Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Dalios Gumuliauskienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Skuodaitei-Tarasovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išmokėti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja T. Ž. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui 2015-09-07 padavė prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos, kuriuo prašė nuo 2015-09-01 iki 2015-11-30 skirti jai socialinę pašalpą, karšto vandens išlaidų kompensaciją, geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, o nuo 2015-10-01 iki 2015-12-31 skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją (b.l. 38-51). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015-09-29 raštu Nr. (23.45)-SP13-7694 „Dėl prašymo atvykti T. Ž.“ nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjos 2015-09-07 prašymą – paraišką nustatyta, kad jos dukra D. B. nuo 2015-08-17 dirba, todėl pareiškėja paprašyta atvykti į Socialinės paramos skyrių ir pateikti pažymą apie D. B. rugsėjo mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą atlyginimą (b.l. 34). Rašte išaiškinta, jog nustačius, kad jeigu pareiškėjos dukters darbo užmokestis viršija valstybės remiamų pajamų vieną dieną, ji taip pat turės pateikti prašymą – paraišką dėl kompensacijų taip pat nurodyta, jog nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, yra statinių, tačiau jie neįregistruoti, todėl iki 2015-11-07 pareiškėjai pasiūlyta pateikti dokumentus apie sklype esančius statinius ir jų vertę bei pateikti su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytas sutartis dėl dalies skolos už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį apmokėjimo arba dokumentus, patvirtinančius, jog nėra skolinga. Šis raštas pareiškėjai išsiųstas jos nurodytu adresu, o kopija įteikta ir 2015-11-25 (b.l. 35). Pareiškėja 2015-10-16 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai padavė skundą dėl neišmokėtos pašalpos (b.l. 33). Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2015-10-29 raštu Nr. (23.27)-SP13-8647 „Dėl T. Ž. skundų“ pareiškėjai pakartotinai pasiūlyta pateikti 2015-09-29 rašte nurodytus trūkstamus duomenis iki 2015-11-07 (b.l. 32). Tokie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjai per du mėnesius (iki 2015-11-07) nepateikus trūkstamų ir prašytų duomenų Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-11-16 sprendimu Nr. (23.45)-SP13-9223 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ nuspręsta jai neskirti socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų pagal 2015-09-07 paraišką – prašymą piniginei socialinei paramai gauti (b.l. 31). Tokia savivaldybės administracijos pareiga priimti sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos įtvirtinta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Apie tai, jog yra priimtas sprendimas neskirti pareiškėjai socialinės paramos, nurodyta ir Socialinės paramos skyriaus 2015-12-04 raštu Nr. (23.45)-SP13-9873, adresuotu pareiškėjai (b.l. 72). Byloje nėra duomenų, kad sprendimas, kuriuo nepaskirta socialinė parama, būtų panaikintas arba pakeistas, ir byloje nėra ginčo dėl jo teisėtumo. Teismo 2015-11-11 nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta apsvarstyti, ar reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo mokėti pašalpą yra tinkamas ir ar reikalavimas neturėtų būti formuluojamas kaip įpareigojimas paskirti pašalpą, o jeigu yra sprendimas neskirti pašalpos, ar jis neturėtų būti ginčijamas teisme. Tuo tarpu, pareiškėja 2015-12-07 pareiškimu dėl trūkumų šalinimo kategoriškai nurodė, jog su teismo nustatytais skundo trūkumais nesutinka ir teismo siūlymas dėl reikalavimo pakeitimo yra neteisingas ir neteisėtas, todėl skundo reikalavimų nekeičia (b.l. 9-10). Teismas, siekdamas padėti pareiškėjai tinkamai pasinaudoti teismine gynyba, atidėjo 2016-01-07 posėdį ir 2016-01-08 raštu dar kartą išaiškino pareiškėjai teisę skųsti Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-11-16 sprendimą Nr. (23.45)-SP13-9223, kuriuo nepaskirta socialinė parama, tačiau patikslinto skundo, kuriuo ginčytų sprendimą, pareiškėja nepadavė. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėja aiškiai apibrėžė ginčo ribas ir jos negali būti nepagrįstai plečiamos. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008, 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2088/2014). Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2012-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2221-520/2015). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2015-09-07 prašymas-paraiška dėl piniginės socialinės paramos išnagrinėta Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje ir 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir terminais ir 2015-11-16 priimtas sprendimas dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų neskyrimo. Minėta, jog šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjai piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, nes tokia parama pareiškėjai nepaskirta. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą po 290 Eur už kiekvieną dieną nuo 2015-09-07 ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nusikalstamos veikos požymių atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmuose, todėl nėra teisinio pagrindo priimti atskirąją nutartį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos T. Ž. skundą dėl įpareigojimo išmokėti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kitų reikalavimų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.