Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. B., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojai D. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, su 750 Eur dydžio užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 14 d. specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant M. B. automobilį „Volvo XXC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2021 m. spalio 11 d., apie 00.45 valandą, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą, nurodė, kad automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Taip pat pažymėjo, kad kriminalizavus transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis, kaip 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, transporto priemonės konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal teismų praktiką kaltinamojo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą, teismas sprendė, kad yra pagrindas M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje ginčo dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, M. B. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik automobilio konfiskavimo klausimas, prašoma jo nekonfiskuoti.

6. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino normą, leidžiančią taikyti turto konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonę, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, dėl to baudžiamąjį įstatymą pritaikė neteisingai. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teistumą ir pagrįstumą, šios bylos aplinkybių kontekste, BK 72 straipsnio taikymo klaidos nenustatė.

7. Apeliantas teisus skunde atkreipdamas dėmesį į tai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).

8. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019 ir kt.).

9. Taigi, aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika suponuoja, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra privalomas be išimties visais atvejais. Todėl yra galimos situacijos, kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė, priėmus sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, iš viso nėra paskiriama. Tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis, nors ir padaręs nusikalstamą veiką, jokių realių neigiamų pasekmių, kokios atsiranda nuteisus asmenį, nepatiria (asmeniui nepaskiriama bausmė, jis neturi teistumo). Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kita. Tokia išvada darytina atsižvelgiant i į aukščiau aptartą kasacinę praktiką, nuo kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. B. BK 68 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nenukrypo.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. M. B. dirba (1 t., b. l. 174–177), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 62), administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau padarytas nusižengimas nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeisimu (baustas už (duomenys neskelbtini) rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą) (1 t., b. l. 63, 64). Nuteistasis psichiatro konsultuotas nebuvo, stacionare negydytas (1 t., b. l. 67), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 56), yra vedęs (1 t., b. l. 133), turi du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 134, 135). Visos šios aplinkybės leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, kad M. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą minimaliam 1 metų terminui su 750 Eur užstatu.

11. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog M. B. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018 ir kt.). Teismo diskrecija dėl vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, rodo didelį vairuotojo neatsakingumą, todėl sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo tikslingumo ir proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minėta aplinkybė neturi būti sumenkinama.

12. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. automobilį vairavo būdamas stipriai apgirtęs, jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 39). Duodamas paaiškinimus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme M. B. paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų, brendį, važiuoti turėjo taksi automobiliu, tačiau laukdamas taksi automobilio, nusprendė važiuoti savo automobiliu. Taigi M. B., žinodamas, kad yra neblaivus ir turėdamas galimybę į namus grįžti taksi automobiliu, kuris, kaip matyti iš jo paaiškinimų, jau buvo iškviestas, be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti įtakos taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimų neigiamų pasekmių jam ir (ar) aplinkiniams atžvilgiu. Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nuteistasis kėlė realų pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo D. B. parodymų (1 t., b. l. 33–36), 2021 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 30), apelianto vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl to, kad įtartinai manevravo, vinguriavo po kelią tarp eismo juostų. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, nuteistasis automobilį vairavo pavojingai ir tik pareigūnams pastebėjus įtartinai manevruojantį automobilį ir jį sustabdžius, buvo užkirstas kelias tolesniam pavojingam vairavimui ir galimoms sunkioms ar net nepataisomos pasekmėms.

13. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę, atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

14. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, skirtina už padarytą teisės pažeidimą. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad transporto priemonė yra reikalinga vykti į darbą, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, būrelius, tačiau kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šeimos narių interesai negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Apeliantas ir jo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur veikia viešojo susisiekimo sistema, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Be to baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad M. B. ar jo šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Tiek nuteistasis, tiek jo sutuoktinė dirba, duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus bankui ar kitoms kredito įstaigoms byloje nėra. Kaip paaiškino laiduotoja D. B., grįžę iš (duomenys neskelbtini) gyvena pas tėvus, turi išsipirkę būstą (1 t., b. l. 184). Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad konfiskavus automobilį, pavojingą nusikalstamą veiką padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, kuriam tuo pagrindu jokia bausmė nėra skiriama, patirs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui aiškiai neproporcingus finansinius nuostolius.

15. Nors byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys skunde nurodomas aplinkybes dėl apelianto tėvo ligos (1 t., b. l. 145, 146), poreikis bendrauti su sergančiu tėvu, reikalingumas jį lankyti ir jam padėtį, savaime nėra pagrindas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti su turto konfiskavimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. Duomenų, kad dėl automobilio konfiskavimo M. B. tėvas liks be priežiūros ir reikalingos pagalbos, juo nebus pasirūpinta, byloje nėra. Be to, kaip minėta, šeimos narių interesai teismų praktikoje nelaikomi aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Jokios kitos aplinkybės, galinčios pateisinti BK 72 straipsnio nuostatų netaikymą, apeliaciniame skunde nėra nurodytos. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.

16. Skunde nurodoma aplinkybė, kad automobilis yra šeimos turtas, BK 72 straipsnio taikymo pagrįstumo nepaneigia. Šiame kontekste pažymėtina, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020 ir kt.). Taigi tas faktas, kad automobilis yra šeimos turtas ir priklauso ne tik nuteistajam, bet ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas būtų neteisėtas, nepagrįstas ar neproporcingas.

17. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

18. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, M. B., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyręs BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta įvertinus tiek nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atskleidžiančias aplinkybes ir padarius pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra būtinas. Nuosprendis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.