- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- II-161-1129/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00038-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K., jo atstovei advokatei R. L.,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR-N-22367-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-22367-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. spalio 19 d., apie 14.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje ir nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad jis nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neužtraukė rankinio stabdžio, ko pasekoje automobilis nuriedėjo atbuline eiga ir apgadino stovėjusį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio A. K. su automobiliu „Hyundai“ pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. A. K., įvertinus paklaidą, nustatytas 0,80 promilių neblaivumas. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nutarimu Pareiškėjui paskirta 1550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamame nutarime padaryti esminiai proceso ir materialinės teisės normų pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtam nutarimui priimti. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, Pareiškėjo nuomone, grindžiamas vien prielaidomis, neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesant jokių objektyvių duomenų, kad jo veikoje yra visi būtinieji jam inkriminuojamų nusižengimų požymiai. Pareiškėjas nuo pat pirmųjų parodymų laikėsi nuoseklios versijos, jog jis sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasitraukė ir tyčiniais veiksmais eismo dalyviams keliamų pareigų neignoravo. Iš įvykio vietos Pareiškėjas pasitraukė, nes jis nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, o vis tik išsiaiškinęs aplinkybes, kad eismo įvykis galimai įvyko, Pareiškėjas nedelsiant prisistatė į įvykio vietą tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą Pareiškėjo atžvilgiu. Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, Pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino nesuvokęs, kad sukėlė eismo įvyki. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esanti medžiaga. Pareiškėjo parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, konkretūs, logiški ir visiškai sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. Nuo pat pradžių Pareiškėjas kaltę dėl eismo įvykio pripažino, sutiko, kad jo valdomas automobilis buvo paliktas stovėti, kad jis neužtikrino, kad palikta transporto priemonė nepradėtų riedėti, tačiau Pareiškėjas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis tikrai nematė, kad nuriedėjęs automobilis padarė eismo įvykį. Pareiškėjas nuo pat pradžių nurodė, jog įvykio dieną jis buvo emociškai sutrikęs, susijaudinęs. Būtent tą dieną jis su žmona minėjo savo šuns mirties metines. Pareiškėjo ir žmonos santykiai su šunimi buvo itin artimi, šilti, dėl ko iki šiol jie skaudžiai išgyvena netektį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas vartojo alkoholį ne įvykio metu, o po to, kai grįžo namo. Šias aplinkybes yra pripažinusi ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Tačiau nėra net elementarios logikos Institucijos išvadose, jog Pareiškėjas matydamas, jog padarė eismo įvykį, vis tik sprendė grįžti namo, išgerti viskio, ir po to savarankiškai grįžti į eismo įvykio vietą bei laukti pareigūnų. Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei sprendė Institucija, Pareiškėjo veiksmuose nenustatytini visi būtini administracinių teisės pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai. Skundžiamas nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Pareiškėjas neblaivus automobilio nevairavo, savo veiksmais grėsmės aplinkiniams nekėlė, į eismo įvykio vietą grįžo po 15 min. savo iniciatyva, padėjo policijos pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba nutarimą pakeisti – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudą sušvelninti.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma ir aplinkybėmis kurias nustatė žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl Institucija laikosi pozicijos, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucija nesutinka su Pareiškėjo argumentu, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino nesuvokęs, kas sukėlė eismo įvykį. Padaryti išvadai, jog Pareiškėjas sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, suvokdamas pareigą pasilikti įvykio vietoje patvirtina bylos medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl Pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas atėjęs prie savo automobilio akivaizdžiai turėjo matyti, kad automobilis stovi neįprastai arti kito automobilio padėtyje, kurioje įprastai automobiliai nestovi, todėl turėjo būti ypatingai pareigingas ir atsakingas už automobilio apžiūrą. Juo labiau, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotojus prieš pradedant važiuoti su transporto priemonę įsitikinti ar su tokią transporto priemonę saugu važiuoti ir ar ji atitinka techninius reikalavimus. Šiuo atveju Pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir matydamas, kad jo automobilis stovi atsitrenkęs į kitą automobilį pasišalino sąmoningai. Juo labiau, kad apie įvykį jam sakė ir liudytoja. Kelių eismo taisyklių 147 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys. Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl Pareiškėjo kaltės, kuomet transporto priemonė buvo palikta nepasirūpinus, jog ji savaime nepradėtų riedėti, ko pasėkoje automobilis nuriedėjęs atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, o Pareiškėjas atėjęs ir matydamas jog automobilis stovi atsitrenkęs į kitą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Šioje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ar tenkinti kitus prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas A. K. paaiškino, kad liudytoja D. V. ne viską prisiminė, jis praeidamas pasakė, kad jos vaikai verkia, jis nusišypsojo, kai ji jam kažką pasakė ir nuėjo. Mašina prie šaligatvio lygiai sustojo, ant jo mašinos nesimato jokio įlinkimo. Didžiausią žalą padarė automobilio kablys. Žalos nesimatė jokios kai atėjo, įsėdo ir išvažiavo, jo niekas neperspėjo. Grįžęs nuėjo pas kaimynę ir paklausė, kas ten įvyko. Nežinojo, kad padarė pažeidimą, tą dieną buvo jo šuns mirties metinės, todėl jis įsipylė viskio, išgėrė ir pamatė kaimynę, tada nuėjo pas ją. Nuojauta atsirado grįžus namo, kai išgėrė, gal dėl to ir pradėjo galvoti. Kai grįžo prie parduotuvės, į įvykio vietą, pradėjo atsiprašinėti. Tik nuvažiavęs į įvykio vietą suprato tiksliai, kas įvyko. Į parduotuvę važiavo blaivus. Viskį gėrė iki pokalbio su kaimyne.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. parodė, kad atvyko į parduotuvę, apsipirko. Išėjus iš parduotuvės, išvažiuodama iš stovėjimo vietos pamatė, kaip rieda automobilis. Viskas vyko maždaug 5 metrų atstumu iki jos, ir iš lėto atsitrenkė į kitą automobilį. Prisiparkavo atgal, išlipusi pradėjo žvalgytis, žmonių beveik nebuvo. Įėjusi į „Šilas“ parduotuvę pradėjo klausti, kieno automobilis. Matė, kaip Pareiškėjas padarė tokį lanką eidamas, matė, kaip atsisėdo ir išvažiavo. Atėjo kitas vyras, kur matė įvykį, sėdėjo savo automobilyje, liudytoja paliko savo telefono numerį nukentėjusiajai ir išvažiavo. Su Pareiškėju nebendravo, tik pasakė, kad kažkas atsitrenkė į automobilį, o jis tiesiog nuėjo, nesureagavo niekaip. Matė, kad automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, kad nulūžo veidrodėlis, iš priekio žiūrint, gal ir nesimatė sugadinimo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R. parodė, kad su Pareiškėju yra kaimynai. Matė, kad įvykio dieną jis važiavo paskui ją, kartu atvažiavo į parduotuvę „Šilas“. Ji liko automobilyje, nes ieškojo recepto, o A. K. nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje prasilenkė juo, jis jau ėjo į kasas, kai ji įėjo į parduotuvę. Jai einant link kasų, parduotuvėje buvo sujudimas. Sudomino ir ją, išėjusi iš parduotuvės matė stovintį automobilį su nukarusiu veidrodėliu ir pasižiūrėjusi nuėjo į savo automobilį. Pas ją atėjo A. K., jis turėjo bloknotą su piešiniu ir paklausė, ar matė, kaip jis važiavo į parduotuvę, jis jai parodė piešinį, paklausė, kur jis buvo prisiparkavęs, ji pasakė jam, kad būtent ten. Apie patį įvykį ji užsiminė jam.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad įvykio metu sėdėjo automobilyje ir išgirdo bumbtelėjimą. Išlipo iš automobilio, apsidairė, pamatė, kad vienas automobilis stovi į „Šilo“ parduotuvę, o kitas šonu. Iš parduotuvės išėjo Pareiškėjas ir ėjo ten, kur buvo palikęs automobilį, niekur nesidairė. Pamatęs, kad automobilis stovi kitur, jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Dar moteris jam mojo, kad sustotų. Tada liudytojas paskambino policijai. Jis nieko nesakė Pareiškėjui, nes nesuprato, kad tai jo automobilis ir stovėjo toliau. Paskui jau šaukė, kad sustotų. Liudytojo nuomone, Pareiškėjas turėjo girdėti, kad žmonės šaukia ir matyti, kad rankomis jam moja. Jis ir moteris šaukė, kad jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Kai šaukė, buvo nutolęs nuo Pareiškėjo apie 50-100 metrų atstumu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Skundžiamu nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. spalio 19 d., apie 14.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), paliko automobilį „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje ir nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad jis nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, neužtraukė rankinio stabdžio, ko pasėkoje automobilis nuriedėjo atbuline eiga ir apgadino stovėjusį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio A. K. su automobiliu „Hyundai“ pasišalino iš eismo įvykio vietos ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. A. K., įvertinus paklaidą, nustatytas 0,80 promilių neblaivumas.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Teismų praktikoje pažymima, jog atsakomybė už paminėtose ANK normose padarytas veikas kyla transporto priemonių vairuotojams (2019 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-935/2019).
ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. ANK 591 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. K. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus.
Pats Pareiškėjas, apklausti liudytojai bei vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas įvykio metu automobilio nevairavo, atvykęs prie parduotuvės jis priparkavo automobilį ir nuėjo apsipirkti. Tuo metu jo automobilis pariedėjęs atgal atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Teismo nuomne, negalima vienareikšmiškai teigti, jog A. K. neabejotinai suvokė, kad jo automobilis sukėlė eismo įvykį ir šioje konkrečioje situacijoje turėjo suprasti bei suprato savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, tačiau ją ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, taip pat išsiaiškinamas pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, tikslas ir kt. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, , 2AT-54-2014, 2AT-70-2014 ir kt.).
Teismo vertinimu, A. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nepadarė, kadangi nenustatyta būtinoji šios veikos padarymui kaltės forma – tiesioginė tyčia. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad A. K. pastato automobilį stovėjimo aikštelėje, ir jam nueidinėjant automobilis pradeda riedėti. Kadangi A. K. tuo metu ėjo nuo automobilio, nugara į jį, šio riedėjimo jis nematė, eismo įvykio metu ir eismo įvykio vietoje jo jau nebuvo. Jam sugrįžus iš parduotuvės, vaizdo įraše užfiksuota, jog jis praeina pro liudytoją D. V., kuri, kaip paaiškėjo apklausus liudytoją ir Pareiškėją, pasakė, kad kažkieno automobilis nuriedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Pareiškėjas tuo metu dar tik ėjo link tos vietos, kur buvo palikęs savo automobilį, todėl galėjo nesuprasti, jog jis gali būti susijęs su šiuo įvykiu. Liudytojas D. V., apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas išėjęs iš parduotuvės ėjo ten, kur buvo palikęs automobilį, niekur nesidairė, taip pat nurodė, kad Pareiškėjui jis nieko nesakė, kadangi nesuprato, jog į kitą automobilį atsitrenkė būtent šio asmens automobilis. Vėliau bandė šaukti, tačiau buvo už 50-100 metrų nuo Pareiškėjo. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad Pareiškėjas, neradęs savo automobilio, trumpam stabteli, tačiau pamatęs jį šalia nueina link jo ir įsėdęs nuvažiuoja. Pažymėtina, kad Pareiškėjas automobilio neapžiūri, ir kadangi kitas automobilis buvo apgadintas galine jo automobilio dalimi, teismo nuomone jis galėjo nesuprasti, jog buvo padaryta žala, juo labiau, kad Pareiškėjas pasišalinti neskuba, o automobilis, stovintis šiek tiek kitoje vietoje, jam abejonių dėl to, kur jis buvo paliktas, tuo metu nesukelia. Liudytoja D. V. taip pat nurodė, kad žiūrint iš priekio apgadinimų galėjo ir nesimatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad apgadinimai, kurie buvo padaryti kitam automobiliui, akivaizdžiai galėtų būti matomi Pareiškejui tik nuėjus prie savo automobilio galinės dalies. Liudytoja D. V. nurodė, kad pasakė praeinančiam Pareiškėjui, jog kažkienio automobilis nuriedėjo, tačiau Pareiškėjas į jos pasakymą atsakė „nieko tokio“, be to, tiek Pareiškėjas, tiek liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad į šį pasakymą Pareiškėjas papildomai pasakė, kad verkia jos (liudytojos) vaikai, kas suponuoja išvadą, jog jis galėjo nesuprasti, kas konkrečiai ir kokiu tikslu jam buvo sakoma. Tuo metu nei liudytoja, nei Pareiškėjas nežinojo, kad nuriedėjęs buvo būtent Pareiškėjo automobilis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Pareiškėjo klausa yra sutrikusi – jam diagnozuotas neurosensorinis abipusis prikurtimas (b. l. 38), dėl ko Pareiškėjas objektyviai galėjo negirdėti, ką jam sakė liudytoja D. V., ar tuo labiau už 50-100 metrų buvęs liudytojas D. V.. Liudytoja J. R. taip pat nurodė, kad Pareiškėjas buvo atėjęs pas ją su piešiniu ir klausė, kurioje vietoje aikštelėje jis buvo pastatęs automobilį, kas patvirtina, kad tik grįžus namo Pareiškėjui kilo abejonių dėl to, kur jis buvo palikęs automobilį. Šios aplinkybės patvirtina Pareiškėjo parodymus apie tai, jog jis tik vėliau suprato, kad jo automobilis galėjo pakeisti pirminę parkavimo vietą, t .y., nuriedėti ir galimai apgadinti kitų asmenų turtą.
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, jam negali būti inkriminuojamas ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Asmuo pagal šį straipsnį gali būti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jis žinodamas ir suvokdamas, kad padarė eismo įvykį, po jo padarymo, iki įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. Taip pat Pareiškėjas alkoholį vartojo dar iki pokalbio su kaimyne, liudytoja J. R., kuri jam patvirtino, kad prie parduotuvės įvyko eismo įvykis, ir kad Pareiškėjo automobilis buvo pastatytas kitoje vietoje, negu jis jį rado grįžęs iš parduotuvės, taigi, iki alkoholio vartojimo momento, jis nežinojo, kad jo vairuotas automobilis nuriedėjo ir dalyvavo eismo įvykyje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai, ir kad vartojo alkoholį suvokęs, jog padarė eismo įvykį, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR-N-22367-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį A. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-22367-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį A. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.