Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjo R. R. 2011-05-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.13N-922076-11,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjas R. R. priėmė nutarimą 2011-05-23 Nr. 13N-922076-11, kuriuo A. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 500 litų baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Olimpinio sporto centro stadiono „Vingis“ teritorijoje Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 112, vedėjas A. G. laikė šunį pažeisdamas „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, 2009-11-07 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1251, 6.8, 6.9, 22, 30, 36 puktus. Dėl to 2011-05-18 apie 10.30 val. Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 102. A. G. šuo užpuolė ir mirtinai sudraskė B.S. P. šunį bei padarė žalą jos turtui (b. l. 3).

Teismo posėdyje A. G. skundą palaikė ir prašė nutarimą panaikinti. Jis paaiškino, kad sportininkai bėgo Vingio parke ir šuo su jais atbėgo į jų teritoriją, jie jo neišvijo. Šuo apie mėnesį buvo stadiono teritorijoje, dieną jis buvo pririšamas, o naktį paleidžiamas po teritoriją. Šunį maitindavo sportininkai, nebuvo priskirtas žmogus šuns priežiūrai. Darbuotojai išreiškė tokią nuomonę, kad geriau, kai yra šuo, gal saugiau, bet sutikimo nebuvo prašyta, nebuvo su juo tartasi dėl šuns laikymo. Maistas specialiai nebuvo perkamas, nebuvo tam skiriamos lėšos. Jo nuomone, šuo buvo paveiktas nusikaltėlių, nes gegužės 18 d. buvo nupjauta spyna, o gegužės 24 d. įvyko vagystė. T. (Olimpinio centro vadovas) apie šunį nieko nežinojo.

Skundą padavusio asmens atstovas advokatas Girdutis Vainius prašė skundą jame nurodytais motyvais patenkinti.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas V. P. atvykęs į teismo posėdį paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu A. G. sutiko, kad netinkamai prižiūrėjo gyvūną, todėl atsirado tokios pasekmės. Baudė kaip atstovą, tačiau tiksliai atsakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju A. G. kaltinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ (toliau-Taisyklių) atitinkamų punktų pažeidimu. Taisyklių III skyriaus 6.8 punktas reikalauja, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. To paties skyriaus 6.9 punktas reikalauja užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų palikti be priežiūros. Taisyklių 36 punktas, esantis V skyriuje, numato, kad privačioje uždaroje teritorijoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačią teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas apie šunį įsėjantis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“.

Byloje nustatyta, kad 2011-05-18 apie 10.30 val. Vilniuje M. K. Čiurlionio g. 102 A. Lietuvos Olimpinio centro teritorijoje pastaruoju metu gyvenęs ir sportininkų prižiūrimas šuo užpuolė ir mirtinai sudraskė B. S. P. šunį bei padarė žalą jos turtui. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas bei jo atstovas kelia klausimą, jog nubaustas yra ne tas subjektas, kadangi protokole bei nutarime parašyta, jog „A. G. šuo užpuolė ir mirtinai sudraskė B.S. P. šunį“. Pareiškėjo atstovo nuomone, yra neaišku, kodėl būtent A. G. yra nubaustas. Jo nuomone, jis neturėtų būti nubaustas kaip juridinio asmens atstovas, kadangi yra padalinio vedėjas, nes juridinio asmens vadovas yra Lietuvos Olimpinio centro direktorius.

ATPK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdžio administracinio teisės pažeidimo subjekto sąvoka, iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), Įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti ATPK ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t.y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių- ūkinių pareigų vykdymu.

Sutiktina, kad nustatant subjektą, atsakingą už Taisyklių reikalavimų pažeidimą, institucija, turinti teisę surašyti ATP protokolą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalėjo išsiaiškinti, kas yra atsakingas už konkrečių Taisyklių pažeidimus ir tinkamai to nepadarė. Tačiau tai, jog protokole nurodyta, kad „A. G. šuo užpuolė ir mirtinai sudraskė B. S. P. šunį“ nekeičia iš esmės situacijos, kadangi iš bylos aplinkybių aišku, jog A. G. buvo nubaustas ne kaip fizinis asmuo, bet kaip LOSC sporto paslaugų skyriaus vedėjas.

Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Lietuvos Olimpinio centro Generalinis direktorius yra L. T.. Remiantis Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento prie LRV generalinio direktoriaus 2011-02-15 įsakymu Nr. V-36 patvirtinta Lietuvos Olimpinio sporto centro struktūra matyti, kad Sporto paslaugų skyrius yra Centro struktūrinis padalinys (tokiu pačiu statusu kaip ir Sporto skyriaus Kauno teritorinis padalinys). Yra nustatyta, jog A. G. dirba Sporto paslaugų skyriaus vedėjo pareigose. Vadovo pareigybės tikslas vadovauti padaliniui. Iš A. G. paaiškinimo teisme nustatyta, jog šuo atklydo į jo vadovaujamą teritoriją, nors leidimo sportininkai neprašė, tačiau jis neprieštaravo, kad šuo būtų apgyvendintas jo vadovaujamoje teritorijoje, kadangi taip būtų saugiau. Nepaisant to, kad konkrečiai nebuvo paskirtas žmogus, kuris rūpinsis šunimi (kol atsiras tikrasis šuns šeimininkas), šuo buvo nuolat maitinamas ir prižiūrimas sportininkų. Dieną šuo buvo pririšamas, o naktį jis buvo stadiono teritorijoje paleidžiamas. Iš to darytina išvada, kad A. G. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 110 str. 5 d., kadangi be jo sutikimo, jam būnant tos teritorijos, kurioje gyveno šuo vadovu, šuo nebūtų nuolat ar laikinai auginamas, be to, jo vadovaujamo padalinio teritorijoje šuo atliko kaip sargo vaidmenį. Kai šuo pabėgo, A. G. posėdžio metu nurodė, kad darbuotojai važinėjo po parką su dviračiais ir jo ieškojo. Lietuvos Olimpinio centro Generalinis direktorius apie Sporto paslaugų skyriaus teritorijoje laikomą šunį nieko nežinojo. Lietuvos Olimpiniam sporto centrui išduota pažyma dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr.13-1-1158-11 (b. l. 20) neteikia pagrindo įvykdytą 2011-05-24 vagystę sieti su 2011-05-18 neprižiūrėto šuns padaryta žala.

Įvertinęs surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad teigti, jog A. G. yra netinkamas subjektas nėra pagrindo, kadangi nustatyta, jog jo vadovaujamo padalinio teritorijoje pastaruoju metu šuo gyveno, juo buvo rūpinamasi, jis reguliariai maitinamas, dieną pririšamas, naktį paleidžiamas. Teismo vertinumu, faktiškai jis ir turi kaip Lietuvos Olimpinio centro Sporto paslaugų skyriaus vedėjas prisiimti atsakomybę už Taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjo R. R. 2011-05-23 nutarimo Nr. 13N-922076-11, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirta jam 500 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. G. skundo netenkinti. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjo R. R. 2011-05-23 nutarimą Nr. 13N-922076-11 palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.