Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-493-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
1-493-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10631-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
T. B.
Civilinis ieškovas
K. S., G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-493-1034/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10631-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajam T. B.,jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K. S., G. S.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-14 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir T. B. pasiųstas atlikti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-27 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su apėmimo būdu subendrinta bausme prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę ir paskirta T. B. subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2016-02-29 apie 02.20 val. Vilniuje, Kalvarijų g. prie pastato Nr. 59A, po įvykusių muštynių su nukentėjusiuoju K. S., nukentėjusiajam parkritus ant žemės, apieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenes ir radęs atvirai, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303ci“, 30 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

T. B. 2016-02-29 apie 02.20 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Kalvarijų g. prie pastato Nr. 59A, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad be jokios priežasties asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sudavė kumščiu nukentėjusiajam K. S. per galvą, koja spyrė į veidą, T. B. kumščiu sudavė nukentėjusiajam per veidą ir K. S. nuo smūgio parkritus ant žemės, jis (T. B.) kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydamas jam kairės akies vokų, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, kairės čiurnos srities poodines kraujosruvas, kaktos ir dešinės blauzdos poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad šventė Kalvarijų g. kazino naktį su dviem draugais. Gėrė ir nusprendė dar nueiti į naktinę parduotuvę alkoholio. Ten sutiko šiuos du nukentėjusiuosius. Jie pasiūlė gerti kartu. Pradėjo gerti kartu. Nuėjo į kazino. Vėliau jie pradėjo kabinėtis prie žmonių, prie jo, prie jo draugo. Vėliau jų paprašė, kad eitų link stotelės, norėjo juos palydėti namo. Sūnus ėjo priekyje, o tėvas – gale. Priėjo prie Admiral kazino, sustojo, pradėjo kalbėtis, ir tėvas pradėjo jam laužyti rankas, ėmė rodyti veiksmus, kuriuos jis buvo išmokęs imtynėse, ar dar kur nors. Jis vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į galvą. Trenkdamas į galvą, pasiėmė telefoną ir nuėjo, draugas rėkė jam, kad nemuštų šito nukentėjusiojo. Paskui atvažiavo pareigūnai su šiais dviem nukentėjusiaisiais. Jis nedaug ką pamena. Jis konfliktavo su K. S.. Kodėl kilo konfliktas, neprisimena. Kartu su V. S. sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam. Nežino, kada kilo sumanymas pavogti telefoną. Jis davė smūgį į galvą ir ištraukė iš kišenės telefoną, ir nuėjo. Telefoną pardavė. Buvo normaliai išgėręs. Alkoholis tokiam elgesiui įtakos turėjo, nes išgėręs yra agresyvus, konfliktiškas. Civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka atlyginti. Nukentėjusiųjų dar neatsiprašė, dabar atsiprašo. Fizinį smurtą panaudojo tik tėvo atžvilgiu. Išėjęs į laisvę ketina pradėti dirbti, sumokėti baudas.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. S. parodė, kad 2016-02-29 apie 02.20 val. kartu sūnumi G. S. atėjo į kazino, esantį Vilniuje, Kalvarijų g. 59A. Kuriame tiksliai kazino buvo, neatsimena. Žino, kad jame kartu su sūnumi išgėrė degtinės. Prie jų staliuko sėdėjo dar du jiems nepažįstami žmonės. Apie ką su jais tiksliai bendravo, neatsimena. Jų vardų nežino. Vėliau išėjo į lauką ir nuėjo link naktinės parduotuvės. Prie jos rūkė ir prie jų kažkas prisikabino. Jis buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad sūnui sušuko "bėk" ir abu pradėjo bėgti. Sūnus nubėgo link Rinktinės gatvės pusės, o jis- link Kalvarijų gatvės pusės. Bėgdamas atsisuko pažiūrėti kas jį vejasi. Tik atsisuko ir vaikinas, kuris vijosi, spyrė jam į kojas. Jis iš karto nugriuvo ant žemės. Kiek žmonių jį spardė, nematė. Atsimena, kad buvo suduota daug smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Po to tik atsimena, kad bendravo su policijos pareigūnais. Ar buvo netekęs sąmonės, nežino. Vėliau pastebėjo, kad iš striukės kišenės dingo jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", kuriame buvo įstatyta Sim kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14)

Specialisto išvadoje Nr.G644/2016(01) nurodyta, kad K. S. padaryta kairės akies vokų, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, kairės čiurnos srities poodinės kraujosruvos, kaktos ir dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2016-02-29 apie 00.00 val. kartu su tėvu K. S. su taksi nuvažiavo nusipirkti alkoholio Vilniuje, Kalvarijų g. 59A. Kartu užėjo į visą parą veikiantį barą ir nusipirko alaus ir degtinės. Lauke rūkė ir pradėjo bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Jų buvo du. Po to jie visi užėjo į lošimo automatų saloną. Apie dvi valandas gėrė viename iš lošimo automatų salonų. Viskas buvo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Vienu metu jis nuėjo į tualetą. Grįžęs minėtame salone tėvo neberado, todėl stovėjo lauke ir rūkė. Buvo atsisukęs į patalpų duris. Staiga iš nugaros trenkė jam į kairės pusės veido sritį ties žandikauliu. Kas sudavė nematė ir nesidairė. Iš karto pradėjo greitu žingsniu eiti link Kalvarijų gatvės. Tėvo niekur nebuvo. Eidamas ties kazino „Admiral“, paslydo ir nugriuvo. Tada atsistojo ir toliau ėjo link Žalgirio gatvės dešiniuoju šaligatviu Kalvarijų gatve. Būdamas Kalvarijų gatvėje, išgirdo kaip kažkas sušuko "bėk". Jis pasižiūrėjo nuo ko jam bėgti ir pamatė link jo bėgantį nedidelio ūgio vaikiną. Jis pradėjo bėgti ir bėgo važiuojamąja kelio dalimi, per vidurį. Vaikinas jį pasivijo. Kai jis atsisuko, vaikinas trenkė jam kumščiu į kairės pusės veido sritį ir prakirto antakį. Po smūgio nugriuvo vidury kelio. Buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo, kai aplinkui buvo greitoji ir policijos pareigūnai. Jo asmeniniai daiktai nedingo. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, kur sutiko sumuštą tėvą. Kas sumušė tėvą, nematė (1 t., b. l. 30).

Specialisto išvadoje Nr.G780/2016(01) nurodyta, kad G. S. padaryta kairės akies viršutinio voko žaizda, kairės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva, apatinės lūpos žaizda, viršutinio I-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2016-02-28 19.00 val. iki 2016-02-29 07.00 val. dirbo „Bongo Slots“ lošimo automatų salone, Vilniuje, Kalvarijų g. 59A. Tikslaus laiko nežino, tačiau galėjo būti apie 00.00 val. lošimo automatų salone iš pradžių buvo dažni lankytojai L ir T., pavardžių nežino. Po to prie jų prisijungė dar du asmenys, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas iš jų buvo jaunas, o kitas vyresnis, vilkintis mėlynos spalvos striuką. Jie apie dvi valandas lošimo automatų salone vartojo alkoholį, tarpusavyje bendravo. Ką tarpusavyje kalbėjo, negirdėjo. Minėtiems asmenims būnant salone jokio vagystės fakto nematė. Būnant salone ir bendraujant su Linu, Tomu bei kitu nepažįstamu jaunuoliu, galimai V., į saloną atėjo moteris iš parduotuvės Visą parą. Ji pasakė eiti pasiimti savo draugo iš baro. Į barą iš karto nuėjo L. ir T.. Jis tuo metu irgi išėjo į lauką. Matė kaip L. prikėlė jauną vaikiną, kuris miegojo bare prie stalo. Jis pradėjo ant jo šaukti ir reikalavo išvalyti vėmalus. Šis vaikinas buvo vienas iš keturių, kurie gėrė „Bongo Slots“. Kas buvo po to nematė, nes grįžo į savo darbo vietą. Būnant salone, lauke išgirdo triukšmą. Išėjo į lauką ir pamatė penkis vyrus. Keturi buvo vienoje grupelėje, o kitas buvo vienas. Tas kuris buvo vienas, vilkėjo mėlyną striukę, jis prieš tai vartojo alkoholį „Bongo Slots“ salone. Ką jie tarpusavyje kalbėjo- negirdėjo. Keturių asmenų grupėje buvo L., T., V. ir dar vienas, kurio nepažįsta. Jis trumpam nusisuko ir atsisukęs pamatė vyrą su mėlyna striuke gulintį ant žemės. Prie gulinčio vyro priėjo T. ir L. Ką tiksliai ir kokius veiksmus jie atliko, nematė, nes buvo tamsu ir didelis atstumas. Tada vyras atsistojo ir pradėjo bėgti link Kalvarijų gatvės. Jam iš paskos bėgo T.. Matė kaip vyras nugriuvo ant žemės, o T. pradėjo kojomis jį spardyti. Paskui privažiavo taksi ir jis nustojo spardyti vyrą bei nuo jo atsitraukė. Jis įėjo į saloną ir nieko nebematė. Po keturių dienų vėl dirbo „Bongo Slots“. Į saloną atėjo T.. Jie kalbėjosi apie 2016-02-29 įvykį. Jis papasakojo, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir džiaugėsi, kad pareigūnai nerado pas jį mobiliojo ryšio telefono, kurį pavogė. Kur T. padėjo vogtą telefoną, jis neklausė (1 t., b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. T. parodė, kad nuo 2016-02-28 apie 22.00 val. iki 2016-02-29 03.00 val. buvo bare Vilniuje, Kalvarijų g. 59A. Baras yra šalia lombardo, kuris yra arčiausiai Kalvarijų gatvės. Apie 02.45 val. sėdėjo ir gėrė arbatą minėtame bare. Pro langą pamatė kaip gatvėje, priešais baro langus, nuo Rinktinės gatvės pusės atbėgo du vaikinai, kurie pribėgo prie trečiojo vyro. Vaikinas (toliau - vaikinas Nr. 1), kuris buvo su juoda striuke ir ant kurios buvo kapišonas su kailiuku, trenkė kumščiu vyrui į galvos sritį, po to spyrė jam iš kojos į dešinę veido pusę. Kitas vaikinas (toliau - vaikinas Nr. 2), kuris buvo su mėlynos spalvos striuke, kurios rankovės baltos, jis žemesnis už vaikiną Nr. 1, kumščiu trenkė vyrui į kairę veido pusę. Praskėlė jam antakį. Po šio smūgio vyras nugriuvo gatvėje ant žemės. Vaikinas Nr. 2 iš karto pasišalino ir nuėjo link Rinktinės g. pusės, galimai į Limonas lošimo saloną. Tada vaikinas Nr. 1 pasilenkė link gulinčio vyro ir rankomis daužė vyrui į galvos sritį, taip pat kelis kartus spyrė gulinčiam vyrui į pilvo sritį. Ar vaikinas Nr. 1 kraustė gulinčiam vyrui kišenes nepastebėjo, tačiau prie jo pasilenkęs buvo. Tuo metu bare buvo dar vienas vyras, kuris matė įvykį, tačiau jo duomenų nežino. Po to vaikinas Nr. 1 nuėjo į tą pačią pusę ir į tą patį saloną kur ir vaikinas Nr. 2. Vyras pats atsikėlė ir matėsi, kad kruvinas jo veidas. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jos du paminėtus vaikinus sulaikė (1 t., b. l. 47). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja G. T. atpažino T. B., kaip asmenį, kurį apklausoje įvardijo kaip vaikinas Nr.1. Šis vaikinas trenkė nukentėjusiajam kumščiu vieną kartą į kairės pusės veido dalį ties antakiu, koja spyrė į galvos sritį. Vyrui nukritus ant žemės, šis vaikinas gulintį vyrą mušė kumščiais į galvą, spyrė į pilvo sritį. Vaikinas buvo pasilenkęs prie gulinčio vyro (1 t., b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Č. P. parodė, kad Kalvarijų turgavietėje iš nepažįstamo asmens įsigijo mobiliojo ryšio telefoną Nokia. Kaip atrodė asmuo, kuris pardavė telefoną neatsimena, neįsidėmėjo. Jo atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 104). Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja Č. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303ci“ (1 t., b. l. 105).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis K. S. atpažino mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 24-25). Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303ci“ buvo apžiūrėtas (1 t., b. l. 106) ir grąžintas nukentėjusiajam K. S.. (1 t., b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad T. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). Teismas mano, kad kaltinamojo T. B. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. B. kaltė svetimo turto pagrobimu ir viešosios tvarkos sutrikdymu yra visiškai įrodyta.

Dėl T. B. skirtinos bausmės

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis T. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė (jis pats tai pripažino) turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi ši aplinkybė kaltinamajam kaltinamuoju aktu neinkriminuota.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, iki bausmės atlikimo legaliai niekur nedirbo, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 133-143), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1 t., b. l. 158), VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 159), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 160).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam T. B. BK 178 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Paskirtosios bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Šiais nusikalstamas veikas T. B. padarė iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs, todėl subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis K. S. pareiškė 30 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16-17), civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis G. S. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34-35). Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo K. S. gydymo pareiškė 74,98 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 72-73, 76), dėl nukentėjusiojo G. S. gydymo pareiškė 21,66 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 64-65, 68). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl nukentėjusiojo K. S. sužalojimo pareiškė 187,04 Eur civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 81-87, 92-93).

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino pareikštus civilinius ieškinius ir sutiko juos atlyginti, daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus tenkintini visiškai.

Nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys dėl 30 Eur turtinės žalos atlygimo atmestinas, nes mobilusis telefonas jam buvo grąžintas. Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog G. S. sveikatos sutrikdymas yra galimai padarytas asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, o ne kaltinamojo T. B. veiksmais.

Nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis buvo įskaudintas, nes buvo sumuštas, jo teigimu, 2 savaites buvo nedarbingas, naudojo vaistus, jam padaryta moralinė trauma. Nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis K. S. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė skausmą ir kurį laiką negalėjo dirbti. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama viešoje vietoje, tai galint matyti kitiems praeinantiems gatve asmenims. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis po šio įvykio išgyveno dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą. Nors nukentėjusysis nurodė, kad moralinę traumą, tačiau į psichologą pagalbos nesikreipė ir įrodymų dėl psichologo nustatytų pasekmių nukentėjusiojo psichinei-emocinei būklei byloje nepateikta. Teismo vertinimu, sužalojimai padaryti nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokių nors specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, o ir duomenų pagrindžiančių tokius nepatogumus byloje nėra pateikta.

Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes bei pavojingumą, kilusias aptartas pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai, kaltinamojo finansinę padėtį (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, analogiškose bylose, darytina išvada, kad yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Teismo vertinimu, toks atlygintinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, 2K-170-699/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. B. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti T. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 5 d. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 nuosprendį atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš T. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. S. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 74,98 Eur (septyniasdešimt keturis eurus devyniasdešimt aštuonis centus) žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo K. S. gydymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl nukentėjusiojo K. S. sužalojimo 187,04 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus keturis centus) žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo G. S. gydymo palikti nenagrinėtą. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. S. civilinį ieškinį dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas