- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-734-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00148-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- E. M., A. M.
- Ieškovas
- E. B., R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. M., A. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir R. B. ieškinį atsakovams E. M., A. M. ir A. M. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė teismo nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal matininko A. G. parengtą sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planą, pagal kurį ieškovams priskirti bendrai naudotis 7 094 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą „A“ ir 6 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „C“; ieškovei priskirti naudotis 37 231 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B‘ + B‘‘ “; atsakovams priskirti naudotis 110 718 kv. m. ir 1 206 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėtas „D“ ir „E“.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovai 2024 m. vasario 19 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną žemės sklypo naudojimo tvarką pagal laikinos sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planą, pagal kurį ieškovams priskirti bendrai naudotis 7 094 kv. m. dydžio sklypo dalį, pažymėtą „A“, ir ieškovei priskiriama laikinai naudotis 20 605 kv. m. sklypo dalis, plane pažymėta „B“.
Šalies argumentai
3. Ieškovai prašyme nurodė, kad prie jiems priklausančių pastatų atsakovai laiko įvairią žemės ūkio techniką ir kitus daiktus bei prietaisus, kas riboja ieškovų galimybę pastatais naudotis. Atsakovai netrukdomi lankosi sodybos teritorijoje ir naudojasi ieškovų ūkiniais pastatais. Taip pat atsakovai yra užsėję didesnę, nei jiems nuosavybės teise priklauso, žemės sklypo dalį ir ieškovė negali naudotis visu jai priklausančiu sklypu. Dalis likusios neužsėtos žemės sklypo dalies jau yra atsakovų suarta, suskusta ir paruošta pavasarinei sėjai, todėl yra reali tikimybė, kad joje atsakovai sėją atliks, taip apribojant ieškovei galimybę naudotis šia sklypo dalimi iki derliaus nuėmimo rugpjūčio mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nustatė ieškovų prašomą laikinąja naudojimosi žemės sklypu tvarką, ir nustatė, kad suinteresuoti asmenys atsako už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo viešame registre momento. Teismas išaiškino, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama bauda iki 300,00 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną.
5. Teismas nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga yra įvykdyta.
6. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismas nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, net ir nustačius konkrečią naudojimosi tvarką, ieškovė ja naudotis negalėtų, kadangi jai priklausančioje žemės dalyje būtų pasėtos atsakovų kultūros, o derlius būtų nuimamas tik rugpjūčio mėnesį. Taip didėtų ieškovės sąnaudos dėl negauto pelno, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai (apeliantai) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovai neprašė nustatyti, kokia žemės sklypo dalimi laikinai naudosis tik atsakovai (apeliantai), taip pat kaip bendraturčiai laikinai naudosis žemės sklypo dalimi, kurios plotas pažymėtas „C“, o teismas šio klausimo taip pat neišsprendė. Laikiname naudojimosi tvarkos plane nenurodyta, kaip indeksu „C“ pažymėta 112 125 kv. m. sklypo dalimi bus naudojamasi atskirai, ir taip pat indeksu „C“ pažymėtomis 5 kv. m. ir 16 770 kv. m. sklypo dalimis bus naudojamasi bendrai.
4.2. Laikinas naudojimosi tvarkos planas yra su klaidomis, nes jame nurodytų dalių plotai neatitinka šalių nuosavybės teise turimų realiųjų dalių plotų.
4.3. Žemės sklype nėra atlikti kadastriniai matavimai, kas yra kliūtis nustatyti laikiną naudojimosi žemės sklypu tvarką.
4.4. Teismas yra pritaręs laikinam naudojimosi planui visa apimtimi, todėl ieškovas, kuriam priskirta naudotis ir indeksu „C“ pažymėta žemės sklypo dalimi, galės naudotis didesniu žemės sklypo plotu, nei jam priklauso.
4.5. Atsakovai (apeliantai), siekdami naudotis indeksu „C“ pažymėta žemės sklypo dalimi ir tęsti žemės ūkio darbus, turės juos derinti su ieškovais ir gauti jų patvirtinimą. Atsakovams (apeliantams) priskiriant tik tą žemės sklypo dalį, kurią jie gali naudotis su ieškovais, yra pažeidžiami jų interesai.
4.6. Atsakovai (apeliantai) negalėtų patekti į bendrai naudojamą indeksu „C“ pažymėtą žemės sklypo dalį, nes kelias, besiribojantis su šiaurės rytų sklypo riba, patenka į žemės sklypo dalį, pažymėtą „B“.
4.7. Teismas be pagrindo numatė, kad gali būti skiriama bauda, nes ji gali būti skiriama tik už laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su draudimų ar įpareigojimų pažeidimais, nesilaikymą.
4.8. Teismas laikinai priskyrė naudotis ieškovams visai kitą sklypo dalį, nei jie prašo ieškiniu – atsakovams apribojama teisė naudotis ta dalimi, kuri pagal ieškinį turėtų būti priskirta atsakovams.
4.9. Pagal esamą laikiną naudojimo tvarką atsakovai (apeliantai) neturi galimybės išsinešti daiktų, kurie yra ieškovams priskirtoje žemės sklypo dalyje.
4.10. Atsakovams (apeliantams) tikėtinai bus padaryta ekonominė žala, nes jiems nenustatytas joks žemės sklypo plotas, kuriuo jie galėtų naudotis be apribojimų ir be ieškovų sutikimo.
Atsiliepimas
8. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Laikinas naudojimosi tvarkos planas yra be klaidų, nes sudėjus jame nurodytus bendrasavininkams priklausančius žemės sklypo dalių plotus gaunamas visas jiems priklausančio žemės sklypo plotas, lygus 156 600,00 kv. m. Planas yra aiškus ir jame tiksliai nubrėžta, kuriomis dalimis prašo laikinais leisti naudoti ieškovai.
5.2. Pagal nustatytą laikiną žemės sklypo naudojimo tvarką ieškovei tenka naudotis mažesne žemės sklypo dalimi, nei jai priklauso nuosavybės teise, nes atsakovai (apeliantai) naudojasi visa indeksu „C“ pažymėta žemės sklypo dalimi, taip pat dalinai naudojosi likusia neužsėta žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“.
5.3. Žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra privalomi nustatant naudojimosi tvarką tarp žemės sklypo bendraturčių.
5.4. Žemės sklypo bendrasavininkai juo iki laikinos naudojimosi tvarkos nustatymo naudojosi bendrai ir šiuo metu taip pat naudojasi bendrai. Atsakovams (apeliantams) tai netrukdė didžiąją sklypo dalį užsėti ir naudoti tik jų veikloje, todėl nesuprantama, kas pasikeitė nustačius laikiną naudojimosi tvarką, kuri yra skirta apriboti atsakovų (apeliantų) savivalę ir sudaryti ieškovei galimybę pasinaudoti bent dalimi jai priklausančio žemės sklypo.
5.5. Atsakovai (apeliantai) turi teisę patys teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priskirti jiems naudotis konkrečią žemės sklypo dalį.
5.6. Pagal laikiną naudojimosi tvarką atsakovai (apeliantai) naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nei priklauso pagal turimos nuosavybės dalis.
5.7. Keliukas, vedantis į sodybos teritoriją, plane pažymėtą indeksu „A“, kuriuo taip pat galima patekti į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“, yra ne žemės sklypo dalyje, laikinai priskirtinoje ieškovei, bet bendrai atsakovų valdomoje dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“. Indeksu „B“ pažymėta žemės sklypo dalis eina greta keliuko, tačiau jo neapima.
5.8. Ieškovams priskirtoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „B“, buvę atsakovų (apeliantų) daiktai ir ūkio technika jau išgabenti.
5.9. Laikinosios apsaugos priemonės buvo reikalingos užtikrinti, kad ieškovė iš jai priklausančios žemės sklypo dalies gautų bent kokį derlių. Todėl laikina naudojimosi tvarka nustatyta būtent dėl neužsėtos žemės sklypo dalies.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Kartu su atskiruoju skundu atsakovai (apeliantai) apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą, t. y. 2024 m. vasario 27 d. elektroninį laišką iš uždarosios akcinės bendrovės „Narma“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų. Taip pat ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė foto nuotraukas, žemės sklypo planą iš regia.lt ir susirašinėjimą dėl atsakovų ūkio technikos ir kitų daiktų išsivežimo.
10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kitus šalių teikiamus įrodymus, atsižvelgdamas į bylos pobūdį bei tai, kad jie atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo ir negalėjo būti pateikti anksčiau, taip pat tai, kad šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria juos priimti.
Dėl ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (laikina naudojimosi žemės sklypu tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1637/6264 dalys (4,0925 ha arba 40 925 kv. m.) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 15,6600 ha (toliau – žemės sklypas), ieškovui – 71/3132 dalys (0,355 ha arba 3 550 kv. m.), o atsakovams – po 1495/6264 dalis (3,7375 ha arba 37 375 kv. m.) kiekvienam. Ieškovams taip pat asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ant žemės sklypo stovintys pastatai – gyvenamasis namas, tvartas, malkinė, ūkinis pastatas, kalvė, daržinė ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. šulinys, lauko tualetas, tvora ir rūkykla (toliau visi kartu – pastatai) (e. b. l. 14–18).
15. Ieškovai pirmosios instancijos teismo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planą (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 7, 8).
16. Priėmus ieškovų ieškinį, 2024 m. vasario 19 d. teismui pateiktas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikiną žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal laikinos sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui planą (toliau – laikinos naudojimosi tvarkos planas) (e. b. l. 47), pagal kurį ieškovams priskirti bendrai naudotis 7 094 kv. m. dydžio sklypo dalį, pažymėtą „A“, ir ieškovei priskiriama laikinai naudotis 20 605 kv. m. sklypo dalis, plane pažymėta „B“.
17. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Atsakovai (apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodami, be kita ko, kad laikinos naudojimosi tvarkos planas yra su klaidomis, nebuvo išspręsta, kokia žemės sklypo dalimi laikinai naudosis atsakovai (apeliantai), laikina naudojimosi tvarka apskritai negalėjo būti nustatyta, nes nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, atsakovai (apeliantai), siekdami naudotis žemės sklypo dalimi, laikinos naudojimosi tvarkos plane pažymėtame indeksu „C“, turės tai suderinti su ieškovais, be to, atsakovai (apeliantai) negalės patekti į minėtu indeksu pažymėtą žemės sklypo dalį.
18. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.
19. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
20. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui.
21. Ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą įrodinėjo tuo, kad atsakovai (apeliantai) didžiąją žemės sklypo dalį jau yra paruošę pavasarinei sėjai ir yra reali tikimybė, kad likusioje žemės sklypo dalyje taip pat atliks sėją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad tokia situacija gali lemti, jog ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė negalėtų tinkamai naudotis savo žemės sklypo dalimi, nes ten jau augtų atsakovų (apeliantų) kultūros, kas sąlygotų ieškovės negautas pajamas ir pelną, ir pagrįstai pritaikė prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones (laikinos naudojimosi tvarkos nustatymą). Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad žemės sklype jau yra pasėti rapsai ir kviečiai, o dar neužsėta žemės sklypo dalis vietomis jau paruošta sėjai. Atsakovai (apeliantai) atskirajame skunde aplinkybių dėl ieškovų nurodomos žemės sklypo dalies užsėjimo atsakovų (apeliantų) kultūromis, taip pat to, kad atitinkama neužsėta žemės dalis jau yra atsakovų (apeliantų) paruošta sėjai, neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiomis ieškovų nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė ieškovei teisę laikinai naudotis dar neužsėta žemės sklypo dalimi, kuri laikinos naudojimo tvarkos plane pažymėta indeksu „B“.
22. Byloje nustatyta, ir to atsakovai (apeliantai) taip pat neginčija, kad šalys nesutaria dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos. Atsakovai (apeliantai) prie ieškovams priklausančių pastatų laikė įvairią ūkinę techniką ir kitus daiktus, kurie buvo pašalinti tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį (e. b. l. 102–108). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat leidžia spręsti, kad skundžiama nutartimi ieškovams pagrįstai buvo leista laikinai naudotis aplink jų pastatus esančia žemės sklypo dalimi, laikinos naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu „A“, nes priešingu atveju dėl atsakovų (apeliantų) paliktos ūkinės technikos ir kitų daiktų būtų trikdomas jų naudojimasis nuosavybės teise priklausančiais pastatais.
23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad laikinos naudojimosi tvarkos planas yra su klaidomis, nes jame nurodyti žemės sklypo dalių plotai neatitinka šalių nuosavybės teise turimų dalių plotų. Atkreipiamas dėmesys, kad plane nurodyta, jog šalių atskirai naudojamų žemės sklypo dalių bendras plotas yra 139 825 kv. m., bendrai – 16 775 kv. m., o visų naudojamų žemės sklypo dalių plotas yra 156 600 kv. m., t. y., tiek, kiek nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas visas žemės sklypo plotas (e. b. l. 14).
24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų (apeliantų) pozicija, kad laikina naudojimosi tvarka negalėjo būti nustatyta, nes žemės sklype nėra atlikti kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų atlikimas / neatlikimas ir jo įtaka nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką gali būti aktualus sprendžiant šalių ginčą iš esmės, tačiau ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurio tikslas šioje byloje yra tik prevencinis.
25. Minėta, kad vienas iš atsakovų (apeliantų) nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų yra tas, jog ieškovai neprašė nustatyti, kokia žemės sklypo dalimi naudosis atsakovai (apeliantai), o teismas šios klausimo taip pat neišsprendė, be to, atsakovai (apeliantai), norėdami laikinai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, turės tai derinti su ieškovais.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismas nėra aktyvus. Todėl proceso dalyvių prašymai ir reikalavimai yra nagrinėjami jų apimtyje. Nagrinėjamu atveju ieškovai paprašė nustatyti tik jų laikiną naudojimosi tvarką ta žemės sklypo dalimi, kuri dar nebuvo atsakovų (apeliantų) užsėta. Atsakovai (apeliantai) šiuo metu ir taip faktiškai naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kuri laikinos naudojimo tvarkos plane pažymėta indeksu „C“, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai jiems trukdytų tai daryti.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nėra pagrindo vertinti, jog paskyrimas ieškovams laikinai naudotis kita žemės sklypo dalimi, nei prašoma ieškiniu, daro laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepagrįstą. Priešingai, nustatytos laikinos naudojimosi tvarkos sutapimas su ieškinio reikalavimu reikštų jo patenkinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, kas nėra tinkama teisinė situacija.
28. Atsakovų (apeliantų) argumentai, susiję su tuo, kad nustačius laikiną naudojimosi tvarką jie negalės pasiimti iš ieškovams priskirtų žemė sklypo dalių savo daiktų, laikomi nepagrįstais, nes iš ieškovų kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu jie jau yra pasiimti.
29. Atskirojo skundo motyvas, kad atsakovai (apeliantai) nebuvo informuoti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nagrinėjimą ir negalėjo pateikti atsiliepimo į jį, nesudaro pagrindo tenkinti atskirojo skundo. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano esant būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovei yra pranešama. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teismui suteikta teisė, be ne nustatyta pareiga pranešti atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-302/2022).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje yra be pagrindo išaiškinta apie galimą skirti baudą. CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad iki 300,00 Eur bauda gali būti skiriama už CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą. Tačiau laikinos naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymas nepatenka į šiose nuostatose nurodytus apribojimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje nurodytas informavimas apie galimą skirti baudą yra šalinamas iš rezoliucinės dalies.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
32. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atsakovų (apeliantų) atskirasis skundas atmetamas ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atsakovai (apeliantai) už atskirąjį skundą sumokėjo 54,00 Eur žyminį mokestį. Atskirojo skundo netenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutarties rezoliucinės dalies pastraipą „Suinteresuoti asmenys atsako už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo viešame registre momento. Už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama bauda iki 300,00 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.