Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Bendrojo pagalbos centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Bendrajam pagalbos centrui dėl pirkimo sąlygų panaikinimo ir pasiūlymo atitikimo pirkimo reikalavimams, sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „InnoForce“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Innoseven Technologies“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dekbera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir Bendrosios pagalbos centrui dėl pirkimo sąlygų panaikinimo ir pasiūlymo atitikimo pirkimo reikalavimams, sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti su viešojo pirkimo „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“ laimėtoju sudarytos sutarties vykdymą iki ginčas bus išspręstas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytu neįmanomas. Ieškovės įsitikinimu, sutarties vykdymo sustabdymas nepakenks viešajam interesui, o priešingai – reikš viešojo intereso apgynimą. Ieškovė nurodė, kad pirkimo dokumentuose nenurodytas joks konkretus ir neatidėliojamas paslaugų įsigijimo terminas, šio pirkimo lėšos nėra sąlygojamos Europos Sąjungos ar kitų finansavimo šaltinių savalaikiu panaudojimu nustatytais terminais.

4. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepime į ieškinį prašė nestabdyti sudarytos sutarties vykdymo, nes tai galėtų sukelti dideles neigiamas pasekmes. Nurodė, kad paslauga perkama kritinei sistemai, o neturint perkamos paslaugos ir įvykus gedimui gali sutrikti pagalbos skambučių priėmimo procesas, dėl ko gali kilti pavojus asmenų, kurie skambina bendruoju pagalbos numeriu, sveikatai ir gyvybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento su viešojo pirkimo „BPCIS programinės įrangos priežiūros paslaugų pirkimas“ laimėtoju 2020 m. gegužės 27 d. pasirašytos sutarties vykdymą.

6. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

7. Teismas nustatė, kad pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog sustabdžius sutarties vykdymą būtų neužtikrintas bendrojo pagalbos centro programinės įrangos priežiūros paslaugų teikimas. Priešingai, ieškovės pateikti duomenys įrodo, kad programinės įrangos priežiūros sutartis yra sudaryta su kitu tiekėju. Teismas konstatavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti pirkimo procedūrų nestabdant – nesustabdžius sutarties vykdymo bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu bei efektyviu, ekonomišku valstybės lėšų panaudojimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir Bendrasis pagalbos centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

9.1. Ieškovės pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir laikytinas tik spaudimo atsakovams priemone, nes pirkimo sąlygas dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ieškovė pradėjo ginčyti atmetus jos pasiūlymą, iki pasiūlymo pateikimo jokių sąlygų išaiškinti neprašė. Be to, pirkimo sąlygų reikalavimus ieškovė grindė neva lygiaverte programine įranga, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių argumentų.

9.2. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro labai neigiamą įtaką žmonių gerovei, be to, Bendrasis pagalbos centras taip pat negali tinkamai įgyvendinti įstatymais jam pavestų funkcijų, užtikrinti nepertraukiamo savo darbo. Specifinė ir ypatingos svarbos informacinė sistema, susijusi su viešojo intereso apsauga, negali būti priskiriama standartinėms informacinėms sistemoms, kurių neveikimas ar netinkamas veikimas trumpesnį ar ilgesnį laiką nesukeltų pavojaus asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.

9.3. Atsakovai, priešingai negu teigia ieškovė, neturi kitos galiojančios sutarties nei su UAB „InnoForce“, nei su kitomis kompanijomis, turinčiomis teisę, žinias ir patirtį aptarnauti informacinę sistemą. Paskutinis papildomas susitarimas dėl Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos aptarnavimo paslaugų 2016 m. lapkričio 4 d. sutarties pratęsimo pasirašytas 2020 m. balandžio 29 d. ir galiojo iki 2020 m. gegužės 31 d.

10. Ieškovė UAB „Dekbera“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

11.1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nevertina ieškinio esmės pagrįstumo, o pasisako tik dėl preliminarios reikalavimo tenkinimo galimybės. Ieškovė išsamiai išdėstė savo reikalavimus ir pagrindė konkrečiais įrodymais, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

11.2. Laikinosios apsaugos priemonės būtinos, siekiant užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad daugiau nei dešimt metų visus atsakovo Bendrojo pagalbos centro su informacinėmis sistemomis susijusius poreikius tenkina išskirtiniai atsakovo partneriai.

11.3. Apeliantai nepateikia nei vieno argumento, pagrindžiančio realią riziką, kad paslaugų teikimas gali sutrikti, o tiesiog nurodo paslaugų svarbą ir sąmoningai nuslepia aplinkybę, jog atsakovas Bendrasis pagalbos centras jau daugiau nei pusę metų pagal papildomus susitarimus kas mėnesį įsigyja paslaugas papildomų susitarimų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytas sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

15. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-937-790/2019; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1465-236/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-76-330/2020 ir kt.).

16. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys būtų preliminariai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes. Ieškovė savo reikalavimus tikėtinai pagrindė, teismui buvo pateikti duomenys, kad yra grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negalėtų dalyvauti konkurse, o vėlesnis pažeistų teisių gynimas galėtų būti neadekvačiai apsunkintas. Tačiau šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-3323-934/2020 pagal ieškovės UAB „Dekbera“ ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Bendrosios pagalbos centrui yra išnagrinėta – teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Šis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal dabartinius bylos duomenis ir aukščiau nurodytą teismų praktiką atsiranda pagrįstos abejonės dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ir nebėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadinasi, nepasitvirtinus pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinai sąlygai, numatytai CPK 144 straipsnio 1 dalyje, yra teisinis pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012 ir kt.). Antra vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).

19. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešojo intereso, sietino su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinimui, tačiau atsižvelgiant į pirmiau paminėtas dabartines faktines bylos aplinkybes, susijusias su preliminariu ieškinio pagrįstumo vertinimu, sąlyga dėl vieno ar kito viešojo intereso konkuravimo tampa nereikšminga.

20. Pripažįstant, kad nėra pagrindo ieškovės reikalavimus preliminariai vertinti pagrįstais, todėl neegzistuojant vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti atsikirtimai nebeturi teisinės reikšmės bylos pagal atskirąjį skundą išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

21. Nepasitvirtinus vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis (jos dalis) naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.