- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-178-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00019-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. T.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, sumažinta bausmė trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir K. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. T. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 19 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini)-o būrio (duomenys neskelbtini)-os brigados (duomenys neskelbtini)-e gyvenamojoje patalpoje, kumščiu sudavė po vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. V. į kairės ir dešinės pusės žandikaulius bei smūgį keliu į nosies sritį, dėl apatinio žandikaulio kairės ir dešinės pusės lūžio nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistojo E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir paskirtą bausmę sušvelninti arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Skunde nurodoma, kad nuteistasis E. T. pripažino savo kaltę visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, paskirta bausmė yra per griežta ir apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nevertino esminių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą taikyti švelnesnę bausmę. Teismas iš kaltinimo pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kaltinamųjų bendrą veikimą nusikalstamos veikos padaryme, kas turėjo reikšmę bausmės dydžiui ir sudarė pagrindą mažinti prokuroro prašomos bausmės dydį. Nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę, rėmėsi tik neigiamais charakteristikos bruožais, neatkreipė dėmesio į teigiamai E. T. charakterizuojančias aplinkybes. Nurodo, kad dar paauglystėje jis pradėjo vartoti narkotikus, dėl ko padarė daugybę nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau net ir iki bausmės atlikimo pradžios nuteistasis ėmėsi veiksmų gydytis nuo priklausomybės, tačiau gydymas nebuvo baigtas, nes buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos įstaigą. Laisvės atėmimo vietoje buvo paskirtas medikamentinis gydymas, dėl kurio jis pradėjo jausti nerimą, tapo sunku kontroliuoti emocijas, ir nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas buvo panaudotas dėl to, kad iš jo (E. T.) buvo šaipomasi. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl skunde nurodoma, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės tikslai būtų pasiekti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė prašo taikyti BK 75 straipsnį, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, keisti nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
6. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, yra baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
7. Kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai.
11. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę E. T. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, į tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to atsižvelgė ir į vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę-nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis yra atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nusikalto atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 32 kartus baustas drausmine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, yra įtrauktas į psichiatro įskaitą, yra gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2019, kad skirti nuteistajam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, be to Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija E. T. charakterizavo neigiamai – kaip konfliktišką, nepasimokantį iš klaidų ir nevertinantį savo elgesio pasekmių, stokojantį atsakingumo, agresyvų kitų atžvilgiu. Teismas, atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo, ir nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi, ir todėl paskyrė nuteistajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustačius mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apylinkės teismo požiūriu, tokia bausmė yra adekvati tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteistojo asmenybei ir atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
12. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. T. paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo sumažinta vienu trečdaliu.
13. Taigi, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
14. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose (BK 50 straipsnio 2 dalis), mažesnę nei numatytos bausmės vidurkį, taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia paskirta bausmė bus adekvati tiek padarytai, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, bus galimybė nuteistąjį taisyti ir auklėti izoliuotą, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
15. Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistojo E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi E. T. gailisi padaręs nusikaltimą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjos prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, kadangi apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.
16. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymima tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
17. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad E. T. anksčiau teistas 6 (šešis) kartus, tyčinę nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių atsiradimo norėjo. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad nuteistasis nesistengia keisti gyvenimo būdo ir nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. E. T. nuteistas už vieną nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas įvykdytas dar neįvykdžius ankstesnės bausmės, o tai rodo, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas. Nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą bei atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taigi yra laikytinas recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti nuteistajam E. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
19. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. T. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
20. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.