Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-01-04 · Civilinė byla Nr. e2S-38-755/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-04Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2018-03-20Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-12-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
e2S-38-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00684-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
NT Valdos
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-1050-755/2017

Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00684-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės NT Valdos, UAB atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-843-732/2016, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. ieškovai V. T. ir B. T. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2015-12-23 Pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8-7995 dalyje, susijusioje su neteisėtu statinių, numatytų 1.1.3. p.: pastato - poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.2. p., pastato - poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.3. p., pastato - pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.4. p., kitų statinių (tualetas, kiemo danga, rezervuarai r1, r2, r3, r4, r5, takas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.5. p., vandentiekio tinklų, 1,15m. vandentiekio šulinio, 74 m. gylio artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo 2.6 p., nuotekų šalinimo tinklų - buitinės nuotakynės linijos atkarpos 18,71 m. ilgio, šulinio 1,8 m. gylio, nuotekų valymo įrenginio 10 kv. m. tūrio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo 2.7. p., esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimu ir taikyti restituciją; taip pat išreikalauti iš atsakovės AB „Lietuvos dujos“ gautus sutikimus iš žemės sklypo savininkės Z. T. dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo bei kadastro duomenų pakeitimo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype: 25,42 m. ilgio vandentiekio tinklų, 1,15 m. vandentiekio šulinio, 74 m. gylio artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo 2.6. p., nuotekų šalinimo tinklų - buitinės nuotakynės linijos atkarpos 18,71 m. ilgio, šulinio 1,8 m. gylio, nuotekų valymo įrenginio 10 kv. m. tūrio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo 2.7. p. bei solidariai priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Be to ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „NT Valdos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: statinius, numatytus 1.1.3. p.: pastatą - poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.2. p., pastatą - poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.3. p., pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.4. p., kitus statinius (tualetą, kiemo dangą, rezervuarus r1, r2, r3, r4, r5, taką), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo 2.5. p., vandentiekio tinklus, 1,15 m. vandentiekio šulinį, 74 m. gylio artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo 2.6 p., nuotekų šalinimo tinklus - buitinės nuotakynės linijos atkarpą 18,71 m. ilgio, šulinį 1,8 m. gylio, nuotekų valymo įrenginį 10 kv. m. tūrio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo 2.7. p., esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šioje byloje kreditoriaus reiškiamas reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisėmis į nekilnojamąjį turtą. Todėl, siekiant užtikrinti ieškovų reikalavimą ir atsižvelgiant į tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus turto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartimi ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas. Teismas, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą nutarė areštuoti UAB „NT valdos“, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą - poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (tualetą, kiemo dangą, rezervuarus r1, r2, r3, r4, r5, taką), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, 1,15 m. vandentiekio šulinį, 74 m. gylio artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus - buitinės nuotakynės linijos atkarpą 18,71 m. ilgio, šulinį 1,8 m. gylio, nuotekų valymo įrenginį 10 kv. m. tūrio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti ar kitokiu būdu realizuoti.

4. Teismas sprendė, kad egzistuoja pagrįsta grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144-145 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsiliepimas

6. Atsakovė teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra naikintina, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Mano, kad teismas priimdamas nutartį neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

7. Pažymi, kad ieškovai savo reikalavimus grindžia klaidingai nurodydami, jog jie yra teismo nutartimi areštuoto turto bendrasavininkiai. Nurodo, kad areštuotas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso bendrovei, yra žemės sklype, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrasavininkiams - ieškovams. Pažymi, kad nei turtas, nei žemės sklypas nėra bendrosios nuosavybės teisės objektai. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kokių nors areštuoto turto bendrasavininkių egzistavimą tiek iki jo pardavimo bendrovei, tiek po turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Nei AB „Lietuvos dujos“, nei atsakovė niekada nebuvo ir nėra žemės sklypo bendrasavininkiais.

8. Teigia, kad dėl paminėtų priežasčių ieškovai nepagrįstai remiasi CK 4.75 str. nuostatomis ir klaidingai teigia, kad atsakovė neturi teisės savarankiškai disponuoti areštuotu turtu, negavusi tam ieškovų pritarimo, o tai darydama pažeistų ieškovų teises. Kadangi ieškovai nebuvo ir nėra areštuoto turto bendrasavininkiai, todėl atsakovės disponavimas turtu, jo įkeitimas, perleidimas ar realizavimas kitokiu būdu negali pažeisti ieškovų interesų ar kokiu nors būdu apsunkinti arba padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo byloje įvykdymo. Dėl paminėto teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) pritaikymas yra nepagrįstas ir pažeidžia atsakovės, kaip sąžiningos turto įgijėjos ir teisėtos turto savininkės teises ir teisėtus interesus.

9. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko atsako atsakovės NT Valdos, UAB atskirajame skunde išdėstytus argumentus, prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį ir ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

10. Nurodo, kad atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ nebuvo ir nėra žinoma apie jokius areštuoto turto bendrasavininkius nei iki jo pardavimo atsakovei NT Valdos, UAB, nei po pirkimo pardavimo 2015-12-23 sutarties sudarymo. Teigia, kad ieškovai nepagrįstai remiasi CK 4.75 str. bei 4.79 str. nuostatomis ir klaidingai teigia, kad areštuoto turto savininkas neturi teisės savarankiškai disponuoti areštuotu turtu.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovų atstovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį palikti nepakeistą.

12. Pažymi, kad apeliantės nuosavybės teise valdomi statiniai negali būti tinkamai naudojami be ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo.

13. Nurodo, kad ieškovai pateikė jų reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Jeigu atsakovė toliau laisvai disponuotų ginčo turtu, jį galėtų perleisti tretiesiems asmenis, taigi ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.

14. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad nekilnojamojo turto areštas pažeidžia jos, kaip sąžiningos įgijėjos teises ir teisėtus interesus, nes realiai įsigytais statiniais nesinaudoja, kas leidžia daryti prielaidą, jog turtas buvo perleistas fiktyviai. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str.1d.).Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

16. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą atsakovės nekilnojamajam turtui.

18. CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas, o taip pat aplinkybių, leidžiančios spręsti apie teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, egzistavimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo klausimą, pateiktus įrodymus,kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimumą ir reikalingumą įvertino netinkamai ir jas taikė be pakankamo pagrindo.Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į šias aplinkybes.

21. Jau aukščiau minėta,jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti atliekamas preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).Iš skundžiamos nutarties tekste matyti,jog tuo požiūriu ieškovų pateikti reikalavimai ir įrodymai nebuvo analizuoti.

22. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacija dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones itin lakoniška, nes teismo išvada padaryta be nuorodos į konkrečias bylos aplinkybes.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog iš VĮ „Registrų centras“ išrašo apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, kuriam skundžiama nutartimi taikytas areštas, matyti, kad bylos šalys nebuvo areštuoto nekilnojamojo turto bendraturčiais, dėl ko ieškovų kaip bendraturčių teisių gynimas CK 4.79 str. pagrindais, teisiškai mažai neperspektyvus. CK 4.79 str. 1 d. numato, kad būtent bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai nepagrįstai remiasi ta aplinkybe, kad statiniai be žemės sklypo negali būti tinkamai naudojami, nes tokia aplinkybė negali reikšti, kad ieškovai kaip bendraturčiai turėjo pirmumo teisę pirkti statinius. Taigi, darytina išvada, jog pateiktais duomenimis nustačius, kad ginčo turtas išimtinai priklausė atsakovei AB „Lietuvos dujos“, ieškovai preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimo panaikinti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalį kaip sudarytą pažeidžiant ieškovų teisę pirmiems pirkti statinius (įrenginius).

24. Pastebima, jog ieškiniu( jo patikslinimu) ieškovai ginčija nekilnojamojo turto (statinių, įrenginių) perleidimo sandorį ir prašo taikyti restituciją, reikalauja pašalinti savavališkos statybos padarinius , bet prašymai dėl daiktinių teisių į statinius įgijimo ( gynimo ) nesuformuluoti. Tačiau restitucijos taikymo atveju ji būtų taikoma tarp pirkimo - pardavimo sandorio šalių, šiuo atveju, tarp atsakovų „NT Valdos“, UAB ir AB „Energijos skirstymo operatorius“. Taigi, galimo ieškinio patenkinimo atveju, ieškovams teismo sprendimas panaikinti ( konstatuoti esant niekine) sutartį , , nesukurs į ginčo turtą daiktinių teisių, nes restitucijos procese jie nedalyvaus. Galimai savavališkos statybos padarinių pašalinimas tokių teisių irgi nesukurs.Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ir galimas naujų ginčo turto perleidimo sandorių sudarymas( tuo ieškovai iš esmės motyvuoja laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą) ir galimas jų ginčijimas, daiktinių teisių į statinius (įrenginius) ieškovams vis viena nesukurs, o jų teisės esant taip suformuluotam ieškinio pagrindui tokiu būdu nebus pažeidžiamos.

25. CK 6.349 str. 3 d. numato, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Faktinių aplinkybių dėl CK 6.349 str. 3 d. nuostatų galimo pažeidimo ieškovai nedėsto. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovai reikalavimo panaikinti pirkimo–pardavimo sutarties dalį šiuo aspektu taip pat tikėtinai nepagrindžia.

26. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neleis pasiekti tikslų, kurių siekiama taikant šias priemones procese, o būtent užtikrinti ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes ieškinio reikalavimų ieškovai preliminariai nepagrindė.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, todėl nutartis naikintina, o ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas.

28. Pastebima, jog klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradus naujiems to pagrindams, gali būti keliami pakartotinai bet kurioje proceso teisme stadijoje.

29. Teismas pastebi, jog atskirasis skundas buvo pateiktas ir teismo priimtas neapmokėjus žyminio mokesčio, nors jo mokėjimo reikalingumas nustatytas CPK 80 str.2 d. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, šis trūkumas šiuo konkrečiu atveju nevertintas kaip kliūtis apeliaciniam procesui ir skundas išnagrinėtas. Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nebaigtas, aukščiau aptarto žyminio mokesčio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas neišsprendimas, tą bylą išnagrinėjus iš esmės reiks atlikti pirmosios instancijos teisme( CPK 93 str.1, 3 ir 5 d.).

30. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė Registrų centro duomenų banko išrašus dėl ieškovų sklypo ir jame esančių statinių.Šie duomenys yra analogiški duomenims, kurie buvo pateikti su ieškiniu, bet yra senesni, tad bylai neaktualūs.Dėl pasakyto šie nauji įrodymai nepriimami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėjas Eigirdas Činka