Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos Lietuvos advokatūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti įrodymai buvo reikšmingi klausimo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, 2022 m. vasario 8 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.

12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nereiškia prašymo priimti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, be to, įrodymai, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, yra prieinami Lietuvos apeliaciniam teismui, teismas šiuos duomenis gali naudoti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl papildomai ieškovo teikiami įrodymai prie nagrinėjamos civilinės bylos nepridedami.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

14. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas.

15. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus, tikėtinas) pagrįstumas nagrinėjamu atveju egzistuoja. Ieškovas pareikštu ieškiniu yra pasirinkęs galimą jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą – prašo panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1011, pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Tai, ar ieškovo ginčijamas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 1011 yra teisėtas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

17. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešęs atsakovei, akcentuotina, jog CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano esant būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovei yra pranešama. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teismui suteikta teisė, be ne nustatyta pareiga pranešti atsakovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovei, nepažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatų.

18. Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi advokatų kontoroje be ieškovo dirba dar šeši advokatai, kurie gali perimti ieškovo įsipareigojimus klientams jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo laikotarpiu. Be to, Advokatų tarybos sprendimas advokatą laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo įsigalioja nuo jo priėmimo momento ir sprendimo apskundimas nestabdo jo vykdymo, kadangi, priešingu atveju, būtų sudaromos prielaidos paneigti Advokatų tarybos sprendimo poveikį ir tikslus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais.

19. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

20. Vertindamas, ar pagrįstai buvo nustatytas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, buvimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti Advokatų tarybos teisę laikinai išbraukti advokatus iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, palieka Advokatų tarybai diskrecijos teisę spręsti dėl šios priemonės taikymo, jei advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu arba jam pritaikyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

22. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad advokatui, kaip asmeniui dalyvaujančiam teisingumo įgyvendinimo procese, yra taikomi atitinkami elgesio ir reputacijos reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Lietuvos advokatūros viena iš funkcijų yra įgyvendinti advokatų savivaldą ir vienyti visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnis), atitinkamai jai kyla pareiga užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų jų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus ir nepriekaištinga reputacija yra to sudedamoji dalis. Taigi, tik atitinkamus profesinius ir reputacijos kriterijus atitinkantys asmenys gali būti praktikuojančiais advokatais. Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta priemonė yra nepriekaištingos reputacijos praradimo, neatitikimo advokatams keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo pasekmė, kurią lemia viešasis interesas užtikrinti, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkui būtų patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Taigi, Advokatų tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatytas laikinas ieškovo teisių ribojimas yra numatytas įstatyme.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų tenkinimo paskirtys ir tikslai skiriasi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškiniu pareikšto ieškovo materialinio teisinio reikalavimo ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, nes tam tikro juridinio asmens organo sprendimo vykdymo sustabdymas iš esmės yra ir jo panaikinimo teisinis padarinys, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstoje nutartyje teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės panaikino Advokatų tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Akcentuotina, kad pagal Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalį advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės, t. y. ši priemonė yra laikino pobūdžio, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius Advokatų tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo vykdymą yra paneigiamas minėtos poveikio priemonės tikslas. Be to, sutiktina su apeliante, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės paneigtų Lietuvos Advokatų tarybos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo, numatyto Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, prevencinį poveikį.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovo teiginiai, jog galimai patenkinus ieškinį advokatų kontoros veiklos atnaujinimo darbus tektų atlikti iš naujo, neįrodo, jog priėmus ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo klausimą, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės. Be to, sutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovas taip pat neįrodė grėsmės teigdamas, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, advokatų kontorai tektų nutraukti darbą. Pažymėtina, kad advokatų kontoroje be ieškovo dirba dar šeši advokatai, kurie gali perimti ieškovo įsipareigojimus klientams jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo laikotarpiu.

25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo R. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.