Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (išieškotojo) V. J. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3217-490/2015 pagal pareiškėjo (išieškotojo) V. J. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) K. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės R. M. kontoros Kėdainių skyriuje 2015 m. rugpjūčio 24 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/15/01150/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą 2015 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-653-188/2015 dėl 4 672,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. L. išieškotojo V. J. naudai. Pareiškėjas (išieškotojas) V. J. pateikė skundą antstolei R. M. dėl neteisėtų antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/15/001150/1, prašydamas panaikinti antstolės sprendimą išieškotas sumas pervedinėti į pareiškėjo mamos J. G. sąskaitą Akademinėje kredito unijoje, vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-653-188/2015. Antstolė R. M. 2015 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-15 759 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0064/15/01150/1 persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo (išieškotojo) V. J. skundą atmetė.

2016 m. vasario 3 d. pareiškėjas (išieškotojas) V. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi atskirajam skundui nedavė eigos ir nustatė pareiškėjui (išieškotojui) V. J. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka procesinių dokumentų formai keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėjo atskirasis skundas adresuotas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą ir per Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, todėl teismui nebuvo aišku, kuriam konkrečiai teismui adresuojamas atskirasis skundas, be to, pareiškėjas nenurodė skundžiamos nutarties datos, tik iš atskirojo skundo turinio teismas galėjo spręsti, kad skundžiama 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis. Teismas taip pat nustatė, kad nenurodytas atskirojo skundo faktinis pagrindas, nesuformuluotas atskirojo skundo reikalavimas, neaiškiai nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas), taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo argumentus. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo pateikė kartu su atskiruoju skundu dėl 2015 m. gruodžio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties. Teismas pažymėjo, kad atskirasis skundas ir prašymas dėl teismo nušalinimo negali būti pateikiami viename procesiniame dokumente. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prašyme dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nepagarbiai pasisakoma apie Kauno apygardos teismo teisėjus. Teismas sprendė, kad jei procesinio dokumento turiniu rodoma akivaizdi panieka teismui, teismai (teisėjai) ar kiti proceso dalyviai įžeidinėjami, šiurkščiai žeminama jų garbė ir orumas, jie bauginami, gąsdinami ar pan., yra galimybė nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – dokumentą grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas pasisakė, kad ši priemonė turėtų būti naudojama tuo atveju, jei akivaizdžiai peržengiamos leistinos kritikos, nuomonės išraiškos ribos, kaip nagrinėjamu atveju. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio atskirajam skundui keliamų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (išieškotojas) V. J. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Atskirasis skundas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, taip pat CPK 306 straipsnio, CPK 334 straipsnio reikalavimus.

2) Pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta kokiu teisiniu pagrindu remiantis tame pačiame procesiniame dokumente negali būti pateiktas tiek atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, tiek prašymas nušalinti Kauno apygardos teismą.

3) Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl procesinių dokumentų “korektiškumo”, “leistinos kritikos”, “nuomonės išraiškos ribos” yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.

4) Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pažeidžia CPK 334 straipsnio nuostatas, Teismų įstatymo nuostatas, be to, nesutikdamas teismas su atskirojo skundo argumentais juos turėjo išsiųsti apeliacinės instancijos teismui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliantas nagrinėjamoje byloje siekia, kad apeliacine tvarka būtų peržiūrėta Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria pareiškėjo (išieškotojo) skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas, nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, pateikė atskirąjį skundą dėl pirmiau nurodytos Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties. 2016 m. vasario 8 d. nutartimi teismas nustatė apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti konstatavęs, kad apelianto pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas ne tik dėl atskirojo skundo atitikimo CPK numatytiems reikalavimams, bet ir dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti, t. y. susijęs su CPK 301 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į apeliaciją įgyvendinimu. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.). Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar pirmosios instancijos teismo taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė pareiškėjo teisės pateikti atskirąjį skundą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir ar neužkirstas kelias patikrinti byloje priimtą teismo nutartį aukštesnės instancijos teisme.

CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinio proceso normos, išskyrus numatytas išimtis. Apeliacinių (atskirųjų) skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Pažymėtina, kad sprendžiant apeliacinių (atskirųjų) skundų priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Tačiau tais atvejais, kai apeliacinio skundo trūkumai yra esminiai, pateiktas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų arba CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas turi priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). Jeigu apeliantas nustatytu terminu pašalina trūkumus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atskirajam skundui ir procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, netinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir tokiu būdu nepagrįstai suvaržė apelianto teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo nurodė, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų. Apeliacinio skundo neatitikimą CPK 306 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas siejo su nenurodytu atskirojo skundo pagrindu ir netinkamai suformuluotu reikalavimu (atskirojo skundo dalyku), nepateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat neatitikimu procesinių dokumentų formai keliamiems reikalavimams, t. y. neaiškiai nurodytu teismu, kuriam procesinis dokumentas adresuojamas, pavadinime nenurodyta skundžiamos nutarties data, atskirojo skundo padavimu kartu su prašymu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, nekorektišku kalbos vartojimu procesiniame dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie procesinio dokumento (atskirojo skundo) netikslumai, kaip neaiškiai nurodytas adresatas (teismas kuriam adresuojamas procesinis dokumentas), aiškiai nenurodytas skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas (nenurodyta jo data), kai minėti trūkumai gali būti nustatyti iš paties procesinio dokumento turinio, negali būti kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra siekiama pateiktu procesiniu dokumentu, kadangi negalima dėl formalių dalykų užkirsti kelią šaliai įgyvendinti jos procesines teises pasirinktu būdu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pats nurodo, kad iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir prašo ją panaikinti kaip nepagrįsta ir neteisėtą, todėl šie pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai negali būti laikomi kaip esminiai, užkertantys pareiškėjo teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas paduodamas per teismą, kurio nutartis yra skundžiama, tuo tarpu pagal CPK 301 straipsnio 3 dalį bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusių apylinkės teismo sprendimo, nutarties nagrinėja apygardų teismai, pareiškėjas savo atskirąjį skundą pateikė nepažeisdamas šių nuostatų, tuo tarpu iš pačių įstatymų nuostatų išplaukia, jog pareiškėjo atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties turi būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme.

Kaip atskirojo skundo trūkumą pirmosios instancijos teismas nurodė ir negalėjimą viename procesiniame dokumente pateikti prašymą dėl teismo nušalinimo, t. y. šiuo konkrečiu atveju kartu su atskiruoju skundu pateikti ir prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, tačiau sutinkant su atskirojo skundo argumentais, pažymėtina, kad niekur įstatyme nėra įtvirtinto draudimo viename procesiniame dokumente pareikšti kelis prašymus, nagrinėjamu atveju prašymą – panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir prašymą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo. Nušalinimų pagrindai, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK VI skyriaus, tuo tarpu nušalinimo pateikimo tvarką nustato CPK 68 straipsnis, t. y. nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, tuo tarpu rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu, tačiau įstatymu nėra numatyta draudimas tokį prašymą pateikti kartu su kitu procesiniu dokumentu, šiuo atveju kartu su atskiruoju skundu.

Pirmosios instancijos teismas tai pat sprendė, kad pareiškėjas nenurodė atskirojo skundo pagrindo, netinkamai suformulavo reikalavimą (atskirojo skundo dalyką), nepateikė atskirojo skundo argumentus pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pareiškėjas iš esmės yra nurodęs savo nesutikimo su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi aplinkybes bei argumentus, kurie yra susiję su minėtos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, o procesinių dokumentų trūkumų instituto taikymas šiuo atveju neatitiktų šio instituto paskirties, kadangi pateiktas atskirasis skundas yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Tuo tarpu pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos prasmę apelianto prašymu turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų. Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio, jis prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, taip pat siekia, kad būtų panaikintas antstolės R. M. 2015 m. lapkričio 17 d. patvarkymas Nr. S-15 759, taigi pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas iš esmės atitinka CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš esminių atskirojo skundo trūkumų nurodė ir pateiktų procesinių dokumentų nekorektiškumą, kuris pasireiškė akivaizdžiai peržengtomis leistinomis kritikos, nuomonės išraiškos ribomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kaip ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, CPK normos, tokių procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų nenumato, tačiau pažymėtina, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje net nenurodyta kokie konkretūs pareiškėjo pasisakymai peržengė leistinas kritikos ribas ir kaip šiuos trūkumus pašalinti, tuo tarpu tam tikros nuomonės pareiškimas ar pavienis nekorektiškos kalbos pavartojimas negali būti pakankamas pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti, be to, pažymėtina, jog teismui nustačius tam tikrus asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymius, šis gali pasinaudoti jam suteikta CPK 300 straipsnio teise ir apie tokius įtarimus pranešti prokurorui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai sprendė, kad jo nurodyti atskirojo skundo trūkumai sudaro pagrindą procesinį dokumentą laikyti neatitinkančiu CPK reikalavimų tokiu būdu nepagrįstai suvaržant apelianto teisę į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, o padaryti procesinės teisės normų taikymo pažeidimai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atskirojo skundo trūkumus, galėjo priimti neteisingą procesinį sprendimą, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo (išieškotojo) V. J. atskirojo skundo dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.