- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2YT-3418-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00214-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., Z. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G. ir Z. G., valstybės įmonė (toliau ir VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G. po buvusios sutuoktinės K. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjo A. G. ir K. G. (po santuokos sudarymo – G.) buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: tris miško sklypus, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais. Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu bendroji sutuoktinių nuosavybė dalinama nebuvo. K. G. (po santuokos nutraukimo – G.) (duomenys neskelbtini) mirė. Paveldėjimo byla dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto notarų biure užvesta nebuvo. A. G. visu nurodytu turtu naudojosi bei disponavo juo nepertraukiamai, tai yra name betarpiškai, nepertraukiamai gyveno ir šiuo metu gyvena, jį remontavo, darė kapitalinį remontą, mokėjo komunalinius mokesčius ir t. t. Įsigytuose miškų sklypuose atliko miškotvarkos projektus, vykdė miškų valymo bei atsodinimo darbus. Kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjo A. G. vardu, niekada nelikdavo jokių klausimų, susijusių su teisiniu turto tvarkymu bei priežiūra, todėl visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo iki kreipimosi į teismą jį valdė. Pareiškėjo buvusios sutuoktinės brolis bei suinteresuotas asmuo J. G. nurodė, kad jokių pretenzijų į savo sesers K. G. turtą neturi. Pareiškėjo buvusios sutuoktinės brolis bei suinteresuotas asmuo Č. G. yra miręs, jo palikimą priėmė Z. G., kuri į bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Mirusiosios brolis J. G. niekada net neketino priimti mirusiosios palikimo, kuris buvo užgyventas santuokoje su pareiškėju, tokiu būdu viską palikdami pareiškėjui A. G.. Taigi po K. G. mirties jos su pareiškėju santuokos metu užgyvento turto palikimo niekas formaliai nepriėmė, paveldėjimo liudijimas nėra išduotas. Mirusiosios K. G. turtu naudojosi ir prižiūrėjo, visada mokėjo ir moka mokesčius, juo rūpinasi ir naudoja kaip savo tik pareiškėjas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys J. G. ir Z. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su A. G. pareiškime nurodytais reikalavimais ir patvirtina, kad neturi ir neturės jokių nusiskundimų ir pretenzijų į pareiškime išvardytą turtą. Patvirtino, kad po pareiškėjo buvusios sutuoktinės K. G. mirties, pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimo netenkinti, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti duomenys, kad pareiškėjo ir palikėjos ištuoka būtų negaliojanti, todėl yra akivaizdu, kad prašymas negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
5. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
6. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėja K. G. (santuokos metu jos pavardė – G.), gimusi (duomenys neskelbtini), su pareiškėju A. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Palikėja K. G. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Testamentų registro išraše nurodyta, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos K. G. palikimo priėmimo faktų (duomenys apie palikimą priėmusius asmenis Testamentų registre kaupiami tik nuo 2010 m. kovo 31 d.). Tuo tarpu Šilalės rajono notarė V. S. 2023 m. balandžio 16 d. rašte nurodė, kad K. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir jos turtą paveldėjo J. G. ir Č. G., kuriems (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad Č. G. yra miręs, bei pateikė 2024 m. sausio 15 d. Testamentų registro išrašą, kuriame užfiksuota, kad Č. G. paveldėtoja yra Z. G.. Tiek Z. G., tiek J. G. byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, sutiko su pareiškimo tenkinimu, pretenzijų neišreiškė.
8. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog A. G. vardu registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausiniai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypo įregistravimo pagrindas – 2008 m. spalio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7007, gyvenamojo namo ir jo priklausinių įregistravimo pagrindas – 1985 m. birželio 25 d. Statinio priėmimo naudoti aktas ir 2007 m. lapkričio 23 d. Pažyma Nr. ST-39-(1.46). Taip pat A. G. vardu registruotas 12,50 ha žemės sklypas (miškų ūkio paskirties), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1999 m. balandžio 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1418, 12,50 ha žemės sklypas (miškų ūkio paskirties), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1999 m. balandžio 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1416, 11,11 ha žemės sklypas (miškų ūkio paskirties), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1999 m. balandžio 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1420.
9. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdo K. G. priklausantį turtą, po buvusios sutuoktinės mirties gyveno ir šiuo metu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri namą, atliko namo remontą, moka mokesčius, rūpinasi žemės sklypu bei miško sklypais, organizavo miškotvarkos projektą (tai patvirtina ir byloje esantys duomenys apie apmokėjimą už tiektą elektros energiją pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 17 d. sutartis dėl šiukšlių išvežimo, sąskaitos už baldų, durų, santechnikos ir remonto priemonių pirkimą, pareiškėjui išduoti leidimai kirsti mišką).
10. Vertindamas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas pirmiausiai pažymi, kad CK 5.13 str. 1 d. nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Tuo tarpu įpėdinių pagal įstatymą eilę nustato CK 5.11 str. 1 d.
11. Vis dėlto, įstatymo leidėjas nenumatė, kad turtą kartu su kitais įpėdiniais paveldi buvęs sutuoktinis ir buvusio sutuoktinio nepriskyrė prie palikėjos įpėdinių, tuo tarpu priimti palikimą pradedant faktiškai jį valdyti gali tik įpėdinis. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad palikėjos K. G. palikimas jau yra priimtas įpėdinių.
12. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėtų reikšti reikalavimus dėl santuokos metu nepadalinto turto padalijimo, turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu etc., kadangi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G. po savo buvusios sutuoktinės K. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, teismas negali net ir suinteresuotiems asmenims J. G. ir Z. G. neprieštaraujant pareiškimo netenkinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.