- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2-5957-998/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03341-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Bučienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- M. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui M. L. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teisino 2011-03-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo priteisti 250,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Ieškovė nurodo, kad 2011-03-28 Šiaulių rajono apylinkės teismas patvirtino jos ir atsakovo taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad sūnaus N. L. išlaikymui tėvas M. L. skirs po 350,00 Lt (101,37 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2010-07-30, iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovė nurodo, kad šiuo metu yra sudariusi santuoką su E. P. ir yra vaiko E. P., gim. 2017 m., priežiūros atostogose, gaunamos pajamos yra 330,00 Eur. Sutuoktinio E. P. darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 600,00 Eur. Šeimą sudaro 6 asmenys: ji (ieškovė) ir sutuoktinis, sūnus E. P., gim. 2017 m., sūnus N. L., gim. 2006 m., kuris išlaikymui gaunama kas mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo po 67,00 Eur, duktė G. P., gim. 2003 m., išlaikymui gaunama kas mėnesį po 130,00 Eur, N. G., gim. 2010 m., išlaikymui gaunama kas mėnesį po 180,00 Eur. Nurodo, kad savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Nuo 2012-06-11 dovanojimo sutarties pagrindu, jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pažymi, jog atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui lėšų neskiria, jam yra paskelbta paieška. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio priteisimo metu nepilnamečiui vaikui N. L. buvo 5 metai, tuo metu vaiko išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Vaiko poreikiai išaugę, o iš Vaikų išlaikymo fondo gaunama 67,00 Eur suma neatitinka vaiko interesų, neužtikrina minimalių vaiko poreikių tenkinimo. Šiuo metu sūnus lanko mokyklą, su amžiumi didėja kasdieniai vaiko poreikiai. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokosi 6 klasėje. Vaiko maitinimo išlaidoms namuose per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 150,00 Eur, 2,50 Eur dienpinigiai (maistui mokykloje, iš viso per mėnesį 50,00 Eur). Vidutiniškai už gyvenamojo būsto teikiamas komunalines paslaugas per mėnesį patiriamos 200,00 Eur išlaidos žiemos metu, kur vaiko dalis yra 33,00 Eur, vasaros metu 150,00 Eur, vaiko dalis 25,00 Eur. Už internetą ir televiziją bendrovei TEO mokama 15,00 Eur per mėnesį, vaikui tenkanti dalis už internetą ir televiziją yra 2,50 Eur. Vaiko aprangai bei avalynei, sporto inventoriui, vidutiniškai išleidžiama apie 60,00 Eur per mėnesį. Vitaminai, vaistai – 25,00 Eur. Vaiko lavinimui (knygoms, kanceliarinėms prekėms, pratyboms, laisvalaikiui, higienos priemonėms) per mėnesį išleidžiama vidutiniškai apie 50,00 Eur. Išlaidos vaiko kelionei į mokyklą ir atgal sudaro apie 17,60 Eur per mėnesį. Vaikas naudojasi Tele2 ryšio paslaugomis, kurių bendra vertė per mėnesį yra 10,00 Eur. Vaikas lanko sportinius užsiėmimus, bokso treniruotes, sportinis inventorius (bokso pirštinės, rankų bintai, marškinėliai, avalynė) kainuoja maždaug 300,00 Eur į metus. Vaikas taip pat norėtų lankyti ir kitus būrelius, tačiau dėl finansinių galimybių to padaryti negali, nes būreliai papildomai kainuoja. Ieškovės teigimu, iš viso nepilnamečio sūnaus N. L. išlaikymui per mėnesį būtų reikalinga 500,00 Eur suma kas mėnesį.
Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Apie paskirtą teismo posėdį atsakovas informuotas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Atsakovas prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad didesnis išlaikymas vaikui reikalingas, kadangi su amžiumi išaugo vaiko poreikiai, reikalingos išlaidos mokykloje, būreliams. Pažymėjo, jog šiuo metu atsakovas neteikia jokio išlaikymo, su vaiku nebendrauja. Jos žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad N. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. P. ir atsakovo M. L. sūnus. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino E. P. ir atsakovo M. L. taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui tėvas M. L. skirs po 350,00 Lt (101,37 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2010-07-30 iki sūnaus pilnametystės bei susitarė, kad vaiko N. L. gyvenamoji vieta nustatoma jo motinos E. G. gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu (nutartimi) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį ir priteisti iš atsakovo 250,00 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir susitarta dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ženkliai išaugo vaiko poreikiai, o atsakovas išlaikymo visiškai neteikia. Už šalių sūnų ieškovė iš Vaikų išlaikymo fondo gauna 67,00 Eur per mėnesį. Ieškovė yra motinystės atostogose, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 330,00 Eur, ji turi dar tris nepilnamečius vaikus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.
CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 8 metams po teismo sprendimo, kuriuo tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis ir priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 13 metų, jis lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai ir kt.), lanko būrelius, dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 101,37 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 8 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 101,37 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500,00 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Ieškovė teismui nurodė, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti reikalinga 500,00 Eur suma, kurią sudaro 200,00 Eur maistas namie ir mokykloje, 30,00 Eur komunaliniai mokesčiai, 2,50 Eur internetas ir TV, 60,00 Eur rūbai, 25,00 Eur vitaminai, vaistai, 50,00 Eur lavinimo priemonės, 17,60 Eur kelionės į mokyklą viešuoju transportu, 10,00 Eur telefonas, 25,00 Eur treniruočių inventorius. Taigi ieškovė pateikė detalią vaiko poreikių tenkinimo lentelę. Atsakovas savo paskaičiavimų į bylą nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai).
Ieškovė įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, nepateikė, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą vaiko poreikių išlaidų detalizaciją, atsižvelgęs į tai, kad augančiam vaikui reikalingas didesnis finansinis išlaikymas, taip pat į visuotinai žinomas maisto produktų ir kt. kainas, daro išvadą, kad jos užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu augina vaiką iki 3 metų, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 330,00 Eur. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ji turi dar tirs nepilnamečius vaikus.
Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Lietuvoje. Atsakovas nedirba, 2017 m. sudarė santuoką, kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi.
Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ar kitokių duomenų, kurie leistų abejoti, jog atsakovas negali prisidėti prie vaiko išlaikymo, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, darytina išvada, kad atsakovas turėtų proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Todėl, konstatavus, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 500,00 Eur, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 250,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl tenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 40,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį iš M. L. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 29 d., iš atsakovo M. L. priteisti sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo M. L. 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.