Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-417/2012

Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01651-2010-2

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19, 2011-04-27, 2011-05-04 nuosprendžiais, jos subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ pap. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2010-12-01 iki 2011-06-08, nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamuoju nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. pripažinti kaltais ir nuteisti G. J. bei O. Š. (O. Š.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-29, apie 14.55 val., bendrai veikdamas su G. J. bei O. Š., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, ties duomenys neskelbtini, pagrobė svetimą turtą, tai yra: O. Š. iš nugaros viena ranka laikė A. J. sugriebęs už kaklo, taip atimdamas galimybę priešintis, kartu su G. J. pareikalavo telefono ir pinigų, o tuo metu J. Z. iš nugaros apglėbęs viena ranka laikė per pečius D. P., taip atimdamas galimybę priešintis, pareikalavo mobiliojo ryšio telefono. J. Z. iš D. P. striukės kišenės pagrobė mėnesinį 25,60 Lt vertės važiavimo bilietą, priklausantį G. P., o A. J., išsigandęs grasinimų, iš kišenės išsitraukė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310 Clasic“ su 10 Lt vertės SIM kortele, priklausantį R. S., jį paėmė G. J.. Taigi kaltinamieji G. J., O. Š. ir J. Z., bendrai veikdami, pagrobė nukentėjusiems R. S. priklausančio turto už bendrą 310 Lt sumą ir G. P. priklausančio turto už bendrą 25,60 Lt sumą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Z. skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. Z., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (LR BK 54, 91 str.), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes. Įvertino, jog J. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, būdamas jauno amžiaus ir nepilnametis, tačiau jau teistas už analogiškas veikas. Nusikaltimo darymo metu anksčiau skirtų bausmių dar nėra atlikęs, byloje yra dar vienas neįsiteisėjęs teismo nuosprendis (2011-10-04).

Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas atsižvelgė iš esmės į visas aplinkybes, kurias nurodė nuteistasis J. Z. apeliaciniame skunde. Pakartotinai vertinant šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu deklaruojamą rūpestį motina ir jos auginamais vaikais teisėjų kolegija vertina tik kaip teismo įtikinėjimas, siekiant, jog būtų sušvelninta bausmė. Tačiau teisėjų kolegija nemano, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir turi būti švelninama. O tuo atveju, jei iš tikrųjų J. Z. deklaruojamas rūpestis artimaisiais yra tikras ir nuoširdus, pastarasis savo elgesiu, darbu, mokslu turi visas galimybes įrodyti, jog įvertino savo elgesį kritiškai, jog padarė tinkamas išvadas dėl vedamo gyvenimo būdo ir atlikęs paskirtąją laisvės atėmimo bausmę galės rūpintis tiek motina, tiek pastarajai padėti auginti jos vaikus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. Z. skundą atmesti.