- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- eAN2-323-383/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00080-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Advokatai
- Egidijus Storpirštis, Egidijus Storpirštisp
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties A. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, gavus J. V. pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnį, 481 straipsnį dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. jam atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti mažamečių dukrų, jis girdint jo dukroms, A. J. buvo pavadintas „dūchu“. Institucijos nutarime konstatuota, kad nesurinkta pakankamai įrodymų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, numatyto ANK 72 straipsnyje ir nepadaryta veika, turtinti ANK 481 straipsnyje numatytų požymių.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, J. V. atstovas apylinkės teismui pateikė skundą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi J. V. atstovo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad įvykio situacijoje pasakytas žodis ,,dūchas“ nebuvo tyčia nukreiptas pažeminti J. V. jo nepilnamečių dukrų akivaizdoje ir nebuvo nukreiptas į vaiko teisių pažeidimą ar viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą.
3. Apeliaciniu skundu J. V. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis pateikė alternatyvius prašymus: panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – panaikinti 2025 m. gegužės 8 d. Institucijos nutarimą, pripažinti A. J. kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72 straipsnio 1 dalyje, 481 straipsnyje, padarymo arba perduoti tirti ir nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, laikantis ANK nuostatų, iš naujo Institucijai.
3.1. Atstovo vertinimu, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, byla išnagrinėta neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškintos reikšmingos bylai aplinkybės, įrodymai vertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles, neįvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, dėl ko nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nepagrįstai prioritetas buvo suteiktas A. J. ir G. J. paaiškinimams. Teismas nors ir formaliai pasisakė, kad kritiškai vertina jų parodymus, tačiau jais vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį. Skundžiama nutartis priimta paviršutiniškai, neatskleidus įvykio aplinkybių tikrojo turinio, neįvertinus garso įrašo esmės, kuriame girdima, kad mergaitės yra kieme, jas kalbina J. V. ir jos girdi ir mato agresyvų bei iššaukiantį A. J. elgesį, J. V. žeminimą dukrų akivaizdoje, taip panaudojant psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu, o pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, padaromos klaidingos išvados. Teismas taip pat neteisingai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų pažeidimų pavojingumą, neatsižvelgė į jo baustumus ir teistumus (eilę kartų teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, paskutinį kartą teistas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį), daromų teisės pažeidimų ir nusikaltimų, sistemingumą, kas parodo aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų negerbimą ir įstatymų nesilaikymą.
Šalies argumentai
3.2. Skunde nurodo, kad susiklostė paradoksali situacija, kai J. V. vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, jo nustatytu laiku siekiant bendrauti su dukromis ir nuvykus jų pasiimti, apkaltinamas tuo, kad kelia abejonę jo atvykimo tikslais, galimai keliama provokacija, esant konfliktinei situacijai tarp jo ir G. J. bei A. J., kas neatitinka elementarios logikos, o tuo labiau faktinių aplinkybių ir prieštarauja bylos medžiagai. Iš garso įrašo matyti ir aišku, kad žodis „dūchas“ buvo aiškiai nukreiptas į J. V., o ne abstrakčiai ištartas iš emocijų, kaip bandydamas sumenkinti. A. J. pozicija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, menkinant savo elgesį ir kriminalinės subkultūros propagavimą.
3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį į tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2024 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdama policijai informaciją pažymėjo, kad vaiko tėvo apibūdinimas negatyviu išsireiškimu („dūchas“) girdint vaikams yra netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu ir traktuotinas, kaip vaiko teisių pažeidimas. Vartojus negatyvų išsireiškimą („dūchas“) pripažįsta A. J., išsireiškimas pavartotas J. V. atžvilgiu, o ne bendrai, kadangi agresyviai nusiteikęs A. J. judėjo link J. V., negatyvaus išsireiškimo vartojimas užfiksuotas garso įraše, kuriame girdisi ir vaikiškas balsas, taigi šį išsireiškimą girdėjo ir J. V. dukros, kurių akyse buvo sumenkintas tėvo autoritetas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba su E. ir L. V. bendravo tik 2024 m. lapkričio 30 d., po įvykio praėjus beveik keturiems mėnesiams. Natūralu, kad mažametės mergaitės, būdamos 7-9 metų, dėl savo amžiaus, o svarbiausia dėl priklausymo nuo gyvenimo ir aprūpinimo su G. J. ir A. J., baimės būti nubaustoms, neatskleidė tikrųjų faktinių aplinkybių ir savo išgyvenimų.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad vien vaiko akivaizdoje tėvą vadinant žodžiu „dūchas“ (kas lietuvių kalbos vartosenoje dažniausiai reiškia žeminantį, pravardžiuojantį ar paniekinantį epitetą), tai laikytina žeminančia ir nepagarbia komunikacijos forma. Tokia situacija turi reikšmingą poveikį vaiko emocinei gerovei, nes: vaikas mato artimiausius jam žmones, duotuoju atveju mamą ir jos dabartinį vyrą A. J., konfliktiškai bendraujančius, susiduria su pagarbaus elgesio modelio pažeidimu, jaučiasi nesaugus, sutrikęs, patiria lojalumo konfliktą „kurio tėvų pusę palaikyti“. Psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu konstatuojamas, net jei tiesiogiai vaikas ir nebuvo įžeistas, bet kaip atsitiko su J. V. ir jo dukromis, matė ir girdėjo, kaip įžeidinėjamas jam artimas asmuo – tėtis.
3.5. Atstovas akcentuoja, kad J. V. ir jo dukros patyrė psichologinį smurtą, agresiją, ir J. V. atvykimo pasimatyti su savo dukromis, klaidinga laikyti konflikto provokavimu. Agresyvus, smurtinis ir įžūlus A. J. elgesys buvo demonstruojamas ne tik J. V., bet ir jo mažamečių dukrų E. ir L. V. atžvilgiu, kuriuo, be siekio fiziškai smurtauti, siekta J. V. pažeminti dukrų akivaizdoje, parodyti nepagarbą, netinkamą, visuotinai nepriimtiną elgesio modelį bei kriminalinės subkultūros propagavimą. Įžeidimas ir agresyvūs veiksmai paveikė ne vien santykius tarp A. J. ir J. V., bet ir objektyviai sutrikdė viešą rimtį į tai įtraukiant G. J., J. V. dukras.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į J. V. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. J. V. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su procesiniu sprendimu – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38/2014, 2K-10-693/2018).
8. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. V. atstovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas skunde nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. V. atstovo apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl administracinio nusižengimo teisena, teismo vertinimu, nutraukta pagrįstai. Tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas nesutinka su teismo išvadomis, pateikdami subjektyvų byloje esančių duomenų ir situacijos vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Apygardos teismas plačiau nesikartodamas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir pasisakys dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, priimdamas procesinį sprendimą, teismas vertino ne tik liudytojų A. J., G. J. parodymus, bet ir kitus byloje esančius duomenis: paties pareiškėjo paaiškinimus, garso įraše užfiksuotas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, pranešime apie įvykį nurodytas aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų duomenų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena A. J. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. V. kreipėsi į Instituciją, prašydamas įvertinti A. J. veiksmus dėl vaiko teisių pažeidimo ir nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi A. J. netinkamai elgėsi jo atžvilgiu mažamečių dukrų akivaizdoje (pavadino ,,dūchu“, norėjo suduoti smūgį ranka J. V.). Atsižvelgiant į gautą pareiškimą, Institucijoje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 72 straipsnį ir 481 straipsnį. Administracinio nusižengimo tyrimo metu Institucijoje buvo apklausti liudytojai G. J., pareiškėjas J. V., A. J., ištirtos ir įvertintos J. V. pateiktame garso įraše užfiksuotos aplinkybės, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys, atlikta įvykio vietos apžiūra. Institucijos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. J. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog jo veiksmuose nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, požymių ir nesurinkta pakankamai įrodymų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (ANK 72 straipsnis). Apeliacinės teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, su tokia išvada sutinka ir konstatuoja, kad skundžiama pirmosios nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Priešingos išvados neleidžia daryti ir J. V. atstovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie iš esmės yra paremti tik subjektyviu situacijos vertinimu.
11. Liudytoja apklausta G. J. teigė, kad mažametės dukros įvykio metu prausėsi namo viduje ir lauke vykusio pokalbio negirdėjo. Nurodė, kad J. V., pasilipęs ant tvoros kvietė mergaites ateiti ir nepaisė prašymo nelipti ant tvoros ir negadinti turto. Tuo metu aplinkui daugiau žmonių nebuvo. J. V. pateiktame garso įraše girdima kaip J. V. kviečia vaikus ateiti už tvoros, toliau girdimas vyriškas balsas su žodžiais „ko tu nori?“. Tuomet G. J. ragina J. V. pasitraukti nuo tvoros, nes gadinamas turtas, todėl bus kviečiama policija. Toliau garso įraše pavartojamas žodis „dūchas“, po šio pasakymo girdimas šnaresys ir J. V. pasakomas žodis ,,yes“. Abi mažametės teigė negirdėjusios kaip A. J. jų tėvą pavadina ,,dūchas“. Įvertinus šiuos administracinės teisenos metu surinktus duomenis, pritartina Institucijos pozicijai, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Nors iš J. V. pateikto garso įrašo galima daryti prielaidą, kad jo mažametės dukros galėjo girdėti konfliktą (garso įraše galimai girdimi vaikų balsai), tačiau vien tai, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos vaiko teisės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad mažametės J. V. dukros, dėl išsakyto žodžio ,,dūchas“ patyrė kokius nors neigiamus padarinius. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba 2024 m. gruodžio 11 d. rašte pažymėjo, kad vaikų teisių pažeidimas šiame epizode nenustatytas. Sutiktina su pareiškėju, kad žodis ,,dūchas“, girdint vaikams, yra netinkamas, nederamas ir galėjo jį įžeisti, tačiau negalima visais atvejais bet kokį asmenų žodinį konfliktą, neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje ar pasakytą nederamą žodį, vertinti kaip teisės pažeidimą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių vaiko teisių pažeidimą, numatytą ANK 72 straipsnyje, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl šio nusižengimo padarymo pagrįstai nutraukta.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta ir dėl ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šiuo atveju nenustatyta, kad A. J. tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos ir rimties trikdymą. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad konfliktas tarp J. V. ir A. J. įvyko privačioje teritorijoje. Natūralu, kad tarp šių asmenų yra susiformavę konfliktiniai santykiai, kadangi A. J. yra pareiškėjo mažamečių dukrų patėvis. Šiuo atveju, įvertinus liudytojų A. J., G. J. parodymus, garso įraše užfiksuotas aplinkybes, matyti, kad J. V. galimai pats išprovokavo konfliktą, užsilipdamas ant tvoros ir erzindamas liudytojus. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. J. elgėsi agresyviai, dėl to J. V. išsigando, patyrė neigiamas emocijas, tačiau šį argumentą paneigia garso įraše užfiksuotos aplinkybės (ramus J. V. balso tonas, džiaugsmo išraiška, išgirdus žodį ,,dūchas“). Administracinio nusižengimo teisenos metu nenustatyti asmenys, kurie būtų matę ar girdėję šį incidentą. Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad pareiškėjo mažamečiai vaikai konflikto nematė ir negirdėjo. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Nors žodis ,,dūchas“ išties galėjo įžeisti pareiškėją, tačiau vienas žodis, pavartotas asmeninio konflikto metu, pačiam galimai provokuojant konfliktinę situaciją, negali būti vertinamas kaip pavojinga veika – viešosios tvarkos pažeidimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartis neatitinka ANK 636 straipsnio 3 dalies nuostatų, įtvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismo nutarimo aprašomojoje dalyje, be kita ko, aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vis dėlto, formalūs pažeidimai, kurie niekaip neturi įtakos bylos baigčiai ir nesutrukdė teismui priimti teisingo sprendimo, negali būti pagrindu naikinti ar keisti pagrįstą, išsamiai motyvuotą teismo sprendimą, todėl ANK 636 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepripažintinas esminiu proceso teisės pažeidimu.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, numatyto ANK 72 straipsnyje ir nepadaryta veika, turtinti ANK 481 straipsnyje numatytų požymių. Vien pareiškėjo ir jo atstovo subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, J. V. atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą ir J. V. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.