Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-151-1123/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
II-151-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00678-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas Nr. II-151-1123/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00678-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6, 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1322-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis G. B. 2019 m. gruodžio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-345872-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad G. B. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 09.48 val. Drujos gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,80 promilės girtumas (lengvas girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. 2019 m. gruodžio 26 d. protokolo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. T. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi ir padarė atitinkamas išvadas, tačiau jo nusižengimas buvo padarytas labiau dėl atsargumo, nei dėl tyčios, nes įvykio metu jis visiškai nesijautė neblaivus, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, o transporto priemonę vairavo gerai, būdamas geros savijautos ir manydamas, kad alkoholis jau yra išsisklaidęs. Pažymi, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis nukentės finansiškai, be to, jis turi pareigą slaugyti motiną, kuri yra senyvo amžiaus ir turi rimtų sveikatos negalavimų, taip pat jis augina mažametę dukrą, kuri turi savo poreikių. Administracinį nusižengimą padarė būdamas nebaustas administracine tvarka, nuo 2015 metų neturi jokių administracinių nusižengimų. Iki pastarojo nusižengimo padarymo nebuvo padaręs nei panašaus, nei, tuo labiau, analogiško teisės pažeidimo. Pastaroji aplinkybė, jo manymu, liudija, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, jam nebūdingas poelgis. Jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių, nebuvo sukeltas eismo įvykis, niekas nebuvo sužalotas. Jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, yra sudaręs santuoką, kurioje susilaukė dukros, taip pat jis yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Jo asmenybė atspindi tik teigiamo piliečio bruožus. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat nurodo sutinkantis dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas, pareiškėjo manymu, turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis sutiktų su nauja tvarka, kuri leidžia vairuotojams, praradusiems vairuotojo pažymėjimą dėl vairavimo neblaiviam, anksčiau nei nustatytas terminas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, sutikus su galimybe vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose būtų įdiegti antialkoholiniai variklio užraktai, ir norėtų tokia galimybe pasinaudoti.

Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog skundą laiko nepagrįstu. Institucijos nuomone, nagrinėjant bylą buvo teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, nustatyta nuobaudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo tvarka. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui, kadangi V. K. padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,80 promilės girtumas, savo veiksmais kėlė didžiulį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei eismo saugumui. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Institucijos manymu, skunde nenurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų ypatingai sušvelninti policijos paskirtą administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgdami į išdėstytą, prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus. Savo poelgį jis vertina kritiškai, padarė išvadas, labai gailisi dėl savo poelgio. Per Kalėdas šiek tiek išgėrė, bet miegojo 13 val., todėl nežino, kaip tai galėjo atsitikti. Jis jautėsi visiškai gerai, net neįsivaizdavo, kad gali būti neblaivus, padarė didelę klaidą. Jam reikėjo važiuoti į darbą, važiavo tvarkingai, bet mieste vyko reidas. Paskirtos baudos jis neginčija, šiuo metu yra sumokėjęs pusę jos, bet prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Norėtų kad šis terminas būtų sumažintas iki 7 mėnesių. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas netiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Jo darbo grafikas yra slenkantis, o darbovietė yra pakankamai toli nuo gyvenamosios vietos, labai prastas susisiekimas. Taip pat jam reikia padėti ir motinai, kuri gyvena su močiute. Mama turi invalidumą, (duomenys neskelbtini). Ji gali šiek tiek vaikščioti, bet tai daryti jai sunku, jai negalima nieko sunkaus nešioti, todėl jis turi jai nuolatos padėti. Jis jai padeda ir su produktais, ir į ligoninę nuveža. Šiuo metu mama nedarbingume dėl ligos, jis nežino, kaip toliau bus su darbu.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla išnagrinėta nedalyvaujant institucijos atstovui.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad pareiškėjo V. K. veiksmuose pagrįstai konstatuota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Pareiškėjui už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta sankcijos ribose nustatyta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, pareiškėjo V. K. kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo termino klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – pakeisti nutarimą bei nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas V. K. teigiamai charakterizuojama asmenybe bei tuo, jog teisė vairuoti reikalinga darbinėms reikmėms, susisiekimui su darboviete bei šeimyniniams poreikiams – padedant neįgalumą turinčiai motinai bei auginant mažametę dukrą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-205-654/2018).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų yra nustatytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo sąlygos.

Visų pirma, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas V. K. nagrinėjamo nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą už kitokio pobūdžio nešiurkštų administracinį teisės pažeidimą (už tai, kad važiavo transporto priemone su įrengtais saugos diržais neužsisegęs jų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 134 straipsnio 1 dalį ( redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.)), šis pažeidimas buvo padarytas 2015 metais, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegaliojanti. Nuo tada pareiškėjas daugiau nepadarė jokių administracinių nusižengimų, jis niekada praeityje nėra baustas už nusižengimus, susijusius su vairavimu neblaiviam, ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 17). Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, jog šios rūšies nusižengimas pareiškėjo gyvenime buvo atsitiktinis įvykis, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus. Atsižvelgus į pareiškėjo netrumpą vairavimo stažą (nuo (duomenys neskelbtini) metų.) bei į tai, kad iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo, pareiškėjas teise vairuoti transporto priemones naudojosi atsakingai, teismas daro išvadą, jog šiuo aspektu pareiškėjo asmenybė charakterizuojama teigiamai. Taip pat pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, nurodant, jog V. K. pasižymi kaip gabus ir stropus darbuotojas, visas paskirtas užduotis atliekantis laiku ir kokybiškai, kolektyve gerbiamas ir užsitarnavęs autoritetą kaip pareigingas, patikimas ir nuoširdus žmogus, sukaupęs didelę darbo patirtį. Darbdaviui niekada neteko jo matyti girtaujančio ar pažeidžiančio dorovės ir visuomenės elgesio normas, darbo drausmės ar vidaus taisyklių pažeidimų jis neturi. Kolektyvas gerai pažįsta V. K., juo pasitiki ir gali tarpininkauti dėl administracinio nusižengimo, skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, nei įstatymo numatyta (b. l. 8).

Be to, teismas įvertina tai, kad pareiškėjas tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje, tiek savo skunde bei skundo nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad tai buvo didelė jo gyvenimo klaida, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors skunde V. K. nurodo sutinkantis, kad jam būtų skirtas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, bei kad tai turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą, tačiau teismas pažymi, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nenumatyta galimybė skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, todėl ši priemonė V. K. nagrinėjamu atveju negali būti skiriama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jo sutikimas su minėtos priemonės skyrimu nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi, skundžiamame nutarime pagrįstai nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas neprašo visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, o tik prašo jį sutrumpinti, nurodo sutinkantis su alternatyviomis administracinio poveikio priemonėmis, o tai rodo, kad jis suvokia padaryto nusižengimo esmę, jo pavojingumą dėl to atgailauja ir jos nevengia. Teismo vertinimu, V. K. už padarytą nusižengimą paskirta proporcinga bauda, kurios dydžio pareiškėjas neginčija, baudos mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2020 m. balandžio 25 d. (b. l. 16), šiuo metu, pareiškėjo teigimu, jis jau yra sumokėjęs pirmas dvi įmokas, laikydamasis nustatyto baudos mokėjimo grafiko. Pažymėtina ir tai, kad V. K. duodamas teisme paaiškinimus ne kartą sakė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir jam dėl tokio poelgio labai gėda. Visi šie duomenys bei paties V. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai ir kritiškai įvertino šį savo poelgį, suvokė tokio elgesio galimas sukelti pasekmes ir padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Teismas, spręsdamas dėl V. K. taikytinos administracinio poveikio priemonės termino, atsižvelgia į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. K. motinai nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis (b. l. 5-6), pareiškėjas nurodė, kad motinai padeda buityje, parsivežant pirkinius ir nuvežant ją į gydymo įstaigas, taip pat V. K. augina mažametę dukrą (b. l. 7), todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga siekiant tinkamai pasirūpinti šeimos nariais.

Be to, tikėtina, kad V. K. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholis buvo vartojamas išvakarėse (ne darbo dieną – per Kalėdas), transporto priemonę vairavo kitą dieną (praėjus daugiau kaip 13 val.), jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme gali būti likę alkoholio. Galiausiai, pareiškėjo neblaivumas nedaug viršijo leistiną normą (nusižengimo padarymo metu pareiškėjui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,80 promilės girtumas (įvertinus ± 0,02 promilių paklaidą, kuri traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – nustatytinas 0,78 promilės girtumas), taigi 0,38 promilių viršijo leistiną 0,4 promilės girtumo ribą).

Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma šių aplinkybių yra vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-341-361/2017). Visos šios išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. sausio 23 d. nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, pareiškėjui sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki septynių mėnesių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1322-2020 dalį dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti ir V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė