Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-18-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-11-21
Bylos Nr.
A6.-18-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02132-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas (pirm.)
Pažeidėjas
R. V.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Tomas Bairašauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-18-1034/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02132-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. (R. V.) atstovui advokatui Tomui Bairašauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini) “ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė.

Taip R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovas advokatas T. Bairašauskas parodė, kad R. V. prašo bylą nutraukti. Byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo pradėta 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, o tuo metu juridinis asmuo jau buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro, VMI nebuvo kreditorius. Šiai dienai nėra pareiškime nurodomos skolos, nes VMI nėra kreditorius. Nemokumo momentas buvo vėlesnis nei nurodoma VMI pareiškime. VMI nepagrįstai nurodo, kad įmonės nemokumas buvo pagal 2017 m. balansą, kadangi pagal įmonės balansą negalima konstatuoti įmonės nemokumo. VMI nepateikė jokių kitų įrodymų apie pratęstas įmonės skolas. Įmonės nemokumas gali būti konstatuotinas 2021 m. pabaigoje, kadangi nei vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bylos iškėlimo, o šiuo atveju pati VMI pateikė pareiškimą. Vadovas 2021 m. pabaigoje kreiptis į teismą neturėjo pagrindo.

R. V. atstovo advokato T. Bairašausko rašte prašoma administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir priteisti iš valstybės R. V. naudai 1 089 Eur išlaidų atlyginimą. Nurodyta, kad šiai dienai neegzistuoja nei Bendrovė, nei kreditorius, atitinkamai nėra asmens (kreditoriaus), kurio teisės galimai pažeistos, nebėra ir pareiškime nurodomos skolos. Kadangi Bendrovės bankroto procedūra yra pabaigta, laikytina, kad jokie ginčai, susiję su Bendrovės bankroto procesu, negali būti sprendžiami. VMI jokiai sumai nėra Bendrovės kreditorius, taigi nėra būtinų ANK 120 straipsnio 1 dalies elementų sudėties nagrinėti bylą. VMI pareiškime neteisingai nurodomas Bendrovės galimas nemokumo momentas – argumentuojama, jog pagal Bendrovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis turint turto už 10 985 Eur, o įsipareigojimų už 10 686 Eur, Bendrovė laikytina nemokia, o R. V. VMI 2019 m. spalio 14 d. priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir Bendrovei nuo 2019 m. neatsiskaičius, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. VMI pareiškime neįrodinėja pradelstų Bendrovės įsipareigojimų santykio su Bendrovės turto verte, taigi argumentai dėl Bendrovės nemokumo pagal 2017 m. balansą atmestini. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 2 straipsnio 7 dalis nustato, jog juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kadangi pagal Bendrovės 2017 m. balansą jos turtas viršija įsipareigojimus 299 Eur suma (o ne atvirkščiai), Bendrovė nelaikytina nemokia JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Vien tik tai, kad 2019 m. spalį, 2020 m. vasarį, 2020 m. gruodį, 2021 rugsėjį VMI buvo priėmusi nurodymus išieškoti iš Bendrovės turto mokestines nepriemokas, nereiškia, jog Bendrovė buvo nemoki, o Bendrovės vadovas neįgyvendino savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI išnaudojus galimybes išieškoti skolą ir esant aiškiems duomenims apie Bendrovės finansinę padėtį, kas buvo atlikta tik prieš pat Bendrovės bankroto bylos iškėlimą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, galima vertinti, kad Bendrovė buvo nemoki. Bendrovės nemokumas buvo įvertintas ir konstatuotas tik teismui priėmus 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį. Atitinkamai, pati VMI anksčiausiai tokius duomenis surinko 2021 m. spalio mėn. – kaip pati nurodo, ji su 2021 m. spalio 19 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Tačiau JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini) “ iškėlė bankroto bylą, minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šioje administracinio nusižengimo byloje vadovaujasi tik JANĮ nuostatomis.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal JANĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Be to, teismų praktikoje vertinant bendrovės mokumą yra atsižvelgiama ir į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovas advokatas T. Bairašauskas teigė, kad tuo metu, kai R. V. atžvilgiu buvo pradėta teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, juridinis asmuo jau buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir VMI nebuvo kreditorius. Šią poziciją R. V. atstovas advokatas T. Bairašauskas išreiškė ir raštu, nurodydamas, kad šiai dienai neegzistuoja nei Bendrovė, nei kreditorius, Bendrovės bankroto procedūra yra pabaigta, todėl jokie ginčai, susiję su Bendrovės bankroto procesu, negali būti sprendžiami. Teismas pažymi, kad tiek Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, tiek juridinio asmens pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro pripažinimas, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, t. y. tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti. VMI pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2021 m. spalio 19 d., laikytina, kad R. V. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei baigėsi 2021 m. spalio 19 d.

Teismas nustatė, kad MB „(duomenys neskelbtini) “ Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra R. V. VMI 2021 m. spalio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini) “. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 4 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. gruodžio 10 d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini) ” mokestinė nepriemoka yra 13727,15 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini) “ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 18 d. pagal pateiktas deklaracijas. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. VĮ „Registrų centras“ duomenimis R. V. paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2017 metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 10985 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 10686 Eur. Aktualesnių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie Bendrovės finansinę būklę, Bendrovė nėra pateikusi, taip pat bankroto byloje neteikė ir atsiliepimo, kuriame stengtųsi paneigti pateiktus duomenis. Vadovaujant R. V. 2019 m. spalio 14 d. buvo priimtas VMI viršininko sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Nustatant Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, pažymėtina, kad neabejotina tuo, jog Bendrovė nemoki buvo vėliausiai tuomet, kai VMI pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Taigi, R. V., būdamas bendrovės vadovu, vėliausiai 2019 m. spalio 14 d., t. y., kai VMI Bendrovės atžvilgiu pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus, turėjo suprasti, kad Bendrovė nebegali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra nemoki, todėl nedelsdamas privalėjo imtis priemonių mokumui atkurti ar kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, į tai nereagavo ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų.

Nors teismo posėdžio metu R. V. atstovas advokatas T. Bairašauskas nurodė, kad nepagrįsta teigti, jog Bendrovės nemokumas nustatytas pagal 2017 m. balansą, nes pagal Bendrovės balansą negalima konstatuoti įmonės nemokumo, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta. Iš byloje surinktų įrodymų ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties dėl MB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto bylos iškėlimo matyti, kad pagal balanso duomenis 2017 m. MB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo 10 985 Eur vertės turto ir 10 686 Eur skolų, kurias sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, be to, MB „(duomenys neskelbtini) “ nepateikė Juridinių asmenų registrui vėlesnių finansinės atskaitomybės dokumentų, nebuvo nustatytas realus įmonės turto ir finansinių įsipareigojimų santykis, taigi visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini) “ turtinė padėtis atitiko nemokumo apibrėžimą.

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), vėliausiai 2021 m. spalio 19 d. šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini) “ nesikreipė. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini) “ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą R. V. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad nėra R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nebaustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-18-1034/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas