- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- I2-3232-362/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05407-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aksanta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksanta“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Aksanta“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ38193, prašydama nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę nuobaudą, nepanaikinus nuobaudos jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.
Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ38193 (toliau – Nutarimas) kuriuo UAB „Aksanta“ pripažino kalta pažeidus imperatyvias Užimtumo įstatymo 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarius šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto (pirmą kartą) (aktuali redakcija nuo 2024-07-01) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė 5 544 (penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių) eurų baudą, jos sumokėjimą išdėstant 6 mėnesiams po 924 eurus per mėnesį. 2024 m. liepos 7 d. VDI buvo gautas pranešimas, jog V. Č. nelegaliai dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), valgyklos virtuvėje, kaip virtuvės darbuotoja, už darbo dieną gauna 40 eurų atlygį (vokelyje). 2024- 07-11, apie 10.40 val. atlikus patikrinimą minėtu adresu, progimnazijos valgykloje rastos dirbančios V. Č. (ruošė mėsą) ir L. P. (serviravo įrankius). Patikrinus per VSDFV informacinę sistemą nustatyta, kas V. Č. niekur nedirba. V. Č. paaiškino, kad į progimnazijos valgyklą ateidavo dažnai, bendravo su L. P., buvo pažįstamos, kartu atsigerdavo kavos. Taip įvyko ir 2024-07-11. Apie 9.00 val. užėjo atsigerti kavos, pasisiūlė padėti sutvarkyti mėsą, nes norėjo šioje valgykloje įsidarbinti ir šiuo klausimu jau bendravo su vadove. Darbinius rūbus susirado ir pasiėmė pati, nes iš anksčiau žinojo, kur yra rūbinė. Už šią dieną jokio atlygio nesitikėjo, nereikalavo ir tuo klausimu su L. P. nekalbėjo. UAB „Aksanta“ direktorė L. P. parodė, kad ji planavo priimti į darbą Pagalbine virtuvės darbininke V. Č.. Pasiūlė jai 2024-07-11 užeiti į valgyklą aptarti įsidarbinimo detales ir gal būt pamėginti patikrinti V. Č. sugebėjimus.
Atlikus tyrimą bei įvertinus surinktus duomenis 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo surašytas užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas UAB „Aksanta“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus. Pareiškėja nurodo, kad Nutarimas yra neteisingas, neteisėtas ir todėl keistinas. Vyriausiasis inspektorius, nustatydamas UAB „Aksanta“ kaltę dėl šio pažeidimo, turėjo remtis faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su šio pažeidimo padarymu, ir tik jas pripažinti įrodymais. Kaip nustatyta pažeidimo byloje, V. Č. į valgyklą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko 2024 m. liepos 11 d., apie 9.00 val. (kaip nustatyta iš jos pačios parodymų), VDI darbo inspektoriai ją valgykloje (darbo vietoje) ją aptiko 10.40 val. Taigi realiai ji dirbo 2024 m. liepos 11 d, nuo 9.00 val. iki 10.40 val. Atkreipė dėmesį, jog 2024-07-10 VDI gautas pranešimas Nr. APS-1-15514 šio pažeidimo įrodymu būti negali, nes jis neatitinka reikalavimų, taikomų įrodymams, jo negalima patikrinti. Šio pranešimo pagrindu galėjo tik būti organizuotas patikrinimas, kas ir buvo padaryta.
Susiformavusioje teismų praktikoje teigiama, kad nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Nagrinėjamu atveju per 1 valandą 40 minučių nelegalaus darbo šioms įstatymo saugomoms vertybėms buvo padaryta minimali žala arba tokia žala nebuvo padaryta visai, todėl skundžiamu Nutarimu skirta 5 544 (penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių) eurų bauda yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Akivaizdu, kad tiriamu atveju buvo formaliai pažeistos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ir šios aplinkybės niekas neginčija, tačiau žala neįdarbintam asmeniui, valstybei bei valstybės biudžetui, mokestinei politikai padaryta nebuvo. UAB „Aksanta“ direktorė L. P. visiškai prisipažino padarytus įstatymo pažeidimus, dėl to labai gailisi, didelės žalos nepadarė. L. P. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR N-634-2024 (ROIK:24252814736) dėl tos pačios veikos yra nubausta 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų bauda, ir kyla teisėtas klausimas, ar nepažeidžiamas non bis in idem (dvigubo nubaudimo) principas. Nors formaliai nagrinėjamu atveju nesutampa pažeidimų subjektai, tačiau UAB „Aksanta“ yra nedidelė įmonė su mažomis apyvartomis ir perspektyvoje nutrauksianti savo veiklą dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) progimnazija, ir baudų mokėtojo rezultate taptų L. P., todėl teismo prašo atsižvelgti į šią svarbią aplinkybę.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kadangi skunde pareiškėja neneigia V. Č. darbinių funkcijų įmonės naudai atlikimo fakto, o tik pateikia subjektyvų tokių funkcijų atlikimo vertinimą, manydama jog V. Č. veiksmai negalėtų būti vertinami kaip darbas įmonės naudai, laikytina, kad ginčo dėl pačio darbinių funkcijų atlikimo fakto nėra. Pareiškėja pripažįsta, kad šiuo atveju buvo pažeisti Darbo kodekso 42 str. 2 d. ir Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. reikalavimai, šių aplinkybių neginčija, tačiau mano, kad pažeidimas tik formalus, nes žala neįdarbintam asmeniui, valstybei ar valstybės biudžetui padaryta nebuvo. Atsakovas pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali ir pažeidimui konstatuoti pakanka fakto, kad darbuotoja atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis prieš vieną dieną iki jos darbo pradžios. Kadangi šio pažeidimo sudėtis yra formali, pavojingų padarinių (šiuo atveju žalos) atsiradimas tam, kad įstatymą pažeidęs asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, nėra būtinas. V. Č. teiginys, kad ji savo noru norėjo padėti įmonės darbuotojams vertintinas kritiškai, kaip siekis padėti išvengti pareiškėjai administracinės atsakomybės arba minimizuoti dėl pažeidimo padarymo kilsiančias neigiamas pasekmes. Šią išvadą patvirtina tai, kad VDI inspektorių patikrinimo metu kartu su V. Č. virtuvėje dirbo ir pati įmonės vadovė L. P.. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad L. P. nesudariusi darbo sutarties su V. Č. ir nepranešusi VSDFV, sąmoningai leido jai dirbti įmonės naudai. Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl tos pačios veikos, jau yra nubausta direktorė L. P. ir kyla klausimas ar nepažeidžiamas non bis in idem (dvigubo nubaudimo) principas. Nors pareiškėja ir sutinka, kad formaliai nagrinėjamu atveju nesutampa pažeidimų subjektai. Atsakovui nesuprantama pareiškėjos pozicija kuomet ji tuo pačiu pripažįsta savo pažeidimus ir tuo pačiu abejoja ar jie buvo padaryti.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Šiuo atveju minėtas asmuo dirbo nesudarius su ja darbo sutarties, tuo pačiu buvo pažeistos jos konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas, o valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų. Pažymėjo, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto nuostatomis, prašo teismo, pareiškėjos skundą atmesti, bei palikti galioti VDI Vilniaus skyriaus nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPB 38193. Atsakovas neprieštarauja, kad baudos sumokėjimą teismas išdėstytų dalimis.
Pareiškėjos UAB „Aksanta“ skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 38193, kuriuo pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 13 dalimis, buvo skirta 5544 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad VDI buvo gautas pranešimas (2024-07-10, Nr. APS-1-15514), jog V. Č. nelegaliai dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), valgyklos virtuvėje, kaip virtuvės darbuotoja, už darbo dieną gauna 40 eurų atlygį (vokelyje). Atliekant tyrimą, VDI vyriausieji darbo inspektoriai A. J. ir R. Š. 2024-07-11 apie 10.40 val. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu progimnazijos valgykloje rastos dirbančias: V. Č. (ruošė mėsą), L. P. (serviravo įrankius). Patikrinus per VSDFV informacinę sistemą nustatyta, kad V. Č. niekur nedirba. Tyrimo metu buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio fondo valdybą (2024-07-12 Nr. SD-1-16640), kad pateiktų informaciją, kada UAB „Aksanta“ pateikė pranešimą dėl darbuotojos V. Č. įdarbinimo, nurodant tikslų pranešimo gavimo datą ir laiką. Gautas atsakymas (2024-07-22, Nr. GD-8537), kad pranešimas VSDFV dėl V. Č. pateiktas 2024-07-11 13 val. 31 min., pareiškėja per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 1-SD pranešimą Nr. 18 apie apdraustosios V. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2024-07-11, tai yra jau po VDI patikrinimo.
VDI patikrinimo metu buvo apklausta UAB „Aksanta“ direktorė L. P., kuri paaiškino, kad V. Č. paskambino pirmadienį liepos 8 d., paprašė ar gali padėti mokyklos virtuvėje (duomenys neskelbtini). Atėjo liepos 11 d. apie 8.00 val. pagalbinė darbuotoja, darbo drabužius išdavė ji. Sutarė uždarbio kainą – 30 eurų už nepilną darbo dieną. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad neturi banko kortelės, todėl mokėtų iš savo algos grynais pinigais. Dėl įmonės buhalterės užimtumo nespėjo sudaryti darbo sutarties ir perduoti duomenų Sodrai.
Skundžiamame nutarime konstatuota, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad UAB „Aksanta“ valgykloje, adresu (duomenys neskelbtini) rasta realiai dirbanti V. Č., kuri vykdė pagalbinius maisto ruošimo darbus, t. y. asmuo vykdė darbdavio įgaliotų asmenų pavestas funkcijas, pakluso nustatytai tvarkai, tačiau nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių – nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nebuvo pateikti pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka. Konstatuota, kad UAB „Aksanta“ pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, o būtent apie V. Č. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudarė darbo sutarties ir leido darbuotojai dirbti UAB „Aksanta“ naudai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Aksanta“ pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 2 d., bei padarė Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. (pirmą kartą) (aktuali redakcija nuo 2024-07-01) dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą. Atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. ir 13 d.
Nutarime nurodyta, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip lengvinančios aplinkybės nurodyta tai, jog juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriams atlikti pažeidimo tyrimą. Skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) buvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad juridinio asmens atstovas su pažeidimu sutinka, gailisi, nelegaliai dirbęs asmuo buvo įdarbintas. Tačiau nėra gauta jokių duomenų apie UĮ 56 str. 4 d. 2 p. įvykdymą (UAB „Aksanta“ nepateikė duomenų, jog nelegaliai dirbusiai darbuotojai būtų išmokėtas darbo užmokestis, nemažesnis kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-06-28 Nutarimu Nr. 516 nustatė, kad 2024 metais taikomas 924 eurų minimalios mėnesinės algos dydis). Atsižvelgiant į tai nuspręsta, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti UĮ 56 str. 13 d. Konstatuota, kad nuobaudos už padarytą pažeidimą paskyrimo tikslai bus pasiekti paskyrus 6 (šešių) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių baudą – tai yra 5544 (6 x 924) eurų baudą.
Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija (Užimtumo įstatymo 55 straipsnis).
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštui ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
Tam, jog nagrinėjamoje byloje aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fizinis asmuo (V. Č.) buvo pavaldus Bendrovei ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrovė) nesudarė arba VSDFV teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Kitaip tariant, svarbu nustatyti, kad asmuo pradėjo realiai dirbti, kad Bendrovės ir nelegaliai dirbusio asmens santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-489/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. N575-805/2012). Už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo padarymą Inspekcija darbdaviui skiria baudą (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog patikrinimo metu (2024 m. liepos 10 d.) V. Č. dirbo valgykloje, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad apie V. Č. įdarbinimą VSDFV buvo pranešta tik 2024 m. liepos 11 d. Skundžiamame nutarime kaip lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriams atlikti pažeidimo tyrimą.
Teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, vaizdinę medžiagą, daro išvadą, kad Nutarimas atitinka galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo principą – išsamumo, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, Nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Nutarime remiamasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, taip pat fizinių asmenų pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei kitais surinktais įrodymais. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus atsakovas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai.
Pareiškėja skunde nurodė, kad prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju per 1 valandą 40 minučių nelegalaus darbo šioms įstatymo saugomoms vertybėms buvo padaryta minimali žala arba tokia žala nebuvo padaryta visai, todėl skundžiamu Nutarimu skirta 5 544 (penkių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių) eurų bauda yra per didelė, prieštaraujanti teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams.
Teisėjų kolegija, vertindama baudos dydžio (finansinės sankcijos) atitiktį bendriesiems teisės principams, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
Pareiškėjai skirtos finansinės sankcijos tikslas yra susijęs su tikslu užtikrinti atsakomybę už nelegalaus darbo prevenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą, inter alia (be kita ko) turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą – viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę, nes asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją atsiranda teisė reikalauti jam sumokėti visą pagal teisės aktus priklausantį darbo užmokestį (atlyginimą). Ši asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).
Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į rašytinės darbo sutarties reikšmę darbuotojo atžvilgiu. Darbo sutartis darbuotojui yra reikalinga ne tik atitinkamiems lūkesčiams dėl darbo sąlygų susidaryti bet ir užtikrinti jo teisines ir socialines garantijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-03-1656-05 (įtraukta į Administracinių teismų praktika. 2005, 7) dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo pažymėjo, jog tarp šalių egzistuojant nustatytiems darbo požymiams ir nesudarant rašytinės darbo sutarties gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, gali būti padaroma žala ar kilti tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat gali kilti grėsmė dėl mokamų mokesčių neužtikrinimo, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto. DK įtvirtintose teisės normose aiškiai matyti įstatymų leidėjo ketinimas, kad visi darbo teisiniai santykiai būtų įforminti rašytinėmis darbo sutartimis ir imperatyviai draudžiamos žodinės darbo sutartys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos Administracinių teismų praktika. 2005, 7).
Vertindama pareiškėjos argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktą, padarius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujantis ANK. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).
Tai, kad anot pareiškėjos, pats pažeidimas epizodinis ir jo trukmė mažareikšmė, pasekmės (jeigu yra) minimalios, savaime nereiškia, kad Bendrovei turėjo būti skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda. Iš Nutarime nurodytos motyvacijos matyti, kad mažesnė nei vidurkis bauda paskirta įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidimo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo principus, finansinės sankcijos tikslus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, o padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Byloje nėra ginčo dėl nustatyto nelegalaus darbo fakto, skunde pareiškėja akcentuoja savo sunkią finansinę padėtį ir mano, kad Bendrovė nėra pajėgi sumokėti Nutarimu paskirtą 5544 Eur baudą, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo finansinę padėtį. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su finansine padėtimi, nesudaro pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja itin svarbios (išskirtinės) aplinkybės dėl kurių Nutarimu paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga ir turėtų būti sumažinta. Byloje nėra argumentų ir duomenų, kad atsakovas būtų pritaikęs pareiškėjui finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydamas bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pažymėta, net jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi Užimtumo įstatymas nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudą ar individualizuoti jos dydį. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta.
Teisėjų kolegijos vertinimu Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama Nutarimą Inspekcija nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodytos Bendrovės padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai ir yra įrodytos, todėl naikinti jo nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad teismui nepanaikinus skundžiamo nutarimo, prašo paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 12 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiam prašymui neprieštarauja, pareiškėjos skundo dalis dėl baudos išdėstymo tenkintina, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ38193 paskirtos baudos (5544 Eur) mokėjimas išdėstomas 12 (dvylikos) mėnesių periodui lygiomis dalimis, po 462 Eur per mėnesį.
Dėl pareiškėjos argumento, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; kt.). Nesant vieno iš būtinųjų požymių (asmens tapatumo), sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kai pagal specialųjį įstatymą bauda skiriama juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, teismų praktikoje konstatuojama, jog skiriant sankciją juridiniam asmeniui non bis in idem principui nebuvo nusižengta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (juridiniam asmeniui) buvo paskirta sankcija pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, o bendrovės vadovei sankcija paskirta pagal ANK nuostatas, analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu, todėl konstatuotina, kad nėra non bis in idem principo pažeidimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aksanta“ skundą patenkinti iš dalies.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ38193 pakeisti, paskirtos baudos – 5544 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt keturi Eur) mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių periodui lygiomis dalimis, po 462 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt du Eur) per mėnesį.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.