Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. M., I. S., I. M., V. J., Kauno miesto savivaldybei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą. Pagal kadastro duomenis, kurie nustatyti 2009 m. lapkričio 9 d., buto adresu (duomenys neskelbtini), plotas 50,74 kv. m, o pareiškėjo pateiktoje 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartyje nurodyta, kad pareiškėjui išnuomojama buto, esančio (duomenys neskelbtini), 20,86 kv. m ploto gyvenamoji patalpa, dėl ko buvo priimtas sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Registro tvarkytojas neturi teisės interpretuoti asmenų prašymų turinio. Pareiškėjui manant, kad jam buvo išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini), jis, pateikdamas prašymą dėl juridinio fakto įregistravimo, turėjo aiškiai šią aplinkybę nurodyti savo prašyme.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro teritorinio ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo R. Z. prašymas dėl juridinio fakto – sudarytos nuomos sutarties butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistravimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. Z. 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymu Nr. 18756536 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydamas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinį faktą – apie sudarytą nuomos sutartį butui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir Būtų ūkio tarnybos dėl 20,86 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (b. l. 10).

VĮ Registrų centro Kauno filialas ginčijamu 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. KAKT-1774, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pareiškėjo prašymą atmetė (b. l. 12). Sprendime pažymėjo, kad yra priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą butą. 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymai Nr. A1-1096, Nr. A1-1097, Nr. A1-1095 pripažįsta netekusiu galios 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. A-2860 2 punktą, kad A. M. įpėdiniai privalo išnuomoti Kauno miesto savivaldybei butą, kol valstybė įvykdys šio buto nuomininkams suteiktą garantiją. Pažymėjo, kad įstatymai nenumato galimybės prašomą juridinį faktą registruoti nekilnojamojo turto registre.

Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2018 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją prašydamas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. cspr1-282 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą (b. l. 4-5). Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo pateikta nuomos sutartis negali būti pagrindu šio juridinio fakto registravimui, nes neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje išvardintų reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, kurio plotas 20,86 kv. m yra adresu (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu buto, adresu (duomenys neskelbtini), plotas 50,74 kv. m.

Nesutikdamas su teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas šiuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti atsakovą skubiai, t. y. per 1 darbo dieną, įregistruoti 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį, nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2303/2012).

Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

Nesutikimą su VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. KAKT-1774 pareiškėjas motyvuoja tuo, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais dėl piliečio A. M. nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. A1-1095, piliečio A. M. įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į ¼ tėvo A. M. turėto 50,74 kv. m bendro ploto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 93). Taigi, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą atsakovas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendime, iš esmės, pagrįstai nurodė, kad yra priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį butui (duomenys neskelbtini). Tačiau iš 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutarties matyti, kad minėta sutartis sudaryta dėl buto, kurio plotas 20,86 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, kurio plotas 20,86 kv. m yra adresu (duomenys neskelbtini), o buto, adresu (duomenys neskelbtini), plotas 50,74 kv. m (b. l. 25, 26). Vadinasi, kreipdamasis į atsakovą su prašymu dėl juridinio fakto įregistravimo pareiškėjas pateikė dokumentą apie nekilnojamąjį daiktą (nuomos sutartį dėl 20,86 kv. m buto (duomenys neskelbtini)), kuris nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą (buto (duomenys neskelbtini) plotas 50,74 kv. m), kas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktą yra pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, paminėtą teisinį reglamentavimą pažymi, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. KAKT-1774 atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti juridinį faktą – nuomą – nėra pakankamai pagrįstas, jame nėra išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą motyvai. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atsakovas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų ir nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų atitikties, t. y. ar nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą sutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktas). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi ginčijamo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. KAKT-1774 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

Kita vertus, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. cspr 1-282 minėtus trūkumus ištaisė ir tinkamai pagrindė atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą priežastis. Pasisakydama dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikta nuomos sutartis negali būti pagrindu juridinio fakto registravimui, nes neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatyme išvardintų reikalavimų, kurių pagrindu gali būti daromos atitinkamos žymos, t. y. pareiškėjo pateikta nuomos sutartis buvo sudaryta dėl buto, kurio plotas 20,86 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, kurio plotas 20,86 kv. m. yra adresu (duomenys neskelbtini), kai buto, adresu (duomenys neskelbtini), plotas yra 50,74 kv. m.

Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas tyčia ir neteisėtai Nekilnojamojo turto registre pakeitė buto registro Nr. (duomenys neskelbtini)adresą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti byloje nėra. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), plotas 20,86 kv. m (b. l. 25). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nekyla abejonių dėl Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų teisėtumo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtus argumentus konstatuoja, kad nors VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. KAKT-1774 nėra pakankamai motyvuotas, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, jog, iš esmės, atsakovo VĮ Registrų centro sprendimai buvo teisiškai ir faktiškai motyvuoti bei suprantami pareiškėjui, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šiuos sprendimus panaikinti. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo per 1 darbo dieną, įregistruoti 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartį.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.