Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. A. teisių perėmėjos K. Z. atstovo advokato L. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimo nutraukti (nepadėti) administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Pareiškėjos P. A. teisių perėmėjos K. Z. atstovas advokatas L. M. pateikė skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą (atsakovui) institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Skunde nurodė, kad nutarime nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 21 d. tyrėja Ž. V. įvykio medžiagą su užduotimi atlikti objektų tyrimą pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau - LTEC). 2021 m. spalio 20 d. iš LTEC gautas ekspertizės aktas Nr. 11-2275 (21), kurio išvadoje nurodytas automobilio „BMW“ ir dviračio susidūrimo mechanizmas: automobilis „BMW“, vairuojamas N. P., priekiniu dešiniu statramsčiu trenkė į pasukto į kairę dviračio vairo kairę rankenų, o dviračio priekinių stabdžių rankenėlės galas įbrėžė minėtą statramstį ir priekinių dešinės pusės durelių stiklą, tikėtina, dviračio kairės pusės pedalas padarė braukimo pėdsakus automobilio dešinės pusės priekinių durelių apatinėje dalyje. Susidūrimo pirminėje fazėje tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. Po susidūrimo dviratininkas savo važiavimo kryptimi griuvo su dviračiu į priekį ir pats vairuotojas nukrito į padėtį, kur užfiksuota raudonos spalvos netaisyklingos formos galimai kraujo dėmė. Dviračio vairuotojo P. A. veiksmai, - keisdamas važiavimo kryptį į kairę, sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančiam automobiliui ,,BMW“, vairuojamam N. P., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. Niekas nenustatė, kad P. A. važiuodamas dviračiu suko kairėn, ko pasėkoje įvyko įvykis. Ši situacija tirta pagal pačios įvykio dalyvės N. P. parodymus. Niekas netyrė kitos aplinkybių versijos, kad P. A. važiavo dviračiu ne kelkraščiu, o važiuojamąja dalimi, o vairuotojos N. P. vairuojamas automobilis kliudė P. A. tiesiai važiuojantį vairuojamą dviratį važiuojamojoje kelio dalyje, ko pasėkoje įvyko įvykis. Šios aplinkybės nebuvo tiriamos, įvykio liudininkų nėra, pasirinkta tik vienintelė įvykio versija, kurią papasakojo viena iš įvykio dalyvių N. P.. Lietuvos teismo ekspertizės centre yra atliekami eismo įvykių ekspertiniai tyrimai, kurie atkuria eismo įvykio eigą, aplinkybes įvykio vietoje, tiria nustatytus transporto priemonių techninius gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį, eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, turėjusias įtakos eismo įvykiui įvykti. Akivaizdu, kad šis tyrimas atliktas neišsamiai, nesistengiant išsiaiškinti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, teisių perėmėja nebuvo informuota apie klausimų formavimą ekspertams, ir negalėjo teikti klausimų ekspertams ir t.t., tam kad būtų atkurtas eismo įvykis, ištirti eismo įvykio dalyvių veiksmai, sulyginti sužalojimus ir transporto priemonės sugadinimus dviračio sugadinimą autoįvykio metu, t. y. ar nurodytos N. P. aplinkybės atitinka jos paaiškinimus, kad neva P. A. staigiai pasuko jos pusėn ir ji negalėjo išvengti susidūrimo su juo. Ar P. A. važiavo dviračiu ne kelkraščiu, o važiuojamąja dalimi, o vairuotojos N. P. vairuojamas automobilis kliudė P. A. tiesiai važiuojantį vairuojamą dviratį važiuojamojoje kelio dalyje, ko pasėkoje įvyko įvykis. Ar N. P. turėjo galimybę išvengti eismo įvykio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas (2014 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-764-511/2014). BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. P. A. 2021 m. gruodžio 6 d. ligoninėje mirė, todėl nustačius įvykio kaltininką, turėtų kilti BPK ir BK pasekmės atliekant ikiteisminį tyrimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja priėmė nutarimą Nr. 24-ANR_N-386-2023, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. liepos 22 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dviratis ir lengvasis automobilis, nukentėjo dviratininkas P. A.. Institucijos manymu, pareigūnė, atlikus bylos tyrimą, ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir nustatė, kad P. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, tačiau atsiradus ANK 591 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytiems pagrindams, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, priėmė pagrįstą sprendimą-nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant tyrimą buvo reikalinga nustatyti įvykio kilimo priežastis ir buvo tikslinga gauti papildomus, objektyvius duomenis, kurių pagrindu administracinio nusižengimo byloje būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tyrimą atlikusi pareigūnė išsiuntė įvykio medžiagą su užduotimi atlikti objektų tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centrui. 2021 m. spalio 20 d. iš Lietuvos teismo ekspertizės centro gautas ekspertizės aktas Nr. 11-2275 (21), kurio išvadoje nurodytas automobilio „BMW“ ir dviračio susidūrimo mechanizmas: automobilis „BMW“, vairuojamas N. P., priekiniu dešiniu statramsčiu trenkė į pasukto į kairę dviračio vairo kairę rankeną, o dviračio priekinių stabdžių rankenėlės galas įbrėžė minėtą statramstį ir priekinių dešinės pusės durelių stiklą, tikėtina, dviračio kairės pusės pedalas padarė braukimo pėdsakus automobilio dešinės pusės priekinių durelių apatinėje dalyje. Susidūrimo pirminėje fazėje tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. Po susidūrimo dviratininkas savo važiavimo kryptimi griuvo su dviračiu į priekį ir pats vairuotojas nukrito į padėtį, kur užfiksuota raudonos spalvos netaisyklingos formos galimai kraujo dėmė. Dviračio vairuotojo P. A. veiksmai, - keisdamas važiavimo kryptį į kairę, sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „BMW“, vairuojamam N. P., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Institucija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ekspertizės akte padarytos išvados yra neobjektyvios bei neparemtos bylos duomenimis ar paremtos tik nukentėjusiosios parodymai. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro lydraščio matyti, kad atlikus ekspertizę, Institucijai buvo išsiųstas ekspertizės aktas Nr. 11-2275 (21) bei grąžinta administracinio nusižengimo byla ROIK: 07-21-9553326 (eismo įvykio reg. Nr.) su skaitmenine laikmena-1 disku. Taigi neabejotina, kad ekspertui atliekant eismo įvykio ekspertinį tyrimą jam buvo pateikti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ekspertas atlikdamas jam pavestą tyrimą ir turėdamas visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neanalizavo arba nesirėmė byloje surinktais duomenimis ir rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiosios. Be kita ko, iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas pateikdamas išvadas dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, vadovavosi ne subjektyvia savo nuomone, tačiau analizavo eismo įvykio mechanizmui nustatyti administracinio nusižengimo byloje esančius reikšmingus duomenis, eismo įvykio schemą, po eismo įvykio padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas transporto priemonės ir dviračio išsidėstymas, bei apgadinimo žymės. Taip pat byloje apklausta K. Z., kuri savo apklausoje nurodė, kad „tuo keliu tėtis važiuoja į parduotuvę, jam į parduotuvę yra posūkis į kairę“. Tai tik nuosekliai patvirtina tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek eksperto nustatytas įvykio kilimo aplinkybes, kad P. A. keitė važiavimo kryptį į kairę sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „BMW“, vairuojamam N. P., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Teismui 2022 m. vasario 28 d. nutartimi nusprendus bylą grąžinti papildomam tyrimui, Institucijos pareigūnai atliko papildomus veiksmus. Tyrimo metu nustatyta, kad parduotuvė, apie kurią užsiminta teismo nutartyje, nuo eismo įvykio vietos nutolusi apie tris šimtus metrų. Ant gyvenamojo namo, kurio pirmame aukšte įrengta parduotuvė, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos kryptimi link įėjimo į parduotuvę, kita - link šalimais esančios gatvės. Vaizdo stebėjimo kameros nėra pasisukusios link eismo įvykio, įvykusio 2021 m. liepos 22 d., vietos. Paimtas paaiškinimas iš parduotuvės direktoriaus R. D., kuris nurodė, kad negali tiksliai nurodyti datos, tačiau, galimai, 2021 m. vasarą prie parduotuvės nebuvo pritvirtintų kamerų. Kameros įrengtos apie metus laiko, fiksuoja tik parduotuvės prieigas. Vaizdo įrašai saugomi iki dešimties dienų. Vyras nurodė, kad jam nieko nėra žinoma apie įvykį, kurio metu būtų sužalotas dviratininkas, nėra girdėjęs aplinkinių, kalbančių apie tokį įvykį. Bendrauta su parduotuvėje dirbančia R. G.. Moteris paaiškino, kad tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas P. A., ji dirbo parduotuvėje pardavėja. Apie įvykusį eismo įvykį sužinojo iš vietinių gyventojų, apsilankiusių parduotuvėje. Pati eismo įvykio kilimo aplinkybių nežino, į įvykio vietą nuėjusi nebuvo. Moteris nurodė, kad niekas iš pirkėjų nesakė, kad matė kaip įvyko įvykis. Ieškant asmenų, galinčių nurodyti eismo įvykio kilimo aplinkybes, mačiusius patį eismo įvykį, bendrauta su G. Z., R. K., J. B., prie pat įvykio vietos gyvenančia B. T.. Nei vienas iš jų eismo įvykio nematė, įvykio vietoje nebuvo. Gavus duomenų, kad apie įvykį kažką papasakoti galėtų miestelio gyventojai V. A. ir L. V., asmenys surasti. Iš L. V. priimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2021 m. liepos mėnesį, autobusu iš darbo grįžo namo apie 18.30 val. išlipo (duomenys neskelbtini)gatvėje, netoli kaimo parduotuvėlės. Matė, gerokai toliau, kur veda kelias link (duomenys neskelbtini), stovintį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais. Nuėjo namo, o tik vėliau nuėjo pažiūrėti, kas yra nutikę. Atėjus į įvykio vietą iš policijos pareigūnų sužinojo, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis ir dviratis. Ant važiuojamosios dalies gulėjo dviratis, netoliese stovėjo automobilis ir jai nepažįstama jauna mergina. Sužinojo, kad įvykio metu nukentėjo P., kuris, kažkada, buvo jos kaimynas. Vyriškis jau buvo išvežtas medikų. Pati eismo įvykio nematė, nežino asmenų, kurie būtų matę, kaip eismo įvykis įvyko. Telefonu bendrauta su V. A., kuris nurodė, kad buvo pirmasis, kuris privažiavo į įvykio, kurio metu sužalotas dviratininkas, vietą. Kaip įvyko pats eismo įvykis tikrai nematė. Privažiavęs matė, kad stovi lengvasis automobilis, jam nepažįstama jauna mergina ir netoli gulinčio dviračio gulėjo vyresnio amžiaus vyras, kuris buvo sąmoningas. Iš vyriškio kišenės iškrito 10 (dešimt) eurų, kuriuos įdėjo jam atgal į kišenę. Vyras norėjo eiti namo. Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams „bušavojo“, todėl jam buvo surištos rankos, kad galėtų jį paguldyti į medikų automobilį. Atlikus papildomą tyrimą buvo nustatytos tos pačios aplinkybės, kad dviračio vairuotojas P. A. pažeidė KET 58, 59 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, kad dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja; artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Savo neatsargiais veiksmais P. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas N. P. vairuojamas automobilis „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. Tyrimo metu buvo gauta informacija, kad P. A. (duomenys neskelbtini)d. ligoninėje mirė, todėl tyrimą atlikusi pareigūnė, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 9 punkto teisiniu reguliavimu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Kad pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi Pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Be, to pažymėtina, kad ji pati įvykio nematė ir įvykiui reikšmingos informacijos suteikti negali, o daro tik jokiais objektyviais, neginčijamais įrodymais nepagrįstas prielaidas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius mano, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo K. Z. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. Z. ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Atstovas paaiškino, kad administracinio nusižengimo bylos b. l. 12–14 esančiame kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad įvykio vieta pakeista, automobilis ir dviratis patraukti. Pareigūnai šitos situacijos net nebandė analizuoti. Eismo įvykio vietos plane pažymėta ištisinė juosta, kurią kirsti draudžiama. Ekspertai neįsigilino ir nebandė atsakyti, ar automobilis galėjo sukti į kairę, bandydamas aplenkti P. A. ar išvengti susidūrimo su juo. Jei tai buvo siekis išvengti susidūrimo, tai P. A. buvo aiškiai matomas, ką patvirtino ir N. P., nurodžiusi, kad žmogus vinguriavo. Klausimas, kodėl ji nestabdė savo automobilio. Ji teigė, kad važiavo iki 50 km/h greičiu, tai kodėl ji turėjo mestis į kairę ar bandyt aplenkti P. A., jei ji važiavo jam iš paskos. M. P. žodžiais, P. A. staigiai suko į kairę. N. P., vietoj to, kad važiuodama iš paskos būtų pristabdžiusi automobilį, bandė jį aplenkti sankryžoje, kurioje negalimas lenkimas. Ikiteisminio tyrimo tyrėjas ir ekspertas į šia aplinkybę nekreipė dėmesio. Mano, kad M. P. savo neleistinais veiksmais bandydama aplenkti P. A., kliudė jį. Eksperto išvadoje neminėta, kad sankryžoje negalima lenkti, ši aplinkybė netirta.

Suinteresuotas asmuo N. P. paaiškino, kad ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Kauną. Dviratininką ji pamatė tik įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) miestelį. Ji važiavo savo kelio juosta, o dviratininkas važiavo šalikele. Ji neturėjo jokių intencijų lenkti jį, nes priešpriešais važiavo automobiliai. Dviratininkas susigalvojo sukti į šalutinį kelią, prieš tai nerodė jokio posūkio gesto, net neapsidairė ir staiga pasuko. Jai nebebuvo laiko sustabdyti, buvo likę apie 10 m. Ji, norėdama išvengti smūgio, instinktyviai suko į kairę, stabdė, bet susidūrimo nebuvo galima išvengti. Dviratininkas trenkėsi į dešinę jos automobilio pusę. Ji išlipo iš automobilio ir pribėgo prie dviratininko ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kol laukė pagalbos, susirinko vietiniai gyventojai. Dviratininkas gulėjo priešpriešinėje juostoje. Gyventojai padėjo patraukti jį nuo gatvės ir po to jie stovėjo aplink jį. Dviratininkas nevalingai bandė keltis, gyventojai saugojo jį. Jos patruliai paprašė patraukti automobilį, todėl jį patraukė arčiau kelio krašto šalutiniame kelyje. Gyventojai patraukė dviratį, kad kiti galėtų pravažiuoti. Jie dviratininko vardo nežinojo, bet nurodė, kad jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“, ir kad jis kiekvieną dieną tuo keliu važiuoja pirkti alkoholio, parodė, kur yra parduotuvė, į kurią jis važinėja. Dviratininko vietą po įvykio nustatė pagal likusias kraujo dėmes. Jos paaiškinime b. l. 43 nurodyta, kad dviratininkas važiavo važiuojamąja dalimi. Rašant pirminį paaiškinimą, ji buvo šoko būsenoje, rašė per ašaras, gal ne taip išsireiškė, bet dviratininkas tikrai važiavo kelkraščiu. Policininkas nepasakė, kiek plačiai ji turi aprašyti įvykį. Patruliai, apžiūrėję įvykio vietą, pradėjo ją raminti. Kelkraštyje matėsi dviračio vėžės. Policininkai sakė, kad dviratininkas akivaizdžiai kaltas, nes važiavo kelkraščiu ir neapsidairęs suko. Ji negalėjo pagalvoti, kad dviratininkas, važiuodamas kelkraščiu, o ne važiuojamąja dalimi, sugalvos sukti į kairę, net neparodys jokio gesto. Šiuo atveju jis turėjo nulipti nuo dviračio ir apsidairyti, o jis net galvos nepasuko. Dviratininkas neturi kairės akies, ji yra stiklinė.

Institucijos atstovė paaiškino, kad ji tyrimo šioje byloje neatliko. Po įvykio yra nubraižyta eismo įvykio schema. Dėl įvykio aplinkybių pasisakė ekspertas, taip pat ir dėl ištisinės linijos kirtimo, kad N. P. kirto ištisinę liniją. Aplinkybės buvo vertintos kritiškai, atlikus tyrimą nenustatyta, kad N. P. važiuodama bandė aplenkti dviratininką. Ekspertas nurodė, kad sukimo veiksmą ji atliko, siekdama išvengti susidūrimo. Ekspertas rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis. Jei aplinkybės būtų skyręsi, išvada būtų kitokia. Prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

Pareiškėja K. Z. paaiškino, kad 2021 m. liepos 22 d. apie įvykį, kuriame nukentėjo jos tėvas P. A., jai pranešė sūnus. Ji atvyko per 10 min po skambučio. Įvykio vietoje ji matė automobilio vairuotoją, bet su ja nekalbėjo. P. A. norėjo keltis ir eiti. Jis gyveno vienas. P. A. nuvežus į ligoninę, savaitgalį jiems neleido jo aplankyti, jie nieko nežinojo.

Ekspertas T. P. paaiškino, kad ekspertizės akte atsakyta į klausimus, kokie jam buvo pateikti. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte Nr. 112275(21) nurodytas automobilio BMW ir dviračio susidūrimo mechanizmas: 1. automobilis BMW, vairuojamas N. P., priekiniu dešiniu statramsčiu trenkė į pasukto į kairę dviračio vairo kairę rankeną, o dviračio priekinių stabdžių rankenėlės galas įbrėžė minėtą statramstį ir priekinių dešinės pusės durelių stiklą, tikėtina, dviračio kairės pusės pedalas padarė braukimo pėdsakus automobilio dešinės pusės priekinių durelių apatinėje dalyje. Susidūrimo pirminėje fazėje tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. Po susidūrimo dviratininkas savo važiavimo kryptimi griuvo su dviračiu į priekį ir pats vairuotojas nukrito į padėtį, kur užfiksuota raudonos spalvos netaisyklingos formos galimai kraujo dėmė. 2. Tikėtina, kad dviratis prieš susidūrimą buvo išvažiavęs į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, todėl automobilio „BMW“ vairuotoja N. P., artėdama prie ta pačia kryptimi, lėčiau važiuojančio ir judėjimo trajektoriją keičiančio dviračio, būtų nenusukinėjusi į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, o būtų laiku stabdžiusi dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, tokiu atveju automobilio vairuotoja būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviračiu, kurį vairavo P. A.. 3. Nustatyti, kokiu atstumu iki susidūrimo vietos buvo automobilis „BMW“, tuo momentu, kai dviračio vairuotojas pradėjo keisti savo judėjimo trajektoriją, negalima. 4. Dviračio vairuotojo P. A. veiksmai, - keisdamas važiavimo kryptį į kairę, sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančiam automobiliui BMW, vairuojamam N. P., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tikėtina, automobilio „BMW“ vairuotojos N. P. veiksmai, - atsiradus kliūčiai, nusukinėjo į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją KET 1.1, o ne stabdė savo automobilio dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, dėl to neteko techninės galimybės išvengti šio susidūrimo, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Automobilio greitis nebuvo nustatytas, nes nebuvo duomenų, pagal kuriuos tai būtų galima padaryti. Jei yra pėdsakai, greitis nustatinėjamas. Schemoje pažymėta, kad kelyje yra ištisinė linija. Šioje situacijoje dviratininko apvažiavimo manevras yra nepriimtinas, atsiradus kliūčiai turėjo būti stabdymas. Jei kliūtis juda skersai, kliūties apvažiavimas yra nepriimtinas, reikia pristabdyti. Nebuvo duomenų, ar dviratininkas ir automobilis važiavo ta pačia eismo juosta. Pagal schemą pažymėtoje vietoje -sankryžoje, lenkti negalima. Dviratininkui sukti į kairę toje vietoje nebuvo draudžiama. Iš galo važiuojantis automobilio vairuotojas mato, kad yra priekyje kliūtis. Šukių įvykio vietoje nebuvo, buvo kraujo dėmės. Kontaktas buvo automobilio dešinės pusės su dviratininko kaire puse. Tikėtina, kad susidūrimas buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Atstumo nuo linijos nustatyti negali. Šiuo atveju yra per mažai duomenų, kad ekspertizių centre būtų galima atlikti situacijos modeliavimą. Nežinomas automobilio greitis, leistinas buvo 50 km/h, nežinomas dviratininko greitis, nežinoma, iš kur jis pradėjo daryti posūkį. Dviratininko greitis galėjo būti 12-15 km/h. Techniniu požiūriu dviratininko veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. N. P. negalėjo kirsti ištisinės linijos, ji turėjo arba stabdyti, arba judėti dešinėn atsiradus kliūčiai. Bet šiuo atveju, mano, kad nebuvo tokių sąlygų. Esant 50 km/h greičiui, automobilio BMW stabdymo kelias būtų apie 20-30 m. Tokiu atstumu vairuotojas kliūtį galėjo matyti. Tai, kad dviratininkas keitė savo judėjimo kryptį į kairę, patvirtina kraujo dėmė šalutiniame kelyje. Dviračio vairas buvo palenktas į vidurį, kas rodo, kad vairas buvo pasuktas į kairę pusę. Atliekant tyrimą jis neturėjo duomenų, kad dviratininkas važiavo ne važiuojamąja kelio dalimi, o kelkraščiu. Vietos, kur dviratininkas pradėjo manevrą, jis nežinojo. Dviratininkas, prieš atlikdamas posūkį, turėjo laikytis KET taisyklių.

Teisėjui perskaičius administracinio nusižengimo bylos b. l. 43, 44–45 esančius N. P. paaiškinimus, ekspertas T. P. paaiškino, kad susidūrimas negalėjo įvykti kitoje vietoje, negu yra kraujo dėmės. Susidūrimas turėjo būti priešpriešinėje eismo juostoje, už ištisinės linijos. Vairuotoja, matydama dviratininką, kuris svirduliuoja po kelią, ji turėjo įvertinti situaciją, stabdyti, sukti į dešinę, tačiau lenkti iš kairės per ištisinę liniją sankryžoje dviratininko negalėjo.

Liudytojas G. Z. parodė, kad K. Z. yra jo mama, P. A. yra jo senelis. Įvykio dieną jis dirbo gretimame kaime. Vakare, apie 19 val., jam paskambino draugas ir pasakė, kad jam atrodo, jog jo (G. Z.) senelį mašina nutrenkė, nurodė vietą. Jį nuvežė iki įvykio vietos, kur buvo policijos pareigūnai, mergina, vairavusi automobilį. Jis kalbėjo su pareigūnais, jie nelabai galėjo ką pasakyti. Apie įvykį informavo mamą. Senelis vartodavo alkoholį, ar jis įvykio metu buvo blaivus, nežino. Jo dviratis buvo techniškai tvarkingas, senelis dideliu greičiu nevažinėjo.

Liudytojas M. S. parodė, kad įvykio vietoje jis buvo su kolega D. R.. Įvykio aplinkybių neprisimena, tokių įvykių būdavo nemažai.

Teisėjui perskaičius liudytojo M. S. 2021m. liepos 22 d. tarnybinį pranešimą administracinio nusižengimo bylos b. l. 7, jis patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad neprisimena, ar dviratininkas buvo neblaivus, tarnybiniame pranešime to nenurodė. Įvykio vietoje jie paprastai nieko nepatraukinėja. Įvykio vietą jie paprastai apsaugo. Po jų į įvykio vietą atvyko tyrėjai. Galėjo mašiną ir dviratį patraukti iki jiems atvykstant.

Liudytojas M. V. parodė, kad jis nubraižė eismo įvykio vietos planą ir surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Kas tiksliai juose užfiksuota, negali pasakyti, vasarą tokių įvykio į dieną vienas du.

Teisėjui perskaičius kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą administracinio nusižengimo bylos b. l. 12–14, liudytojas parodė, kad protokole yra netiksliai nurodyti kraujo dėmės matmenys vietoj 0,90 cm turėtų būti 0,90 m, o vietoj 0,65 cm turėtų būti 0,65 m. Tai, kad eismo įvykio vieta buvo pakeista buvo matyti iš to, kad automobilis buvo šalutinėje gatvėje, dviratis – prie kelio ženklo stulpo, kai eismo įvykis įvyko pagrindinėje gatvėje. Įvykio vietoje po susidūrimo automobilis iš inercijos pavažiuoja. Nuotraukoje esantys stabdymo žymių pėdsakai yra nesusiję su šiuo įvykiu. Kraujo dėmė parodo, kur žmogus nukrito. Smūgis turėjo būti anksčiau, po jo automobilis dar riedėjo.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nutarime nurodyta, kad 2021 m. liepos 22 d. 17.39 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)kaimo teritorijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dviratis ir lengvasis automobilis, senyvo amžiaus dviratininkas guli ant kelio, nejudina galūnių, kraujuoja, nekalba. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilis BMW, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamas blaivios, turinčios reikiamus dokumentus N. P., gimusios (duomenys neskelbtini)m., susidūrė su dviračiu, važiuojančiu ta pačia kryptimi, vairuojamu blaivaus P. A., gimusio (duomenys neskelbtini)m. Dėl patirtų sužalojimų P. A. iš įvykio vietos Greitosios medicinos pagalbos automobiliu nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, gydytas stacionare. Po sunkios galvos traumos, kryžkaulio lūžimo pervežtas į (duomenys neskelbtini), kur gydomas iki šiol.

Šiuo nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 519 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Nutarime nurodyta, kad dviračio vairuotojas P. A. pažeidė KET 58, 59 punktų reikalavimus, kuriuose numatyta, kad dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja: artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Savo neatsargiais veiksmais P. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas N. P. vairuojamas automobilis „BMW” valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, kas užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tai, kad P. A. vairuodamas dviratį ir keisdamas važiavimo kryptį į kairę sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančiam automobiliui, nevertinama, kad tai jis galėjo atlikti iš chuliganiškų paskatų, šiuo manevru nesukėlė tokios pavojingos situacijos, kad pagal pažeidimo pobūdį šio konkretaus atvejo aplinkybių kontekste būtų galima priskirti pažeidimą prie ypatingai šiurkštaus ar piktybiško. Eismo įvykio metu labiausiai nukentėjo pats P. A.. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu P. A. yra tokios patologinės būklės, dėl kurios negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes jis savaime negalės susimokėti jam paskirtos baudos. Piniginės baudos paskyrimas P. A. neturėtų tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebūtų efektyvi prevencinė priemonė. Taigi sankcijos, pasireiškiančios piniginės baudos skyrimu, taikymas nebūtų nei teisingas, nei proporcingas, nei būtinas. Tokios sankcijos taikymu jokie administracinės nuobaudos skyrimo tikslai nebūtų pasiekti, o apsunkintų tik P. A. padėtį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą ir vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 519 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartimi panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2021 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinta byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nes iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir nepašalinus neaiškumų užfiksuotoje medžiagoje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Su šiuo nutarimu pareiškėja K. A., mirusio P. A. teisių perėmėja, nesutiko ir pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai tyrimu atlikti.

Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte Nr. 112275(21) nurodytas automobilio BMW ir dviračio susidūrimo mechanizmas: 1. automobilis BMW, vairuojamas N. P., priekiniu dešiniu statramsčiu trenkė į pasukto į kairę dviračio vairo kairę rankeną, o dviračio priekinių stabdžių rankenėlės galas įbrėžė minėtą statramstį ir priekinių dešinės pusės durelių stiklą, tikėtina, dviračio kairės pusės pedalas padarė braukimo pėdsakus automobilio dešinės pusės priekinių durelių apatinėje dalyje. Susidūrimo pirminėje fazėje tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. Po susidūrimo dviratininkas savo važiavimo kryptimi griuvo su dviračiu į priekį ir pats vairuotojas nukrito į padėtį, kur užfiksuota raudonos spalvos netaisyklingos formos galimai kraujo dėmė. 2. Tikėtina, kad dviratis prieš susidūrimą buvo išvažiavęs į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, todėl automobilio „BMW“ vairuotoja N. P., artėdama prie ta pačia kryptimi, lėčiau važiuojančio ir judėjimo trajektoriją keičiančio dviračio, būtų nenusukinėjusi į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, o būtų laiku stabdžiusi dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, tokiu atveju automobilio vairuotoja būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviračiu, kurį vairavo P. A.. 3. Nustatyti, kokiu atstumu iki susidūrimo vietos buvo automobilis „BMW“, tuo momentu, kai dviračio vairuotojas pradėjo keisti savo judėjimo trajektoriją, negalima. 4. Dviračio vairuotojo P. A. veiksmai, - keisdamas važiavimo kryptį į kairę, sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia kryptimi atvažiuojančiam automobiliui BMW, vairuojamam N. P., - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tikėtina, automobilio „BMW“ vairuotojos N. P. veiksmai, - atsiradus kliūčiai, nusukinėjo į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją KET 1.1, o ne stabdė savo automobilio dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, dėl to neteko techninės galimybės išvengti šio susidūrimo, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas T. P. paaiškino, kad M. P., vairuodama automobilį BMW, schemoje pažymėtoje vietoje lenkti dviratininko, kuris, jos žodžiais, važiuodamas vinguriavo, negalėjo. N. P. negalėjo kirsti sankryžoje ištisinės linijos, ji, esant kliūčiai, turėjo arba stabdyti, arba judėti dešinėn, tik nelenkti iš kairės per ištisinę juostą. Kraujo dėmė šalutiniame kelyje patvirtina, kad dviratininkas keitė savo judėjimo kryptį į kairę. Taip pat dviračio vairas buvo palenktas į vidurį, kas rodo, kad vairas buvo pasuktas į kairę pusę. Dviratininkui sukti į kairę toje vietoje sankryžoje nebuvo draudžiama. Atliekant tyrimą ekspertas neturėjo duomenų, kad dviratininkas važiavo ne važiuojamąja kelio dalimi, o kelkraščiu. Susidūrimas automobilio ir dviratininko turėjo būti sankryžoje, jau priešpriešinėje eismo juostoje, už ištisinės linijos. Vairuotoja, matydama dviratininką, kuris svirduliuoja po kelią, turėjo įvertinti situaciją, lenkti iš kairės dviratininko negalėjo, nes jai kairėje pusėje, pagal jos vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, yra ištisinė linija, už jos priešpriešinė eismo juosta. Šią ištisinę liniją automobilio vairuotojai kirsti, tuo labiau sankryžoje, griežtai buvo draudžiama.

Iš šių teismo posėdžio metu ištirtų bylos duomenų matyti, kad BMW vairuotoja N. P., prieš atlikdama lenkimą, turėjo įsitikinti, kad priekyje jos važiuojanti transporto priemonė - dviratis neatliks manevro į kairę, nesuks sankryžoje į kitą gatvę. M. P. nurodė, kad ji aiškiai matė dviratininką, nurodė, kad jis buvo senyvas, rankos delne laikė maišelius, keliais pirštais laikė rankeną. Šios aplinkybės rodė, kad ji turi būti ypatingai atsargi matydama priekyje kitą transporto priemonę vairuojantį asmenį – dviratininką. Todėl priekyje jos važiuojančiam dviratininkui pradėjus atlikinėti manevrą į kairę, ji turėjo sumažinti vairuojamo automobilio greitį, pristabdyti automobilį, palaukti, kol jo manevras baigsis arba įsitikinti, kad manevras nebus atliekamas, ir tik po to lenkti dviratininką leistinoje vietoje, jokių būdu nekirsdama sankryžoje brūkšninę liniją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę, jei nukentėjusiajam eismo įvykio metu dėl kito asmens, kuris eismo įvykyje dalyvavo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kaltės buvo padarytas bent nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis. Šio įvykio metu P. A. padaryti sužalojimai buvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes (duomenys neskelbtini)d. P. A. ligoninėje mirė.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Iš surinktos medžiagos matyti, kad 2023 m. gegužės 5 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir nepašalinus neaiškumų užfiksuotoje medžiagoje.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad automobilio vairuotoja N. P. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje jos vairuojamas automobilis eismo įvykio metu, sužalojo kitą eismo dalyvį - dviratininką P. A., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų ligoninėje mirė. N. P. veiksmuose galimai esant Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurie buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, yra pagrindo manyti, kad jos veiksmuose įvykio metu galėjo būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje požymiai, dėl ko būtina atlikti byloje ikiteisminį tyrimą, tikslu išsiaiškinti visas tiriamo įvykio aplinkybes, pakartotinai atlikti ekspertinį eismo įvykio tyrimą, nes teismo eksperto duota išvada bylos tyrimo metu ir duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu yra prieštaringi.

Tik surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat tik tada bus galima pagrįstai teigti - yra ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą ar nusikaltimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, mirusio pareiškėjo P. A. teisių perėmėjos K. Z. atstovo advokato L. M. skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti išsamų įvykio tyrimą.

Pareiškėjos prašymai priteisti proceso išlaidas spręstini ne šioje proceso stadijoje, bet Institucijai atlikus papildomus tyrimo veiksmus ir juos įvertinus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

mirusio pareiškėjo P. A. teisių perėmėjos K. Z. atstovo advokato L. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.