- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 2S-699-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00401-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Atsakovas
- S. P., A. A., I. T. A.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P., A. A. ir I. T. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti nekilnojamąjį turtą: 1) 4/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) 4/10 dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).; 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 4) 3830/11101 dalis negyvenamųjų patalpų – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 5) negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. A. nuosavybės teise jam priklausantį turtą perleido kitiems asmenims, siekdamas išvengti savo, kaip skolininko, įsipareigojimų, atsiradusių sutarties ir vekselių pagrindu, realaus įvykdymo, ir tokiais savo veiksmais akivaizdžiai blogina savo finansinę padėtį, o kartu pažeidžia ir ieškovo (kreditoriaus) teises, dėl ko ieškovas ketina pasinaudoti Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. įtvirtinta teise reikšti actio Pauliana. Ieškovas taip pat nurodė, kad informacija, jog atsakovas blogina savo finansinę padėtį sužinojo visai neseniai, todėl neturėjo galimybės kartu su prašymu pateikti ir actio Pauliana. Be to, ieškovas gyvena Olandijoje, o tai apsunkina jo galimybę bendrauti su atstovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo tenkino. Atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos yra pagrįstas. Nustatė, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, kadangi egzistuoja reali minėto turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, t.y. I. T. A. ir (ar) S. P. gali ateityje perleisti likusią minėto turto dalį.
Šalies argumentai
Atsakovas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepranešus atsakovui, nors pats ieškovas savo prašyme net neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui. Teismas nepasisakė, kokios yra aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pranešus apie ieškovo prašymo nagrinėjimą atsakovui, atsiras reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visisškai be motyvų – joje nenurodoma, kokiu pagrindu ir kokių būsimų ieškinio reikalavimų įvykdymui, kokiai būsimai ieškinio sumai užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines aplinkybes. Tačiau ieškovas savo prašyme nenurodė atsakovo turtinės padėties.
Atsakovai A. A. ir I. T. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nepranešus atsakovams, nors pats ieškovas savo prašyme net neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovams. Teismas nepasisakė, kokios yra aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pranešus apie ieškovo prašymo nagrinėjimą atsakovui, atsiras reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra aiškūs skundžiamos nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Pažymi, kad skundžiama nutartis, jų nuomone, yra visisškai nemotyvuota, o teismas turi ypaę atidžiai vertinti laikųnų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą. Ieškovas prašyme nurodė, kad 2012-11-16 yra kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl 24 448,15 Eur skolos priteisimo ir prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pagal visus pateiktus dokumentus matosi, kad I. T. A. nekilnojamojo turto sandorius įvykdė dar 2009 m. rugpjūčio 6 d., t.y. nesant tarp ieškovo ir atsakovo jokių turtinio pobūdžio ginčų.
Atsiliepimas
Ieškovas R. J. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nėra įstatymo įpareigotas a priori pranešti atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Todėl priešingai nei nurodo apeliantai, teismas neturėjo nurodyti dėl kokių aplinkybių prašymas nagrinėtinas apie tai neinformavus apeliantų. Taip pat pažymi, kad skundžiama nutartis yra motyvuoti. Savo prašyme ieškovas nurodė, kokios aplinkybės, jo nuomone, sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išdėstė faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą ieškovui reikšti actio Pauliana ieškinį ir tokiu būdu ginčyti sandorius, sudarytus perleidžiant A.A. nuosavybės teise UAB „Evestra” akcijų pirkimo – pardavimo sutarties bei A. A. vekselių išrašymo ieškovui metu priklausantį turtą. Teismui pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, įprastai taikoma abišalė restitucija natūra. Kaip žinoma, apeliantė jau yra perleidusi didžiąją dalį iš apelianto įgyto turto trečiajam asmeniui, todėl tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių likusią turto dalį apeliantė taip pat perleis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad areštuotas turtas laikytinas ginčo objektu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ginčas bus išspręstas iš esmės.
Atsakovai A. A. ir I. T. A. atsiliepime į atsakovo S. P. atskirąjį skundą nurodo, kad juo sutinka. Pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo nesąžiningai ir nepagrįstai apribotos jų, kaip sąžiningų įgijėjų, nuosavybės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmetami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo: 1) 4/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios I. T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 2) 4/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių I. T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4) 3830/11101 dalis negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5) negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Atsakovai A. A. ir I. T. A. ir S. P., nesutikdami su teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, pateikė atskiruosius skundus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas turi būti atliktas ir tuomet, kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškinys bus pareikštas ir pagal jį palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tuo atveju, kai pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pateikė duomenis apie tai, kad jis ketina ginčyti sandorius, kuriais atsakovas, galimai siekdamas išvengti savo, kaip skolininko, įsipareigojimų vykdymo, taip pat jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir areštavo: 1) 4/10 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios I. T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 2) 4/10 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių I. T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 4) 3830/11101 dalis negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 5) negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Ieškovas prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su jo subjektinių teisių galimu pažeidimu – nurodė, kad sužinojo informaciją, kad atsakovas A. A. dalį turimo nekilnojamojo turto yra perleidęs savo motinai I. T. A., o pastaroji – atsakovams S. P. ir D. P.. Ieškovas tokį atsakovų elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes atsakovas A. A. perleisdamas savo turtą kitiems asmenims akivaizdžiai blogina savo finansinę padėtį. Ieškovas taip pat nurodė, kad ketina reikšti actio Pauliana ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nes A. A. turto perleidimo sandoriai pažeidžia ieškovo teises. Poreikį skubiai areštuoti ginčo turtą ieškovas grindė tuo, jog jis gali būti dar kartą perleistas tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pagal pateiktų duomenų preliminarų įvertinimą ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė nekelia pagrįstų abejonių, t. y. duomenų, kad būsimas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos CPK 291 str. reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju netaikius arešto ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Perleidus minėtą turtą sąžiningam įgijėjui, nepagrįstai pasunkėtų ieškovo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, galimybės užtikrinti realią savo subjektinių teisių teisminę gynybą. Tokiu atveju ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo būtinumu bei tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.