Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. I. ir A. B. solidariai priteista atlyginti nukentėjusiajam A. O. 1 670 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą, taip pat civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai 3 248,26 Lt išlaidas, turėtas už nukentėjusiojo A. O. gydymą.

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu A. I. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, taip pat A. B. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą, tačiau nuosprendis šiose dalyse apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikalstamai veikai, panaudodami fizinį smurtą, įsibrovė į A. O. gyvenamąją patalpą, toliau panaudodami fizinį smurtą, grasindami peiliu ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2013 m. kovo 11 d., apie 21 val., A. I. ir A. B., būdami neblaivūs, apgaule prisistatė „savais“, todėl nukentėjusysis atidarė gyvenamojo namo, esančio sodų bendrijoje „A (duomenys pakeisti)“, (duomenys neskelbtini), Prienų r., duris. Po to, A. B. sudavus nukentėjusiajam smūgį į veidą, A. I. ir A. B. įsibrovė į patalpą, kur toliau abiem nuteistiesiems tęsiant smurtinius veiksmus, t. y. sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, kaklą, kairį žastą, kairį šoną ir dešinį šoną, taip padarant nukentėjusiajam A. O. kraujosruvas veido kairėje, kaklo kairėje, kairiajame žaste, šonuose, kairės pusės VIII šonkaulio lūžimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat A.I. grasinant buitinės paskirties peiliu ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, nuteistieji iš namo vidaus pagrobė benzininį pjūklą „Stihl MS230“, 1 500 Lt vertės.

A. I. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. I. nuteistas už tai, kad jis tais pačiais veiksmais, nesant išankstinio bendro susitarimo su A. B., iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – lygiavamzdį šautuvą IŽ 54 Nr. P 3638 ir du 12 kalibro šovinius su užrašu „Super RECORD“.

A. I. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 2 dalyje.

A. I. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2013 m. kovo 11 d. slapta pagrobė nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį 7 000 Lt vertės automobilį „VW Caddy“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. I. apeliacinis skundas atmetamas.

A. I. pripažintas kaltu padaręs po vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 2 dalyje, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas savanaudiškų paskatų. A. I. padarė plėšimą veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B.. Remiantis pastarojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, A. I. pasiūlė apiplėšti nukentėjusįjį A. O. (t. 2, b.l. 186). Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas nurodė, kad jis kartu su A. B. sugalvojo padaryti nusikaltimą (t. 2, b.l. 185), tačiau nuteistasis ikiteisminiame tyrime nurodė, kad būtent jam kilo nusikalstamas sumanymas, kurį išdėstė A. B. (t. 1, b.l. 169-171). Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatyta, kad darydamas šį nusikaltimą, A. I. atliko aktyvius veiksmus, t. y. įsibrovęs kartu su A. B. į A. O. gyvenamąjį namą, apeliantas ne tik naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, bet ir grasino jam peiliu, taip pat ieškojo materialinių vertybių, kurias vėliau galima būtų realizuoti. Taigi, A. I. buvo nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, iniciatorius, jo vaidmuo padarant šį nusikaltimą buvo aktyvus. Be to, byloje įrodyta, kad A. I. anksčiau aptartomis aplinkybėmis, kai prieš A. B. buvo panaudotas fizinis smurtas, savo iniciatyva iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Įstatymų leidėjas, įvertinęs BK 254 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyką ir jo padarymo būdą, nustatė griežtą baudžiamąją atsakomybę – laisvės atėmimo bausmę nuo šešerių iki dešimties metų.

Apygardos teismas, parinkdamas A.I. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokį nuteistojo elgesį rodo ir ta aplinkybė, kad jis dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą (skundžiamo nuosprendžio 4 lapas, t. 3, b.l. 80). Vien A. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas savaime neleidžia itin švelninti jo teisinės padėties, tuo labiau kad byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats apeliantas baudžiamajame procese neneigė šio fakto. A. I. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes, susijusias su jo asmenybe. Visų pirma pasakytina, kad kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013). Priešingai nei tvirtina A. I., apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad apeliantui parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, kad jis anksčiau neteistas ir charakterizuojamas teigiamai. Be to, pastebėtina, kad nusikaltimų padarymo metu nuteistasis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už nedidelį chuliganizmą ir policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnis ir 187 straipsnio 2 dalis). Apeliantas padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivus (t. 2, b.l. 33). Tai patvirtina, kad A. I. iki nusikaltimų padarymo nevisiškai laikėsi visuomenėje nustatytos tvarkos ir įstatymų reikalavimų. Nors nuteistasis nusikaltimų padarymo metu dirbo (t. 2, b.l. 39), jis taip pat turi mažametį vaiką (t. 2, b.l. 52), tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Be to, minėtos aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Nagrinėjamu atveju įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas paskyrė nuteistajam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 180 straipsnio 2 dalies ir BK 254 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, nepažeisdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje išdėstytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. A.I. galutinė subendrinta bausmė taip pat paskirta laikantis BK 63 straipsnio nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis ir 62 straipsnis suteikia teismui teisę paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti A.I. mažesnę laisvės atėmimo bausmę, negu numatyta jam inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose, ar bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį nuteistojo A. I. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. kovo 6 d. prašymas Nr. (4.22.) TPA-747 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame informuojama, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė A. Grinevič teikia antrinę teisinę pagalbą A.I. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-322-150/2015, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. kovo 12 d. sudarė 60,80 EUR (advokatės darbo užmokestis), dėl ko spręstinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo iš nuteistojo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo A. I. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.