji procesai turėjo pakankamai prevencinio bei nubaudimo poveikio kaltinamajam, kad jis ateityje savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Kaip paaiškino kaltinamasis, o jo parodymus patvirtino ir veikų padarymo metu jo sugyventine buvusi jo vaiko motina R. Š., L. Š. nusikaltimus įvykdė galimai verčiamas išorinių aplinkybių, turimų finansinių sunkumų, kuriuos sąlygojo jo santykiai su kitais asmenimis. Šie jo parodymai nepaneigti, byloje užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina piniginių lėšų pervedimus asmeniui, kurį nurodė tiek kaltinamasis, jas taip pat pat patvirtino liudytoja R. Š., kuri nurodė, kad kaltinamasis nusikalto galimai įtakojamas kito asmens. Apklausus R. J. bei A. J. teisiamojo posėdžio metu, šie negalėjo pakankamai aiškiai bei objektyviai paaiškinti, dėl ko į pastariosios sąskaitą iš R. Š. sąskaitos buvo atlikti piniginių lėšų, gautų iš nukentėjusiosios G. L., pervedimai. Šioje byloje nevertinant minėtų liudytojų veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams, vis dėlto galima spręsti, kad L. Š., būdamas jauno amžiaus, pasirinko netinkamus jam galimai iškilusių finansinių sunkumų sprendimo būdus ir būtent tai sąlygojo jo neteisėtą elgesį, kuris nebuvo suformuotas išankstinių jo delikventinių nuostatų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat nepagrindžia manymo, jog tik griežčiausia su terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė galėtų padėti įgyvendinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį kaltinamajam.

Pažymėtina, kad nors 2023 m. kovo 21 d. L. Š. buvo priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl tuo pačiu laikotarpiu įvykdytų nusikalstamų veikų, kuriuo jis buvo nuteistas ir dėl dviejų sunkių nusikaltimų padarymo, už šias veikas jam skiriant vienintelę BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau už to paties straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą šiuo nuosprendžiu jam taip pat buvo skirta laisvės apribojimo bausmė. Be to, šis nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, todėl vertintinas nekaltumo prezumpcijos kontekste ir kaltinamasis šiuo metu yra laikomas teistu iš viso penkis kartus dėl iš esmės tuo pačiu laikotarpiu padarytų, daugiausia, turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Įvertinus aptartas aplinkybes, už BK 182 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis, įvertinus veikų pakartotinumą bei daugetą, tai, kad kaltinamasis tik iš dalies prisipažino nusikaltęs, iki šiol nėra atlyginęs žalos nukentėjusiesiems, nustatytinas didesnis už BK 48 straipsnyje numatytą galimą skirti šios rūšies bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą skirtina artimesnė minimaliam dydžiui baudos bausmė, šias bausmes, įvertinus tai, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi su BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytomis veikomis (siekiant realizuoti nusikalstamus sumanymus ir įtikinti nukentėjusiąsias apie ketinimų įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus realumą), bendrintinos apėmimo būdu. Bausmės, kurios skiriamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įskaitant veikas G. L. ir E. K. atžvilgiu, kurios pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtomis bausmėmis bendrintinos apėmimo būdu), bendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią galimą skirti laisvės apribojimo bausmės dalį už kiekvieną kitą nusikalstamą veiką, tačiau neviršijant BK 48 straipsnyje nurodytos maksimalios laisvės apribojimo trukmės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2023 m. kovo 21 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, tačiau 2023 m. kovo 21 d. nuosprendis, kaip jau minėta, yra neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su ankstesniu procesiniu sprendimu paskirtąja nebendrintinos, bausmių vykdymo tvarkos nustatymo klausimą paliekant spręsti nuosprendžių vykdymo metu BPK 347 straipsnyje numatyta tvarka.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus jį vykdyti, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį 6300 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 172–174).

Nukentėjusysis V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 4250 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 132–134).

Nukentėjusioji G. L. pareiškė civilinį ieškinį 4500 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (3 t., b. l. 116–118).

Nukentėjusysis N. G. pareiškė civilinį ieškinį 4000 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (4 t., b. l. 79–81).

Nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį 7900 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (5 t., b. l. 107–109).

Nukentėjusysis V. D. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (6 t., b. l. 182–185).

Nukentėjusysis E. R. pareiškė civilinį ieškinį 3500 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (7 t., b. l. 93–95).

Nukentėjusysis N. L. pareiškė civilinį ieškinį 3100 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (8 t., b. l. 31–35).

Šie nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais – rašytinėmis sutartimis, raštais, nukentėjusiųjų susirašinėjimų su kaltinamuoju informacija, taip pat bankiniais mokėjimo pavedimais. Visi nukentėjusieji, išskyrus V. Ž., kuriam 1 000 Eur iš visos jo sumokėtos 5250 Eur sumos buvo grąžinti, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žala jiems iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinius ieškinius palaiko. Nukentėjusiesiems turtinė žala yra padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, šie jo veiksmai su jų patirta turtine žala yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir jiems iš kaltinamojo priteistinos jų ieškiniuose nurodytos sumos turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 11 vnt. kompaktinių diskų ir 1 rankraštinis lapelis, kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perduoti teismui, nepareiškus prašymų dėl daiktų grąžinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (devynios veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas M. G. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. Ž. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. L. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas pateikiant G. L.) – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. L. atžvilgiu) subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas pateikiant G. L.), apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. G. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. K. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas pateikiant E. K.) – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. K. atžvilgiu) subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas pateikiant E. K.), apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. D. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2020 m. gruodžio mėn. sukčiavimas E. R. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio mėn. sukčiavimas E. R. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. L. atžvilgiu) – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir L. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu L. Š. paskirti intensyvią priežiūrą (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad jis nuo 22 val. iki 6 val. turi būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

- per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per 1 (vienus) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dalį – ne mažiau kaip po 1 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam;

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti L. Š., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. naudai 6 300 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo V. Ž. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Ž. naudai 4 250 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios G. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. L. naudai 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo N. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. G. naudai 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios E. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. naudai 7 900 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo V. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo E. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. R. naudai 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo N. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. L. naudai 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 11 vnt. kompaktinių diskų ir vieną rankraštinį lapelį, kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perduotus teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.