- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- eI3-2284-1114/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. A., V. N., D. V., G. V., D. Ž., V. Š., E. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: K. A. (Ž.), V. N., D. V., G. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Agentūra ar NMA) 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Agentūra Sprendimu nutarė taikyti pareiškėjai sankciją – susigrąžinti išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520,00 Eur paramos sumos bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Agentūra Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėja kartu su kitomis paramos gavėjomis sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, t. y. pareiškėja neturėjo sąlygų paramai gauti, bet jas neteisėtai sukūrė ir tokiu būdu neteisėtai gavo paramą.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu, sutinka su NMA nustatyta aplinkybe, jog toje pačioje vietoje – Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Keturvalakių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), kurioje ji įgyvendina projektą, dar kiti 7 fiziniai asmenys įgyvendina kitus projektus, t. y. tarp pareiškėjos ir kitų septynių fizinių asmenų įgyvendinamų projektų egzistuoja geografinis ryšis, kuris, anot pareiškėjos, buvo akivaizdus ir atsakovės turėjo būti įvertintas pirminėje paraiškos vertinimo stadijoje.
Pareiškėja pripažįsta, jog jos veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) kodą – automobilių elektrinės įrangos remontas, yra susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių remontu, kurias vykdo V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.. Anot pareiškėjos, pagal EVRK kodą jos veikla sutampa ir su K. A. (Ž.) veikla, nors tokio tapatumo NMA ir nenustatė.
Pareiškėja skunde pažymi, kad pagal projektą jos vykdoma veikla yra automobilių elektrinės įrangos remontas, kuri pagal EVRK yra 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Šis klasifikatorius sutampa su kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų vykdomų veiklų EVRK, bet toks tik klasifikatorių sutapimas, anot pareiškėjos, nepagrindžia veiklų tapatumo. Paaiškina, kad automobilių techninė priežiūra ir remontas pasižymi tuo, jog dėl sudėtingėjančių automobilių konstrukcijų ir naudojamų technologijų, atskiros veiklos, susijusios su tam tikrų veiksmų, susijusių su transporto priemonių remonto atlikimu, reikalauja specialiųjų ir specifinių žinių bei įgūdžių, specialių įrankių ir įrangos, todėl šioje srityje atsiranda savarankiškos viena nuo kitos nesusijusios veiklos. Visa tai lemia, jog ketinant vykdyti automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kuri nebus vykdoma dideliu mastu, būtina pasirinkti konkrečią jos sritį, ką ir padarė pareiškėja, pasirinkusi automobilių elektrinės įrangos remontą. Pareiškėjos teigimu, kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų veiklos nėra tapačios jos vykdomai veiklai, o yra tik susijusios.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Agentūra jos, kitų paramos gavėjų vykdomos veiklos atitinkamos rinkos ir gretimų rinkų analizės neatliko. Dėl šios priežasties ji mano, kad Agentūros Sprendimas yra nemotyvuotas.
Pareiškėjos tvirtinimu, Agentūra ekonominio ryšio iš viso nevertino ir jo Sprendime nemotyvavo, todėl Sprendime nepagrįstai nustatytas pagrindinis rizikos kriterijus – ekonominis ryšys.
Pareiškėjos įsitikinimu, netgi ir nustačius du rizikos kriterijus pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 3D-478 redakcija, toliau – Metodika) reikalavimus, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo jos vykdome projekte vertinti objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus. Visa tai pagrindžia, jog Sprendime atliktas jos projekto vertinimas, nustatant objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Projektas remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu turėjo būti toliau administruojamas, pažymint jį kaip rizikingą, o Sprendimas negalėjo būti priimtas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka ir su Sprendimo išvadomis, jog jos projektas atitinka neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas Sprendime nepaminėjo ir nepagrindė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, pagal kurias buvo teikiama jos paraiška, nurodytų kompleksinių tikslų. Todėl mano, kad ji nurodytose taisyklėse numatytus tikslus pasiekė. Vertindama objektyviuosius elementus, atsakovė nustatė kitokias niekuo nepagrįstas išvadas apie T. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoferma“ galimybes gauti paramą, dirbtinai sukurtas sąlygas, kas pareiškėjos manymu, nepagrindžia 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnyje nurodytų tikslų nepasiekimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad Sprendime nurodytos aplinkybės apie paraiškų pateikimą vienu metu, projektų įgyvendinimą vienoje vietoje, vykdomas veiklas Agentūrai buvo žinomos pradinėje paraiškos vertinimo stadijoje. Nepaisant to, Agentūra priėmė sprendimą pareiškėjai paramą skirti. Pareiškėja, gavusi paramą, ją panaudojo pagal paskirtį, todėl atsakovės reikalavimas grąžinti paramą projekto įgyvendinimo metu yra nepagrįstas. Pareiškėjos žiniomis kitoms pareiškėjoms S. D. ir V. N. buvo siųstos užklausos paaiškinti, kaip bus užtikrintas savarankiškumas, o pateikus atsakymus, jog bus teikiamos skirtingos paslaugos, daugiau nebuvo pateikta užklausų ir buvo priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo.
Pareiškėja nesutinka su Sprendime nurodytomis išvadomis, jog yra nustatyta viena iš sąlygų – sąmoningas veiksmų derinimas. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl projekto geografinio ryšio atsakovei buvo aiškios jau paraiškų vertinimo metu. Šios aplinkybės pagrindžia faktus, jog ji ir kitos 7 paramos gavėjos projektą įgyvendina tuo pačiu adresu, kuriame veikia ir UAB „Autoferma“. Patalpas veiklai vykdyti ji ir kitos 7 paramos gavėjos nuomojasi iš T. N., kuris yra statinių, žemės sklypo savininkas. UAB „Autoferma“ savo veiklą vykdo kitame statinyje, kuriame ji nevykdo veiklos. T. N. yra UAB „Autoferma“ akcininkas ir vadovas. Mano, kad vien tokie faktai nepagrindžia pirmos sąlygos. Atsakovė nepagrindė, kaip šiuos faktus vertino ir kaip padarė nurodomą išvadą, todėl laiko, jog Sprendimas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.
Dėl geografinio ryšio pareiškėja paaiškina, kad jos sudarytoje 2022 m. birželio 10 d. nuomos sutartyje (3.1.6 punktas) numatyta pareiškėjai teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypu 40 m atstumu. Tokia pat sąlyga buvo numatyta ir kitoms paramos gavėjoms, todėl stambi technika dėl jos gabaritų ir buvo laikoma lauke, o ne patalpoje.
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros ekonominio ryšio įvertinimu, pripažįsta Sprendime konstatuotą aplinkybę, jog iš jos rakinamos patalpos galima patekti į kitos paramos gavėjos D. V. patalpas. Tačiau jai nėra aišku, ką šį faktinė aplinkybė pagrindžia, nes atsakovė nėra atlikusi jos vertinimo. Papildomai pažymi, jog ji turi atskirą elektros skaitiklį. Pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia, jog jos vykdoma veikla yra atskirta nuo kitų paramos gavėjų vykdomų veiklų.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad UAB „Autoferma“ vykdo ne tik EVRK 45.20 numatytą veiklą, o ir kitas veiklas. UAB „Autoferma“ faktiškai vykdo veiklas pagal EVRK kodą 45.20 – draudiminio įvykio žalos administravimas, prekyba detalėmis, automobilių surinkimas, kurios nesusijusios su jos vykdomomis veiklomis. Pareiškėja skunde taip pat pažymi, kad UAB „Autoferma“ automobilių elektrinės įrangos remonto paslaugų neteikia, o interneto puslapyje www.autoferma.eu/lt/ skelbiamos paslaugos nėra susijusios su pareiškėjos projektu, nes internetiniame puslapyje nėra nurodytos pareiškėjos vykdomos veiklos. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos vykdoma veikla yra kaimo vietovėje, kurioje potencialių klientų koncentracija yra pakankamai maža, maža rinka, asmenis sieja giminystės ir kiti ryšiai.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, jog pinigines lėšas, nurodytas Sprendime, gavo ne T. N., o juridiniai asmenys, su kuriais šį asmenį sieja tam tikri ryšiai ir kurių turtas yra atskirtas nuo jo turto. Pareiškėja pripažįsta, kad UAB „Autoferma“ už statybos darbus iš jos gavo 4 700,00 Eur, tačiau mano, kad ši suma yra nedidelė. Todėl tvirtina, kad atsakovės išvada apie T. N. gautą paramos sumą yra klaidinga.
Pareiškėja nesutinka su Agentūros išvadomis, jog buvo sukurtas ekonominis vienetas, kuris išskaidytas į atskirus projektus, nes UAB „Autoferma“ nevykdė tokios veiklos, kurią pradėjo vykdyti pareiškėja, ir neturėjo tokio darbuotojų skaičiaus, kad galima būtų išskaidyti į atskirus projektus.
Pareiškėja mano, kad jai pritaikyta sankcija yra neteisinga ir neproporcinga.
Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Metodika tarp pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų buvo nustatyti du pagrindiniai rizikos kriterijai, t. y. geografinis ir ekonominis ryšiai.
Atsakovė, pasisakydama dėl ekonominio ryšio, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos veikla susijusi su kitų paramos gavėjų veiklomis, t. y. su automobilių priežiūra, remontu, be to, sutampa EVRK kodai bei veiklos su V. N., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. projektų veiklomis. Paraiškoje K. A. (Ž.) buvo nurodžiusi kitus EVRK kodus, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu (NMA gautas 2020 m. rugsėjo 1 d., reg. Nr. GDM-2578) patikslino EVRK kodą į tą patį, kaip ir visų kitų paramos gavėjų (G45.20), ir nurodė, jog atliks automobilių kėbulo virinimo paslaugas. Todėl, atsakovės tvirtinimu, rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ pareiškėjos ir paramos gavėjų atitinka. Taip pat pažymi, kad UAB „Autoferma“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla, o EVRK kodas toks pats kaip ir visų paramos gavėjų ir pareiškėjos – 45.20.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais dėl nustatyto ekonominio ryšio, atsiliepime pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti abu ekonominį ryšį detalizuojantys požymiai: 1) vykdoma tokia pati veikla (pagal tuos pačius EVRK kodus) ir 2) veikiama toje pačioje rinkoje (automobilių priežiūros, remonto).
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjos skundo argumentais, jog pagal Metodiką, nustačius du rizikos kriterijus, NMA neturėjo teisinio pagrindo vertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų. Atsakovė, vadovaudamasi Metodikos 7 punktu, tvirtina, kad NMA gali remtis ne vien tokiais elementais kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Atsakovės teigimu, ji pažeidimo tyrimo metu įvertino nustatytų aplinkybių visumą, kuri pagrindžia nustatytą pažeidimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, t. y. sąmoningą veiksmų derinimą dirbtinai sukuriant sąlygas gauti paramą.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad UAB „Autoferma“, kurios registracijos adresas yra toks pat, kaip pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai ((duomenys neskelbtini), Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio rajonas), 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. 19VP-KM-19-1-11684-PR001 dėl paramos skyrimo. UAB „Autoferma“ prašė 17 220,00 Eur paramos variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai (EVRK 45.20). UAB „Autoferma“ ketino teikti automobilių dalių paruošimo dažymui ir automobilių dalių dažymo paslaugas. Planavo veiklą reguliariai viešinti visoje Marijampolės apskrityje savaitraštyje „100 PROCENTŲ“, turėti savo interneto svetainę, kurią reklamuotų socialiniuose tinkluose ,,Facebook“ ir kt., kelyje Marijampolė – Vilkaviškis būtų kelio ženklas – nuoroda į UAB „Autoferma“. Investicijos: vandens gręžinio įrengimas, vandens minkštinimo filtras, kanalizacijos įrengimas, statybinės medžiagos (statybinės medžiagos: 100 m. profilio, 50 kv. m. gipso plokštės, 600 kg. gipsinio tinko, 2 vnt. tualetai, 3 vnt. durys; 100 kv. m. sienų ir grindų plytelių; 300 kg. plytelių klijų, plytelių pjaustymo staklės; 2 vnt. vandens praustuvai; 2 vnt. vandens), medžiagos ir įranga tualetui ir dušui, kompiuterinė technika (vaizdo kameros (20vnt.), personalinis kompiuteris (1vnt.), nešiojamas kompiuteris (1vnt.), oro kondicionierius (2 vnt.), kasos aparatas (1 vnt.)“. Dėl lėšų trūkumų UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų).
Atsakovės teigimu, tiek pareiškėjos, tiek kitos paramos gavėjos ir UAB „Autoferma“ sukūrė vieną ekonominį vienetą (projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus), paramos gavėjos (G. V., K. A. (Ž.), D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) teikė paraiškas tuo pačiu laiku pagal tą patį kvietimą ir priemonę. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu pareiškėja ir kiti paramos gavėjai siekė per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą.
Agentūra nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) numatyti priemonės veiklos kompleksiniai tikslai buvo pasiekti. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 7 punktą priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas. Nagrinėjamu gi atveju viena didelė įmonė buvo formaliai išskaidyta į devynias mažas, siekiant apeiti ribojimus vienam paramos gavėjui, kurie būtent ir nustatyti tam, kad parama pasiektų tikslinę auditoriją – būtent mažas įmones ir skatintų jų kūrimąsi kaimo vietovėse. T. N., kaip fizinis asmuo bei UAB „Autoferma“ ir Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovas, per kitus fizinius asmenis (paramos gavėjas) siekė ir prisidėjo prie paramos gavimo, prie naudos gavimo ir ją gavo, nes veikdamas savarankiškai nebūtų galėjęs (nebūtų pripažintas tinkamu paramos gavėju) gauti naudos arba būtų galėjęs gauti mažesnę naudą nei pasitelkęs kitus asmenis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pabrėžia, kad įgyvendinant pareiškėjos ir Sprendime nurodytų paramos gavėjų projektus nebus pasiekti Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnio a) ir c) punktuose nurodyti tikslai, t. y. įgyvendinant aštuonis paramą gavusius paramos gavėjų projektus nėra skatinamas konkurencingumas, nes paramos gavėjos veikia viena kitą papildydamos, išskaidant vienos įmonės teikiamas paslaugas per devynias, taip pat nėra užtikrinama subalansuota teritorinė kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtra, nes aštuoniems projektams skirta parama naudojama vienam ekonominiam vienetui, kas prieštarauja paramos tikslams ir tik apsunkina kitų smulkių paslaugos tiekėjų steigimąsi toje kaimo vietovėje.
Atsakovė, pasisakydama dėl subjektyviųjų elementų, tvirtina, kad sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė geografiniu, ekonominiu, teisiniu ir kitais ryšiais. Pagrindinis naudos gavėjas yra T. N. ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinio asmens UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir vadovas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad UAB „Autoferma“ iš pareiškėjos ir kitų paramos gavėjų (K. A. (Ž.), D. V., D. Ž. (D.), V. Š., E. V., G. V.) iš viso gavo 44 815,15 Eur. Be to, 25 241,00 Eur paramos gavėjos D. Ž. (D.) ir V. Š. sumokėjo T. N. įmonei „Tadas & syed limited“ už investicijas (dažymo kamera ir mini krautuvas). Tad iš viso T. N., būdamas vieninteliu UAB „Autoferma“ akcininku ir vadovu bei Airijos įmonės „Tadas & syed limited“ vadovu, iš visų paramos gavėjų gavo 74 756,15 Eur.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant pareiškėjos projekto patikrą dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo ir paramos gavėjos V. N. dukra M. N.. Pareiškėja patikroje nedalyvavo. M. N. dalyvavo ir parodė visų kitų paramos gavėjų projektų vietas, įsigytas bei naudojamas investicijas, įleido (nesant paramos gavėjų) į patalpas neturėdama įgaliojimo atstovauti (įgaliojimas buvo pateiktas atstovauti paramos gavėjai D. Ž. (D.)), taip pat ir UAB „Autoferma“ patalpas.
Atsakovės teigimu, sąmoningai buvo derinami veiksmai tam, kad būtų įgytas paramos schemos tikslams prieštaraujantis pranašumas, t. y., jog vienas ekonominis vienetas gautų aštuoniems projektams skirtą paramą, kurios jis nebūtų galėjęs gauti, nesukurdamas dirbtinių sąlygų, t. y. neišskaidydamas vieno projekto į aštuonis.
Agentūra atsiliepime taip pat nurodo, kad paraiškų vertinimo etape ji neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie projektų vykdymo eigą ir sąsajas tarp projektų, kurios išryškėjo tik projektus pradėjus įgyvendinti.
Atsakovė nesutinka, kad UAB „Autoferma“ vykdo su pareiškėjos ir kitomis paramos gavėjomis nesusijusią veiklą. NMA tvirtinimu, iš pateiktų duomenų matyti, kad visų paramos gavėjų veikla patenka į UAB „Autoferma“ vykdomas veiklas, t. y. klientui atvykus į UAB „Autoferma“ paramos gavėjai teikia paslaugas. Už paramos lėšas įsigytos investicijos, skirtos atskiriems projektams, iš anksto suplanuotai ir sąmoningai naudojamos vieno ekonominio vieneto.
Anot atsakovės, paramos gavėjų projektų tarpusavio sąsajas atskleidžia ir tai, kad visos paramos gavėjos apskundė NMA sprendimus dėl joms taikomų sankcijų, jas visas atstovauja tos pačios advokatų kontoros (Integrum) tas pats advokatas (D. L.), pareiškėjos bei kitų paramos gavėjų (V. N., G. V., V. Š., E. V. ir D. V.) paraiškose nurodytas tas pats kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), projektai bei veikla įgyvendinami toje pačioje vietoje, tuo pačiu adresu, vykdoma ta pati veikla, investicijos papildo vienos kitų projektus, paramos gavėjos (G. V., K. A., D. V., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V.) teikė paraiškas tuo pačiu laiku pagal tą patį kvietimą ir priemonę, tokiu būdu siekiant per tą patį kvietimą gauti didesnę paramos sumą, negu gali gauti vienas paramos gavėjas per vieną kvietimą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiškėjai Sprendimu taikyta griežčiausia sankcija yra neproporcinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikyta Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte nustatyta konkretaus dydžio sankcija – paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. NMA, įvertinusi paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą pritaikė ir papildomą sankciją – paramos neskyrimą pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Nagrinėjamu atveju NMA nebuvo galimybės taikyti mažesnę sankciją, nei visos paramos susigrąžinimas. Tai pažeistų lygiateisiškumo principą kitų paramos gavėjų atžvilgiu.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. V., V. Š., D. D., V. N., E. V., K. Ž., D. V. su pareiškėjos skundu sutinka. G. V., V. Š., D. D., V. N., E. V., K. Ž., D. V. atsiliepimuose jokių argumentų nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl NMA 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo konstatuotas pažeidimas ir pareiškėjai pritaikytos sankcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 15 d. NMA pateikė paraišką Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) gauti (toliau – Paraiška) projektui Nr. 19VP-KM-20-1-04848-PR001 „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti.
NMA Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius 2020 m. spalio 7 d. raštu Nr. KM-1605 „Dėl paramos skyrimo“ Projektui informavo pareiškėją apie tai, kad ji yra patvirtinta paramos gavėja ir jos projektui „Automobilių elektrinės įrangos remontas“ įgyvendinti skiriama 37 600,00 Eur dydžio paramos suma, iš kurios Lietuvos valstybės biudžeto lėšos sudaro iki 37 600,00 Eur, t. y. 100 proc. paramos sumos.
NMA Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyrius 2020 m. spalio 7 d. rašte Nr. KM-1605 „Dėl paramos skyrimo“, be kita ko, nurodyta, kad parama skiriama šioms išlaidoms: 1) automobilių keltuvas, 1 vnt.; 2) baldai: rašomasis stalas (1 vnt.), kėdė (3 vnt.); 3) kondicionierių pildymo stotelė (1 vnt.); 4) nešiojamas kompiuteris (1 vnt.); 5) pastato remonto darbai (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) patalpų įranga: langas (3 vnt.), garažo vartai su durelėmis (2 vnt.), vidaus durys su stiklo paketo siena (1 vnt.), kondicionierius (2 vnt.), LED šviestuvas (20 vnt.); 7) statybinės medžiagos: lubų, stogo ir išorinių sienų skarda (350 m²), betonas (7 m³), lietaus nutekėjimo sistema, grindų plytelės (80 m²), akmens stiklo vata luboms šiltinti (90 m²), išorinių sienų šiltinimo medžiagos (120 m²); 8) universali diagnostinė įranga (1 vnt.).
NMA 2020 m. spalio 8 d. pareiškėjai išmokėjo 30 080,00 Eur avansą.
Pareiškėja 2022 m. sausio 22 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KM-20-1-04848-MP002 (toliau – MP002), kuriuo prašė jai išmokėti likusią 7 520,00 Eur sumą. Atsakovė mokėjimą pagal MP002 sustabdė.
NMA, įtarusi, kad paramos gavėja, įgyvendindama Projektą, padarė pažeidimą, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.
NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2022 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-56 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovė Sprendime konstatavo, jog paramos gavėja, įgyvendindama Projektą su kitomis paramos gavėjomis G. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001), K. A. (Ž.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04844-PR001), V. N. (projekto Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001), D. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001), D. Ž. (D.) (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001), V. Š. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03482-PR001) ir E. V. (projekto Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001), sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Administravimo taisyklės) 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013) 60 straipsniu, paramos gavėjai pritaikė sankciją, numatytą Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte, t. y. nusprendė susigrąžinti paramos gavėjai išmokėtą 30 080,00 Eur paramos sumą ir neskirti prašomos 7 520,00 Eur paramos sumos pagal MP002 bei taikyti papildomas sankcijas – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Apie Sprendimą pareiškėją informavo 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. BRK-15745 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Dėl pažeidimo
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatoma, jog tam tikrais veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.
Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsnyje nurodyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.
2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai nustatoma, jog paramos gavėjai, siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos.
2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnyje nurodyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja įgyvendina projektą Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001 „Automobilių geometrijos atstatymas“, kuriam parama skirta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Paramos teikimo ir administravimo tvarką pagal Programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – priemonė) veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – veiklos sritis), kai parama verslo planui įgyvendinti išmokama mokant išmoką, kai pareiškėjui nereikia teikti išlaidas pagrindžiančių komercinių pasiūlymų, o paramos gavėjui – patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklės, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 3D-369 redakcija; toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
Įgyvendinimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – EVRK).
Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse ( Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas). Priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas (Įgyvendinimo taisyklių 7 punktas). Priemonės veiklos srities kompleksiniai tikslai: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida (Įgyvendinimo taisyklių 8.1. papunktis); tvari plėtra (įskaitant aplinkosaugą ir klimato kaitos švelninimo veiksmus; Įgyvendinimo taisyklių 8.2 papunktis).
Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad didžiausias išmokos dydis – 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), kai sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta (etatas), arba 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), kai sukuriamos ne mažiau kaip dvi darbo vietos (etatai).
Pareiškėja, pasirašydama Paraišką, be kita ko, įsipareigojo nuo Paraiškos pateikimo dienos iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti, kad nebus sukurta neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika; Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunktis).
Metodika nustato kriterijus, kuriais remiantis nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemones. Pagal Metodikos 5.2. papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimos sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pagal Metodikos 13 punktą vertintojas projekto administravimo arba priežiūros metu pagal duomenis, esančius Agentūros informacinėse sistemose ir (arba) dokumentuose (pvz., remiantis išorės registrais, pateikta nauja informacija), turi išnagrinėti projekto ryšius su kitais projektais, remiantis Metodikos 1 priedo 1 lentele, t. y. turi įvertinti, ar atitinka šie pagrindiniai rizikos kriterijai: 13.1. punktas – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); 13.2. punktas – projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); 13.3. punktas – susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); 13.4. punktas – projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Projektą įgyvendina nekilnojamojo turto – pastato-fermos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) 1, Keturvalakių seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, kurios nuosavybės teise priklauso T. N.. Pareiškėja šiame pastate nuomoja 79,80 m² ploto patalpas. Nuomos sutartis sudaryta su T. N.. Nuomos sutarties terminas iki 2025 m. sausio 1 d.
Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse (kai verslo plano įgyvendinimui mokama išmoka)“ Nr. _ V-VM-1474714 (toliau – Ataskaita) nurodyta, kad Paramos gavėja vykdo Automobilių elektrinės įrangos remonto (veiklos kodas – 45.2) veiklą. Pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Visa už paramos lėšas įsigyta įranga, reikalinga veiklai vykdyti, rasta projekto įgyvendinimo vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje, t. y. nuomojamose patalpose, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tik nešiojamas kompiuteris Dell Vostro 3400 projekto įgyvendinimo vietoje nerastas, paramos gavėja paaiškino, kad kompiuteris priduotas remontui. Patikros metu nurodytose patalpose veikla nevyko. Pateikti veiklos vykdymo dokumentai, t. y. Kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalas, Pinigų priėmimo kvitai. Paramos gavėja patikroje nedalyvavo, patalpas bei įsigytą techniką ir įrangą aprodė M. N.. Be to, tikrinant įmonę dalyvavo UAB „Autoferma“ vadovas T. N..
Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į D. V. patalpas.
Be to, Ataskaitoje nurodyta, kad paramos gavėjos patalpose yra įrengtas atskiras kontrolinis elektros skaitliukas. Sudarytas Tarpusavio susitarimas dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, pagal kurį už elektrą atsiskaito patalpų savininkui T. N., naudojasi tualeto patalpa, o šiukšles turi išsivežti pati. Pagal pateiktą paaiškinimą paramos gavėja už elektrą pagal skaitliukų rodmenis atsiskaito patalpų savininkui T. N., pateikti skaitliukų nurašymo aktai, mokėjimo nurodymai. Sąskaitų už komunalines paslaugas bei patalpų nuomą paramos gavėja iš patalpų savininko negauna, moka patalpų savininkui T. N. pagal susitarimą bei sutartį.
Ataskaitoje nurodyta ir tai, kad toje pačioje teritorijoje vykdoma veikla, susijusi su automobilių technine priežiūra ir remontu pagal projektus: Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001, 19VP-KM-20-1-03135-PR001, 19VP-KM-20-1-04869-PR001, 519VP-KM-20-1-03131-PR001, 19VP-KM-20-1-04844-PR001, 19VP-KM-20-1-03482-MP001, 19VP-KM-19-1-11972-PR001.
Ataskaitoje pažymėta, kad UAB „Autoferma“ veiklą vykdo pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šie pastatai nuosavybės teise priklauso T. N., su kuriuo UAB „Autoferma“ yra sudariusi Panaudos sutartis. Pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo ir paramos gavėjos V. Š. bei K. Ž.. Nurodytos patalpos neatskirtos jokiomis sienomis ar pertvaromis, o tik sužymėtos raudonomis linijomis. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikomi ardomi automobiliai, dėl naudojimosi žemės sklypu sudaryta Panaudos sutartis su savininku T. N.. Administracinės patalpos bei dalis įrankių yra laikomi patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šios patalpos naudojimosi raštiška sutartis nepateikta. Apžiūrėjus nurodytą patalpą, pastebėta, jog administracinės patalpos remontuojamos, įdėti plastikiniai langai bei plastikinės durys (ant vienų durų rastas KPP viešinimo lipdukas). Įmonė pateikė pakeistų langų bei durų sąskaitas bei apmokėjimus.
Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad UAB „Autoferma“ vadovo T. N. teigimu, įmonė užsiima automobilių ardymu ir naudotų detalių pardavimu (tiek fiziškai patalpose, tiek internetine prekyba) bei atlieka draudiminių automobilių žalų vertinimus ir jei automobilio savininkas pageidauja, nukreipia remontui pas tikrinamas paramos gavėjas. Pateiktos sąskaitos už automobilių remonto paslaugas, kurias suteikė V. Š., E. V. bei V. N., išrašytos įmonei UAB „Autoferma“. Iš UAB „Autoferma“ išrašytų sąskaitų matyti, jog įmonė atlieka ir automobilių remonto darbus, nors tam skirtos įrangos neturi. Taip pat įmonė atlieka įvairius statybų darbus. Patikros metu pateikė įmonės įstatus, suteiktų paslaugų bei parduotų detalių sąskaitas ir sutartį internetinės prekybos su UAB „OVOKO“.
Ataskaitoje konstatuota, kad patikros metu buvo apžiūrėtos ir UAB „Autoferma“ patalpos, kuriose rastos išardytų automobilių detalės, rasti statybos bei automobilių ardymo įrankiai, paruoštos detalės išsiuntimui, dalis automobilių buvo ardomi. Patalpose automobilių remonto veiklai vykdyti reikalingos įrangos nepastebėta.
Byloje ginčo dėl Ataskaitoje nurodytų aplinkybių nėra.
Byloje pripažįstama aplinkybė, jog pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra paramos gavėjos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.
Bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad paramos gavėja – pareiškėja Projektą ir kitos paramos gavėjos – tretieji suinteresuoti asmenis projektus įgyvendina tuo pačiu adresu kaip ir UAB „Autoferma“ – (duomenys neskelbtini), Keturvalakių seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2022 m. rugsėjo 29 d. duomenimis, komercinės paskirties objektų teritorijos 1,1400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Keturvalakių seniūnijoje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, nuosavybės teise priklauso T. N.. Panaudos sutarties, sudarytos 2021 m. birželio 1 d., pagrindu 0, 2186 ha žemės sklypą naudoja panaudos gavėjas UAB „Autoferma“.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 27 d. išrašo, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra keturi pastatai: 1) Ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (747,42 m² bendro ploto); 2) Ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (166,51 m² ploto); 3) Ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (413,50 m² ploto); 4) Ferma unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1375,36 m² bendro ploto), kurie nuosavybės teise priklauso T. N., kuris yra UAB „Autoferma“ vienintelis akcininkas ir direktorius.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 27 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad 210,49 m² ploto patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Panaudos sutartį Nr. 14 ir 1375,36 m² ploto patalpas, esančias pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Panaudos sutartį Nr. 13 naudoja panaudos gavėjas UAB „Autoferma“.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 27 d. išrašo duomenimis taip pat nustatyta, kad Nuomos sutarčių pagrindu patalpomis, esančiomis pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi paramos gavėjos: S. D. (79,80 m² ploto), G. V. (121,21 m² ploto), D. D. (81,80 m² ploto); E. V. (222,21 m² ploto); D. V. (81,80 m² ploto); V. N. (60,60 m² ploto), o patalpomis, esančiomis pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – paramos gavėjos K. Ž. (81,80 m² ploto) ir V. Š. (121,21 m² ploto).
Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 1 punkte nustatytas rizikos kriterijus – geografinis ryšys (Metodikos 13.1. punktas). Byloje ginčo dėl to nėra.
Bylos duomenys neginčytinai taip pat patvirtina, kad paramos gavėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje. Visų paramos gavėjų vykdomos veiklos susijusios su automobilių remontu bei priežiūra, kėbulo remontu. Šias aplinkybes patvirtina ir kitų paramos gavėjų paraiškos: 1) K. A. (Ž.) projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04844-PR001 – veikla „Metalo apdirbimas“ – EVRK 25.61 „Metalų apdorojimas ir dengimas“; EVRK 25.62 „Mechaninis apdirbimas; 2) V. N. projektas Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001 – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 3) D. V. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03603-PR001 – veikla „Griovių kasimas ir padangų keitimas kaime“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“ EVRK 43.12 „Statybvietės paruošimas; 4) G. V. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03135-PR001 – veikla „Automobilių geometrijos atstatymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 5) D. Ž. (D.) projektas Nr. 19VP-KM-20-1-04869-PR001 – veikla „Kraštovaizdžio tvarkymas ir automobilių kėbulų meninis skardų lyginimas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“, EVRK 81.30 „Kraštovaizdžio tvarkymas“; 6) V. Š. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03482-PR001 – veikla „Automobilių dalių dažymas“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“; 7) E. V. projektas Nr. 19VP-KM-20-1-03131-PR001 – veikla „Automobilių dalių paruošimas dažymui“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“.
Kaip jau buvo nurodyta, visų paramos gavėjų veiklos vykdomos pastatuose, kurie yra tame pačiame žemės sklype, vienas šalia kito. Kaip matyti iš Ataskaitos, nors paramos gavėjos patalpos yra atskirtos nuo kitų paramos gavėjų naudojamų patalpų sienomis, tačiau yra įrengtos rakinamos durys, pro kurias galima patekti į paramos gavėjos D. V. patalpas. Paramos gavėjos patalpose vandens nėra, ji naudojasi T. N. nuotekų šalinimo įrenginiais.
Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis sieja Metodikos 1 priedo 2 punkte nustatytas rizikos kriterijus – ekonominis ryšys (Metodikos 13.2. punktas).
Metodikos 14 punkte nustatyta, kad tais atvejais, jei projektas arba projektai atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) rizikos kriterijus (Metodikos 1 priedo 1 lentelė), turi būti registruotas įtariamas pažeidimas ir vykdomas pažeidimo tyrimas. Pažeidimo tyrimo metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.
Pagal Metodikos 15 punktą, tais atvejais, kai projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai projektas atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūros informacinėse sistemose toks projektas pažymimas ir administruojamas kaip rizikingas dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad paramos gavėjos Projektas atitinka du rizikos kriterijus, numatytus Metodikos 1 priedo 1 lentelėje, t. y. geografinį ir ekonominį.
Metodikos 6 punkte nustatyta, kad, jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų): 6.1. objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų; 6.2. subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).
Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).
Pagal Metodikos 7 punktą, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūra gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).
Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Agentūra nustačiusi, kad paramos gavėjos Projektas atitinka 2 pagrindinius rizikos kriterijus, pagrįstai vertino ir Projekto objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir dėl to byloje ginčo tarp šalių nėra, jog pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Autoferma“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra T. N., užsiima variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla (EVRK 45.20). Internetiniame puslapyje www.autoferma.eu/lt/ reklamuojamos UAB „Autoferma“ teikiamos paslaugos: automobilių geometrijos atkūrimas, automobilių dažymas, paruošimas dažyti, automobilio surinkimas, automobilio valymas bei poliravimas, patvirtina, kad UAB „Autoferma“ teikia automobilių geometrijos atkūrimo paslaugas, kaip ir pareiškėja. Kad nurodytas paslaugas teikia UAB „Autoferma“, UAB „Autoferma“ nurodo „Autoplius.lt“ ir kituose skelbimų portaluose.
Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Autoferma“ 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pateikusi paraišką Nr. 19VP-KM-19-1-11684-PR001 dėl paramos skyrimo. UAB „Autoferma“ registracijos adresas yra toks pat kaip ir paramos gavėjų projektų įgyvendinimo vietos adresai ((duomenys neskelbtini), Keturvalakių seniūnija, Vilkaviškio rajonas). UAB „Autoferma“ prašė 17 220,00 Eur paramos variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai (EVRK 45.20). UAB „Autoferma“ ketino teikti automobilių dalių paruošimo dažymui ir automobilių dalių dažymo paslaugas. Planavo veiklą reguliariai viešinti visoje Marijampolės apskrityje savaitraštyje „100 PROCENTŲ“, turėti savo internetinę svetainę, kurią reklamuotų socialiniuose tinkluose Facebook ir kt., kelyje Marijampolė – Vilkaviškis būtų kelio ženklas – nuoroda į UAB „Autoferma“. Investicijos: vandens gręžinio įrengimas, vandens minkštinimo filtras, kanalizacijos įrengimas, statybinės medžiagos (statybinės medžiagos: 100 m. profilio, 50 kv. m. gipso plokštės, 600 kg. gipsinio tinko, 2 vnt. tualetai, 3 vnt. durys; 100 kv. m. sienų ir grindų plytelių; 300 kg. plytelių klijų, plytelių pjaustymo staklės; 2 vnt. vandens praustuvai; 2 vnt. vandens), medžiagos ir įranga tualetui ir dušui, kompiuterinė technika (vaizdo kameros (20vnt.), personalinis kompiuteris (1vnt.), nešiojamas kompiuteris (1vnt.), oro kondicionierius (2 vnt.), kasos aparatas (1 vnt.)“. Dėl lėšų trūkumų UAB „Autoferma“ paraiška buvo atmesta (nebuvo surinktas reikiamas balų skaičius, paraiška surinko 50 balų).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paramos gavėja V. N., kuri yra T. N. motina, paraišką pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. (projektas Nr. 19VP-KM-19-1-11972-PR001 – veikla „Automobilių plovimo ir salono valymo paslaugos“ – EVRK 45.20 „Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“).
Įgyvendinimo taisyklių 29 punkte nurodyta, kad išmoka pagal priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis Komisijos reglamentu Nr. 1407/2013. Bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, taip pat įmonėms partnerėms ir (arba) susijusioms įmonėms, sutuoktiniams, negali viršyti 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų) per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.
Įgyvendinimo taisyklių 30 punkte nurodyta, kad pareiškėjas per vieną paramos paraiškų etapą gali pateikti vieną paraišką. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines programos priemones. Pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnį ES lėšomis finansuojamą projektą, t. y. pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“).
Kaip matyti iš Agentūros Sprendimo, tiek pareiškėja, tiek ir kitos paramos gavėjos gavo papildomus balus dėl to, kad yra moterys ir daugumos paramos gavėjų amžius iki 29 metų. Paramos gavėjos: G. V., K. A., D. V., S. D., D. Ž. (D.), V. Š. ir E. V. paraiškas pateikė tuo pačiu laiku, t. y. 2020 metais: 2020 m. birželio 10 d. pateikė E. V. ir G. V., 2020 m. birželio 11 d. pateikė V. Š., 2020 m. birželio 12 d. pateikė D. V., 2020 m. birželio 15 d. pateikė K. A., D. Ž. (D.) ir S. D., pagal tą patį kvietimą ir priemonę.
Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja asmeniškai savarankiškai vykdo Projekte numatytą veiklą, nėra.
Kaip matyti iš Ataskaitos, 2022 m. rugsėjo 29 d. atliekant Projekto patikrą vietoje dalyvavo ir viską parodė UAB „Autoferma“ darbuotoja, T. N. sesuo M. N..
Be to, remiantis bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog pareiškėja 2021 m. suteikė automobilių remonto paslaugas: 2021 m. gruodžio 31 d. T. N. pagal sąskaitą faktūrą Nr. SD001 (200,00 Eur), kuris yra UAB „Autoferma“ darbuotojas.
Kaip matyti iš atliktų darbų akto Nr. 25, sąskaitų– faktūrų bei banko sąskaitos išrašų, UAB „Autoferma“ atliko lauko sienų armavimo darbus, lauko sienų šiltinimo darbus, kurių vertė 4 700,00 Eur. Šie darbai atlikti T. N. priklausančiose patalpose, kurias pareiškėja nuomoja. Pažymėtina, kad patalpų nuomos sutartis sudaryta iki 2025 m. sausio 1 d. Taigi ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja dalį gautos paramos investavo į T. N. priklausančių patalpų remontą Projekte numatytai veiklai, kurią reklamuoja UAB „Autoferma“, vykdyti. Trumpalaikė patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad pareiškėja neketina ilgą laiką vykdyti Projekte numatytos veiklos nuomojamose patalpose.
Agentūros Sprendime pažymėta, kad iš viso pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims išmokėta 280 420, 00 Eur parama.
Teismas, atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai sprendė, jog pareiškėja prisidėjo prie naudos gavimo trečiajam asmeniui, dirbtinai sukurdama sąlygas paramai gauti.
Pareiškėja, siekdama gauti paramą, sąmoningai derino veiksmus su kitomis paramos gavėjomis – trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir kitais asmenimis: 1) Projektą numatė įgyvendinti ir įgyvendina tuo pačiu adresu, tame pačiame pastate, kaip ir kitos paramos gavėjos; 2) pareiškėja ir kitos paramos gavėjos veiklas vykdo toje pačioje rinkoje; 3) pareiškėja Paraišką, kaip ir kitos paramos gavėjos, pateikė vienu metu pagal tą patį kvietimą ir priemonę; 4) pareiškėjos ir kitų Sprendime nurodytų paramos gavėjų investicijos, įsigytos už gautas paramos lėšas, papildo vieną kitą ir iš esmės naudojamos tai pačiai veiklai.
Teismas, įvertinęs objektyviuosius ir subjektyviuosius elementus, nurodytus Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsniu, daro išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja konkurencingumo faktiškai neskatina, Projekte numatytą veiklą sąmoningai išskyrė į atskirą projektą, naudojantis bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekdama įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą, tuo prisidėdama prie vieno bendro ekonominio vieneto sukūrimo.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 243.1 papunktyje nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėja – paramos gavėja, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.12 papunkčio nuostatą projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu nekurti galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą, kaip nurodyta Metodikoje, todėl, vadovaujantis Administravimo taisyklių 179, 188, 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 23.14 papunkčiais, 51 punktu, Metodikos 17 punktu, Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalimi, Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsniu, Agentūra pagrįstai konstatavo pažeidimą.
Dėl sankcijos skyrimo
Metodikos 17 punkte nustatyta, kad paramos gavėjams, projekto įgyvendinimo metu galimai neteisėtai sukūrusiems paramai gauti reikalingas sąlygas, taikomos atitinkamos sankcijos, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimą reglamentuojančiose taisyklėse ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – Sankcijų taikymo metodika).
Administravimo taisyklių 188 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (Administravimo taisyklių 189 punktas).
Administravimo taisyklių 246 punkte nustatyta, kad, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su paramos gavėjui išmokėtomis paramos lėšomis ir Agentūra priima sprendimą susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas, grąžintinos lėšos, susidariusios įgyvendinant Programos priemones, administruojamos vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės).
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.
Sankcijų metodikos 1 priedo 20 punkte numatyta, kad, jei paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikytina sankcija - paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taikant sankciją turi būti atsižvelgiama į paramos gavimo sąlygų nesilaikymo atvejų reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijos metodikos 1 priedo 20 punkte taip pat nustatyta, kad remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 5 dalimi, gali būti taikoma papildoma sankcija – paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
2014 m. kovo 11 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 35 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei atlikus 3 dalyje nurodytais kriterijais grindžiamą bendrą vertinimą paaiškėja, kad reikalavimų nesilaikymo atvejis yra reikšmingas, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).
Dėl pritaikytų pareiškėjos atžvilgiu sankcijų proporcingumo teismas pažymi, jog, įvertinus tai, kad Agentūros Sprendime yra nurodyta pakankamai tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių, leidusių konstatuoti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti, Agentūros Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, teismo vertinimu, yra adekvati ir proporcinga. Pareiškėja nepaisydama įsipareigojimų ir jai nustatytų pareigų jokių Projekto ir Programos tikslų nepasiekė. Toks reikalavimų nesilaikymas yra reikšmingas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Agentūra tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, visapusiškai įvertino visas su pažeidimu susijusias aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Agentūros pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės yra tinkamai motyvuotos ir teismas neturi jokio pagrindo švelninti pareiškėjai pritaikytų poveikių priemonių arba jų visai neskirti.
Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį nei remiantis skunde nurodytais, nei kitais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos skunde kitos nurodytos aplinkybės bylos procesinei baigčiai jokios reikšmės neturi, todėl teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti šioje byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atmetus pareiškėjos skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ji neįgijo teisės į tokių išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. D. skundą atmesti.
Pareiškėjos S. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.