- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1-2855-369/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16931-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas Vilniaus darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2016-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme.
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V., 2017-04-09 apie 12.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sudavė rankomis tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas savo motinai – V. S. V. ir jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, 2017-04-09 apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, rankomis bei mediniu pagaliu sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas savo motinai –V. S. V., ją stumdė, spaudė prie sienos, spyrė koja ir jai sukėlė fizinį skausmą.
R. V., 2017-04-09 apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą motinos V. S. V. sugyventiniui A. M. į galvą, pargriovė A. M. ant grindų ir ne mažiau kaip šešis kartus jam spyrė koja į šonkaulių sritį, sukeldamas A. M. fizinį skausmą.
R. V., 2017-04-09 apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, grasino nužudyti (užmušti) motinos V. S. V. sugyventinį - A. M., sukeldamas A. M. pakankamą pagrindą manyti, kad išsakyti grasinimai jį nužudyti gali būti realiai įvykdyti.
Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino jam pateiktus kaltinimus. Jis paaiškino, kad gyvena kartu su mama ir jos sugyventiniu. 2017 metų balandžio mėnesį stipriai vartojo alkoholį, nes tuo metu buvo netekęs darbo, turėjo skolų. 2017-04-09 apie 12.00 val. neblaivus sugrįžo į namus ir susikivirčijo su mama. Ji pareiškė priekaištus dėl to, kad jis neblaivus ir prieš jį užsimojo lazdelę. Jis nesusilaikė, iš mamos atėmė lazdelę, ją sulaužė ir mamos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tikslių savo veiksmų nepamena, tačiau sutinka su kaltinime nurodytais jo veiksmais. Po to išėjo iš namų ir vėl vartojo alkoholį. Į namus sugrįžo apie 14.00 val. ir buvo dar labiau apgirtęs. Savo veiksmų beveik nepamena. Atsimena, kad vėl susikivirčijo su mama ir ją ginti stojusiu mamos sugyventiniu A. M.. Fizinį smurtą panaudojo mamos ir jos sugyventinio atžvilgiu, bet savo veiksmų nepamena. Sutinka su mamos ir jos sugyventinio parodymais, kuriuose jie nurodė jo atliktus veiksmus. Pripažįsta, kad neblaivus galėjo grasinti mamos sugyventiniui, kad jį nužudys, nors iš tikrųjų taip nebūtų pasielgęs. Tokius jo veiksmus mamos ir jos sugyventinio atžvilgiu nulėmė jo neblaivumas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Teigė, kad prieš motiną rankos nepakėlė ir jos nemušė. Gindamasis iš motinos atėmė lazdą ir ją sulaužė, tačiau lazda motinai nesmūgiavo. Išeidamas iš virtuvės motiną pastūmė. Kaip toliau vyko konfliktas, dėl girtumo nepamena. Negali pasakyti, ar mušė A. M., ar ne.
Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. S. V. paaiškino, kad kartu su sūnumi – R. V. ir sugyventiniu A. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus nuolatos vartoja alkoholį ir nuolat ją muša. 2017-04-09, apie 12.00 val., sūnus namo grįžo neblaivus ir pradėjo ją įžeidinėti. Tarp jų kilo konfliktas. Sūnus pradėjo ją mušti rankomis. Tai padaręs sūnus išėjo iš namų. Į namus sugrįžo apie 14.00 val. Buvo dar girtesnis. Nieko nesakęs sūnus puolė ją mušti suduodamas smūgius rankomis bei iš jos atimta medine lazdele. Ją puolė ginti sugyventinis A. M., kuriam sūnus taip pat smūgiavo. Dėl sūnaus panaudoto fizinio smurto patyrė fizinį skausmą. Tiksliai pasakyti visų įvykio aplinkybių negali, kadangi praėjo pakankamai daug laiko. Su sūnumi konfliktų būta ir anksčiau, todėl ji negali atskirti vieno įvykio nuo kito. Sūnus dažnai vartoja alkoholį ir tampa agresyvus.
Šalies argumentai
2017-04-09 V. S. V. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą ir nurodė, kad 2017 m. balandžio 9 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sūnus - R. V. smurtavo prieš pareiškėją ir pastarosios sugyventinį A. M., suduodamas smūgius rankomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas.
Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos specialistas atliko V. S. V., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų apžiūra. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. S. V. sužalojimų nenustatyta. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui.
Bendrasis pagalbos centras pateikė telefoninius įrašus, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios V. S. V. pokalbiai kviečiant pagalbą. V. prisistačiusi moteris praneša: „laba diena, sūnus girtas labai, nori primušė mane ir vyrą... reikia jį paimti, jis tikrai va sudaužė galvą... vyrą sudaužė... mane irgi per galvą šėrė... V.... R.“.
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint įvykio vietą, namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo paimtas medinis pagalys (lazdelė), kurį naudojo kaltinamasis R. V. smurtaudamas nukentėjusiųjų V. S. V. ir A. M. atžvilgiu. Šis pagalys buvo pripažintas daiktu, reikšmingu bylai tirti ir nagrinėti, apžiūrėtas ir saugojimui perduotas į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą – Buivydiškių g. 19, Vilnius (kvitas B serija BBB Nr. 2PK002671).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad jau dvidešimt metų kaip kartu su sugyventine V. S. V. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais apie ketverius metus gyvena ir V. S. V. sūnus R. V.. Pastarasis dažnai girtauja. Būdamas neblaivus tampa labai priekabus ir agresyvus. Tikslios dienos neatsimena, bet tai buvo prieš pat Velykas, R. V. grįžo namo girtas. Jo mama - V. S. V. jam padarė pastabą ir savo lazdele nestipriai kaukštelėjo R. V.per petį. Tuomet R. V.įsiuto. Sugriebęs mamos lazdelę, pradėjo ją remti prie sienos. Nuo spaudimo lazdelė lūžo. Tuomet jis įsikišo ir liepė R. V.paleisti mamą. Tada šis ėmė jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sakyti, kad jį užmuš. Tiki, kad būdamas girtas R. V. gali jį mirtinai sumušti. V. S. V. pasakė, kad R. V. nuo jo atstotų. R. V. spyrė ir pastūmė motiną, kuri pargriuvo. Tada R. V. sudavė vieną ar du smūgius jam į pakaušį, du smūgius kumščiu į veidą bei parbloškęs ant grindų ne mažiau kaip šešis kartus spyrė jam į šonkaulius. V. S. V. pradėjo klykti iš baimės ir tiesiog dūsti, todėl R. V. nustojo jį spardyti. V. S. V. paėmė telefoną, paskambino 112 ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Jam buvo prakirstas antakis, skaudėjo šonkaulį. Jis patyrė fizinį skausmą. Šiuo metu R. V.pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.
Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1 - ojo būrio vyr. patrulio E. A.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-04-09 buvo gautas pranešimas, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus konfliktuoja ir muša pranešėją bei jos vyrą. Nuvykus į pranešimo vietą, nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė V. S. V., nes jos sūnus - R. V., sumušė ją ir jos sugyventinį A. M.. Pranešėja nurodė, kad sūnus sudavė jai smūgius rankomis į galvą ir spyrė koja, o jos sugyventinį pargriovė ant žemės ir spardė. Pristatant R. V. į policijos įstaigą, jis elgėsi agresyviai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti policijos pareigūnai, liudytojai A. K. ir S. S. paaiškino, kad 2017-04-09 apie 15.20 val., dirbdami kartu su policijos pareigūnu E. A., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), konfliktuoja neblaivus sūnus, kuris muša pranešėją ir jos vyrą. Nuvykus į pranešimo vietą, juos pasitiko V. S. V., kuri paaiškino, kad kvietė policiją, nes jos neblaivus sūnus R. V. sukėlė namuose konfliktą, kurio metu sumušė ją ir jos sugyventinį A. M.. Moteris paaiškino, kad sūnus trenkė jai ranka į galvą ir spyrė į koją. Pargriovęs ant žemės jos sugyventinį, sūnus ėmė jį spardyti, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Ant V. S. V. veido ir rankų smurto požymių nesimatė, tačiau pastaroji buvo labai susijaudinusi, skundėsi galvos ir kojos skausmais. Ant A. M. matėsi smurto požymiai. Jo veidas buvo kruvinas. Jam buvo sužalota nosis ar antakis. R. V. buvo neblaivus ir agresyvus, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šiuos teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad R. V. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad įvykio metu buvo stipriai apgirtęs ir visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau visiškai sutinka su nukentėjusiųjų parodymais kuriuose jie apibūdino jo smurto veiksmus. Be kaltinamojo prisipažinimo, kad neblaivus sumušė motiną bei jos sugyventinį, jo kaltę patvirtina, nukentėjusiųjų V. S. V. ir A. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno E. A. tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų policijos pareigūnų A. K. bei S. S. parodymai. Šių duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis R. V. sumušdamas motiną ir jos sugyventinį sukėlė šiems asmenims fizinį skausmą ir įvykdė jam inkriminuotas BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamasi R. V. teisme pripažino, kad būdamas stipriai apgirtęs galėjo pagrasinti, jog nužudys motinos sugyventinį A. M., tačiau realiai šių ketinimų nebūtų įvykdęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. aiškino, kad jis išsigando R. V. išsakytų grasinimų su juo susidoroti (nužudyti), ir juos suprato kaip realiai galimus bei įvykdomus. Tokį nukentėjusiojo supratimą lėmė kaltinamojo elgesys. Šis buvo stipriai apgirtęs, agresyviai nusiteikęs. R. V. ką tik buvo sumušęs savo motiną ir savo pyktį buvo nukreipęs į jį. Kaltinamasis jam sudavė smūgius į veidą, pargriovė ant žemės ir spardė kojomis, tuo pačiu išsakydamas savo ketinimą jį nužudyti, todėl A. M. buvo išsigandęs dėl savo gyvybės ir sveikatos. Tai, kad kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus patvirtina ir nukentėjusiosios V. S. V. veiksmai. Matydama siautėjantį sūnų ji puolė kviesti policiją ir greitąją pagalbą. Bendrojo pagalbos centro pateiktame telefoniniame įraše užfiksuotas išsigandusios V. S. V. balsas, prašantis jai ir jos sugyventiniui suteikti medicinos pagalbą ir juos apginti.
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014 ir kt.). Taigi, nustatant grasinimo realumą būtina nustatyti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis R. V. sumušė nukentėjusįjį A. M. ir pagrasino jį nužudyti. Išsakydamas šiuos grasinimus, kaltinamasis panaudojo motinos ir A. M. atžvilgiu fizinį smurtą ir jiems sukėlė fizinį skausmą. Prieš tai kaltinamasis jau buvo nuteistas už fizinio smurto panaudojimą savo motinos atžvilgiu. Akivaizdu, kad 2017-04-09 kaltinamojo išsakytus grasinimus A. M. suprato ir įvertino kaip realius, turėdamas pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Be to šie duomenys leidžia pripažinti, kad kaltinamasis suprato, kad tokiais savo pasisakymais ir elgesiu kelia motinos sugyventiniui A. M. baimę, nesaugumo jausmą, nerimą ir tokių pasekmių jis siekė bei jų norėjo. Įvertindamas visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. V. įvykdė ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotą BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė 3 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, veikė tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės apibūdina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Tai, kad kaltinamasis teisme pripažino savo kaltę ir gailėjosi, teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šioje byloje teismas nustatė ir dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamas veikas R. V. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu.
Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę – R. V. praeityje teistas už tyčinį nusikaltimą prieš asmenį (sumušė savo motiną), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje. Kaltinamasis teigė, kad atlieka jam pavestus viešuosius darbus, už kurių atlikimą jam mokamas minimalus atlygis. Kaltinamasi aiškino, kad su mama ir jos sugyventiniu susitaikė ir šie pretenzijų jam neturi. Teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių paneigti šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes, bei tai, kad po 2017-04-09 R. V. toliau būtų konfliktavęs su nukentėjusiaisiais ir prieš juos smurtautų. Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga parinkti laisvės apribojimo bausmes, nustatant jų dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos ir BK 64¹ str. nuostatos. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinis pagalys (lazdelė), saugomas centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje turi būti sunaikintas.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei atsižvelgiant į tai, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos pasireiškė ir fizinio smurto naudojimu šeimos nario atžvilgiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. V. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį pradėti tokioje programoje dalyvauti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nubausti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. skirtas bausmes subendrinti ir R. V. nubausti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti R. V. taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2017-04-09 iki 2017-04-10.
Įpareigoti R. V. per jam paskirtos bausmės laiką toliau registruotis Vilniaus darbo biržoje arba pradėti dirbti bei neatlygintinai išdirbti 30 valandų per bausmės vykdymo laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį pradėti tokioje programoje dalyvauti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti R. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
R. V. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinį pagalį (lazdelę), saugomą centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.