- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- e2-29718-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokamera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“
- Advokatai
- Virgilijaus Mockevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokamera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 10 413,90 Eur skolos už parduotas prekes, 82,28 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir 209 Eur bylinėjimosi išlaidų (59 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur advokato pagalbos išlaidų) priteisimo. Pagal ieškovės pareiškimą išduotas 2019 m. liepos 8 d. teismo įsakymas buvo panaikintas dėl atsakovės pareikštų prieštaravimų. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 10 413,90 Eur skolos, 130,28 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 587 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur advokato pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą ir 237 Eur žyminio mokesčio).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. sudarė su atsakove pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SL1/2016, kurios pagrindu atsakovei pardavė prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles atsiskaityti už prekes, todėl susidarė 10 413,90 Eur įsiskolinimas ir buvo paskaičiuoti sutartiniai delspinigiai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu sutinkanti, tačiau dėl finansinių sunkumų negalinti atsiskaityti su ieškove. Pažymėjo, jog yra pateikusi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir prašo atidėti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nesutiko.
Šalies argumentai
Į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje atsakovė neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašyme atsakovė prašo ieškinį tenkinti ir atidėti sprendimo vykdymą iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SL1/2016 (toliau – Sutartis) pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai prekių pirkimo – pardavimo santykiai, atsakovė pirko iš ieškovės prekes, o ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: Nr. SL007443 (2019 m. vasario 14 d.), Nr. SL007452 (2019 m. vasario 20 d.), Nr. SL007522 (2019 m. kovo 8 d.), Nr. SL007533 (2019 m. kovo 15 d.), Nr. SL007569 (2019 m. kovo 25 d.), Nr. SL007609 (2019 m. balandžio 2 d.), Nr. AS129256 (2019 m. balandžio 10 d.), SL007669 (2019 m. balandžio 15 d.), Nr. AS129709 (2019 m. balandžio 19 d.), Nr. SL007711 (2019 m. balandžio 19 d.), Nr. SL007712 (2019 m. balandžio 19 d.), Nr. SL007718 (2019 m. balandžio 23 d.), Nr. SL007747 (2019 m. balandžio 29 d.), SL007799 (2019 m. gegužės 9 d.), Nr. SL007806 (2016 m. gegužės 10 d.), Nr. SL007876 (2019 m. gegužės 31 d.), Nr. SL007893 (2019 m. birželio 6 d.), Nr. SL007907 (2019 m. birželio 11 d.) apmokėjimui. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos, todėl susidarė 10 413,90 Eur įsiskolinimas už neapmokėtas prekes bei 130,28 Eur įsiskolinimas paskaičiuotų sutartinių netesybų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi šalys sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos mokėjimo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Iš prie ieškinio pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog jos atsakovei buvo įteiktos pasirašytinai, ginčo dėl gautų prekių trūkumų ir nepamokėtų prekių įsiskolinimo tarp šalių nėra, todėl remiantis sutarčių laisvės principu (CK 6.156 straipsnis), kurio pagrindu teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, įvertinus tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys (verslininkai) bei tai, kad atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes, ieškovės reikalavimai dėl skolos už prekes ir sutartinių netesybų priteisimo tenkintini pilnai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi sandorio šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Kadangi šalys dėl kitokio palūkanų dydžio nesusitarė, remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 544,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie 237 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei byloje patirtas 350 Eur advokato pagalbos išlaidas už ieškinio ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą. Vertindamas šalių patirtų advokato ir / ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Ieškovės atstovo pagalbos išlaidos neviršija įstatymo nustatytų maksimalių dydžių, priešingai, yra minimalios, todėl protingos ir tenkintinos pilnai.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Sutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki bus išnagrinėtas jos pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).
Nagrinėjamu atveju abi šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai. Atsakovė savo prašymą dėl sprendimo atidėjimo grindžia negalėjimu iš karto atsiskaityti su ieškove, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams), taip pat niekaip nepagrindė aplinkybės, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, pastarasis bus realiai įvykdytas. Nenustačius įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui, atsakovės prašymas atmestinas. Taip pat pažymėtina, jog nors atsakovė ieškinio neginčijo, tačiau bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka reiškė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir tik tuomet kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. atsakovei nereiškus prieštaravimų, šiuo metu ieškovė jau turėtų įsiteisėjusį teismo įsakymą, nebūtų patirtos papildomos bylinėjimosi sąnaudos, todėl ir dėl šios priežasties teismas mano, jog nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiktų CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto esmės, nes būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra, suteikiant atsakovei pranašumą ieškovės atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Autokamera“, juridinio asmens kodas 147557530, iš atsakovės UAB „Šiaulių plentas“, juridinio asmens kodas 244693070, 10 413,90 Eur (dešimties tūkstančių keturių šimtų trylikos eurų ir 90 euro centų) skolą, 130,28 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų ir 28 euro centų) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 544,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 587 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.