Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims M. B., V. B., Valstybės įmonei Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.3 str. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Turto valdymo būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas/gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute/name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute/name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su butu/namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-381/2011, LAT 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-210/2008, LAT 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-392/2001).

Iš 2012 m. rugsėjo 12 d. mirties liudijimo Nr. 22-61881569 nustatyta, kad L. B. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo matyti, jog L. B. mirė santuokoje su V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 849 matyti, jog V. B., gim. (duomenys neskelbtini)., ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Iš Gyventojų registro išrašo taip pat matyti, kad L. B. turėjo du vaikus: V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo faktų.

Iš 2023 m. kovo 20 d. Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai iki dabar nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams nėra išduotas.

Po L. B. mirties liko nekilnojamasis turtas.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis L. B. vardu yra registruoti du butai, vienas iš jų, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 692, bei kitas butas, esantis, (duomenys neskelbtini), kuris įgytas (duomenys neskelbtini).

Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau SŠK), tiek 2000 m. civiliniame kodekse įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas, vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (žr., pvz., LAT 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).

Taigi nesant sudarytos vedybų sutarties preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas). Paprastai preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto, o kita pusė, mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis (CK 3.117 straipsnio 4 dalis).

Abu butai yra įgyti santuokoje, sudarytos vedybų sutarties nėra, tai preziumuojama, kad V. B. priklauso 50 proc. prieš tai minėto nekilnojamo turto.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po L. B. mirties, pareiškėjas mokėjo UAB „Ignitis“ už elektros tiekimą adresu, (duomenys neskelbtini), (laikotarpyje nuo 2022-09-20 iki 2023-01-17), taip pat mokėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą adresu, (duomenys neskelbtini), (laikotarpyje nuo 2022-09-20 iki 2023-01-17). VĮ „Registrų centras“ pažyma nustatyta, kad pareiškėjas V. B. nuo 1999 m. kovo 30 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

V. B. nėra vienintelis įstatyminis įpėdinis, pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir vaikai (CK 5.11 str., 5.13 str.). L. B. sūnūs: M. B., gim. (duomenys neskelbtini)., V. B., gim. (duomenys neskelbtini) Sūnūs į notarą nesikreipė dėl L. B. nustatytos turto dalies palikimo priėmimo, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ prieš tai minėto turto. Po žmonos mirties pareiškėjas perėmė jos likusį turtą, įskaitant asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, dokumentus, naudojosi, valdė juos savo nuožiūra ir jais disponavo. V. B. po žmonos mirties pilnai mokėjo visus buto komunalinius mokesčius ir rinkliavas. Elektros ir vandens deklaruojamas suvartojimas spalio-gruodžio mėnesiais, patvirtina faktą, kad pareiškėjas butu naudojosi ir jį valdė. Pareiškėjas atliko aktyvius palikimo priėmimo valdymu būdu veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjas faktiškai turtą pradėjo valdyti nepraėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui laikytina, kad jis priėmė palikimą po jo žmonos mirties (CK 5.51 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepraleidęs palikimo priėmimui įstatymu nustatyto termino, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, priėmė L. B. palikimą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.