- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3244-671/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00890-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- B. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. B.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo), suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. Č. po sutuoktinio A. Č. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. Č. Bendro gyvenimo metu pareiškėja su A. Č. susilaukė dukros A. (Č.) B. Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, po A. Č. mirties įstatyminės jo turto įpėdinės buvo pareiškėja ir dukra A. B. Gyvendami santuokoje pareiškėja su A. Č. įsigijo butą, esantį, (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype buvo pasistatę ir sodo pastatą su kiemo statiniu (šuliniu), tik šių statinių teisinę registracija atlikta jau po A. Č. mirties. Nepaisant to, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra registruotas pareiškėjos vardu, tačiau kadangi jis buvo įgytas esant santuokoje su A. Č. bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš kurio dalis priklausė ir pareiškėjos sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, dalis šio paminėto nekilnojamojo turto sudaro mirusio pareiškėjos vyro palikimą. Kadangi nurodytą nekilnojamąjį turtą pareiškėja įsigijo santuokinio gyvenimo metu, minėtame bute gyveno, ten nuo 1991 m. yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame būste ir po vyro mirties likusį, jam priklausiusį, turtą, t. y. dalį minėto nekilnojamojo turto, iš karto pradėjo valdyti ir juo naudotis. Prižiūri, ir, jei reikia, organizuoja ir atlieka šio turto remontą. Atitinkamai nuo pat vyro mirties pareiškėja naudojasi ir jo paliktais namų apyvokos ir apstatymo daiktais. Kaip minėta, pareiškėja įteisino sodo pastatą, atliko naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė turto valdymui ir naudojimui reikalingas paslaugų sutartis. Mano, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina aplinkybę, jog savo sutuoktinio palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Č. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad institucija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus faktines ir teisines aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo A. B. pateiktame rašte nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir nereiškia jokių prieštaravimų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos B. Č. vyras A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir A. Č. bendro gyvenimo metu susilaukė dukros A. B. (Č.). Santuokos metu pareiškėja ir A. Č. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja B. Č. nuo 1991 m. kovo 15 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 3-asis notarų biuras 2023 m. balandžio 26 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu, t. y. po pareiškėjos sutuoktinio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos ir CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016,). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio A. Č. mirties jam priklausiusį turtą ji ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja B. Č. po sutuoktinio A. Č. mirties jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.