- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-828-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A.J.I.
- Atsakovas
- I. B.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A.J. I. ieškinį atsakovei I. B. dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo bei atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui A.J.I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius A.J. I. 2007-11-16 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė priteisti iš skolininkės I. B. 9200 Lt skolos, 15000 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2007-11-19 teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės I. B. 9200 Lt skolos, 15000 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-11-19 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus A.J. I. naudai. Skolininkė I. B. 2007-12-12 pareiškė prieštaravimus ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2007-12-13 nutartimi juos priėmė.
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. I. 2007-12-29 padavė ieškinį ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės 8700 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 procentus, t.y. 23278 Lt delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų už kiekvieną praleistą dieną už šešis paskutinius mėnesius, 1 procentą, t.y. 32320 Lt palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną iki 2008-03-11; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005-07-05 su atsakove sudarė paskolos sutartį pagal kurią jai devynių mėnesių laikotarpiui suteikė 20000 Lt paskolą su 2 procentais mėnesinių palūkanų. Atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti 2005-12-30. Už gautą paskolą atsakovė palūkanų nemokėjo, o suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, paskolos negrąžino, tačiau papildomai pasiskolino 12000 Lt, todėl 2006-09-05 su atsakove buvo sudaryta nauja paskolos sutartis. Visa atsakovės skola sudarė 32000 Lt, kurios grąžinimo terminas nustatytas 2007-12-01. Su atsakove susitarė, kad ji nuo 32000 Lt paskolos penkiolikos mėnesių laikotarpyje mokės 2,5 procentų mėnesinių palūkanų, sumokant jas kiekvieno mėnesio 6 dieną, o taip pat nuo laiku nesumokėtų palūkanų mokės 2 procentus delspinigių už kiekvieną praleistą dieną, pradedant skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 6 dienos bei nuo laiku negrąžintos paskolos - 1 procentą palūkanų už kiekvieną praleistą dieną. Naujos sutarties įsipareigojimų atsakovė taip pat nevykdė, mokėjimo grafiko nesilaikė, nemokėjo visų jai priklausančių mokėti palūkanų. Atsakovė iš viso sumokėjo 3300 Lt, o pagal sutartį turėjo sumokėti 12000 Lt palūkanų, todėl nesumokėta dalis yra 8700 Lt, nuo nesumokėtų palūkanų 2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, už šešis paskutinius mėnesius sudaro 23278 Lt ir 1 procento palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną sudaro 32320 Lt. Kadangi atsakovė 2006-09-06 paskolos sumai - 32000 Lt išdavė paprastąjį vekselį, kurio apmokėjimas nustatytas 2007-12-01, todėl ieškiniu pagrindinės paskolos priteisti neprašė.
Atsakovė I. B. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti 2005-07-05 sutartį, sudarytą tarp jos ir ieškovo dėl 32000 Lt paskolos, niekine; išreikalauti ir perduoti jai 2006-09-06 jos išrašytą paprastąjį vekselį 32000 Lt sumai. Nurodė, kad sutartyje numatytos rinkoje neegzistuojančios itin didelės palūkanos ir delspinigiai. Paskolos laikotarpiui nustatytos 2 procentų mėnesinės palūkanos, realiai sudaro 24 procentus metinių palūkanų ir ši norma yra beveik du ir daugiau karto didesnė už tuo metu buvusias palūkanas, skaičiuojamas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Sutartu laiku negrąžinus paskolos palūkanos didėja iki 1 procento už dieną, tai yra iki 360 procentų per metus. Be to, paskolos gavėjas turi mokėti 2 procentų delspinigius už dieną arba 360 procentų per pusę metų. Sutartimi numatytos palūkanos ir delspinigiai yra akivaizdžiai neteisingi, todėl sutarties atžvilgiu taikytinos CK 1.81 straipsnio nuostatos. Be to 2005-07-05 sutartyje ieškovas padarė su atsakove nesuderintus įrašus dėl paskolos sumų didinimo iki 21000 Lt, 23000 Lt, 30000 Lt, 32000 Lt, prie kurių nėra atsakovės parašų bei įrašų apie pinigų - 12000 Lt perdavimą. Patenkinus reikalavimą pripažinti niekine 2005-07-05 sutartį, išnyksta pagrindas, leidžiantis ieškovui teisėtai turėti nurodytą vekselį ir reikalauti vekselio apmokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 8700 Lt nesumokėtų palūkanų, 23278 Lt delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų už kiekvieną praleistą dieną už šešis mėnesius, 32320 Lt palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną iki 2008-03-11; 1928,94 Lt žyminį mokestį ir 2725 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei 35,48 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad tarp šalių laisva valia susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai (CK 1.71 str., 1.73 str., 1.63 str., 1.64 str., 6.154 str. 1 d. 4 d.), tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų – apmokėti paskolą laiku, pilnai neįvykdė, todėl reikalavimą iš atsakovės priteisti nesumokėtas palūkanas, delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų už kiekvieną praleistą dieną už šešis paskutinius mėnesius, palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną iki 2008-03-11 laikė pagrįstu ir tenkintinu (LR CK 6.37 str., 6.38 str., 6.256 str. 6.872 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie paskolos apmokėjimą, o pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų, nesudarė pagrindo vertinti, jog atsakovė, pasirašydama sutartis, negalėjo suprasti savo veiksmų, teismas padarė išvadą, kad šalys sutartis sudarė laisva valia, šalių veiksmai sutartyse patvirtinti jų parašais, todėl nėra pagrindo abejoti, jog atsakovei nebuvo suteikti nurodyti pinigai. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus, padaręs išvadą, jog 2006-09-06 paprastasis vekselis 32000 Lt sumai yra atsakovės 2006-09-15 pasirašytas gera valia, patvirtintas parašu ir nesudaro jokio pagrindo 2005-07-05 sutartį pripažinti niekine. Taip pat teismas konstatavo, jog vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, 6.189 straipsniu, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.872 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę į 2006-09-05 sutartyje numatytas ir atsakovės nesumokėtas 2,5 procentų dydžio mėnesines palūkanas, 2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtų palūkanų už kiekvieną praleistą dieną ir 1 procento palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Kadangi ieškovas neprašė priteisti pagrindinės sumos, todėl atsakovė neprivalo mokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio palūkanų, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nes tai pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus ( CK 6.37 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti – pripažinti 2005-07-05 32000 Lt paskolos sutartį, sudarytą tarp I. B. ir A.J. I. , niekine ir išreikalauti iš A.J. I. bei perduoti I. B. 2006-09-06 paprastąjį vekselį 32000 Lt sumai. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CK 6.870 str. 2 d.). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas pagal 2005-07-05 sutartį atsakovei 2005-10-07 perdavė 1000 Lt, 2005-11-04 - 2000 Lt, 2005-11-21-7000 Lt, 2005-12-01- 2000 Lt. Teismas neteisingai konstatavo, jog 2005-07-05 paskolos sutarties sudarymą patvirtino liudytojų J. G. ir J. K. parašai, kadangi minėtoje paskolos sutartyje J. G. parašo nėra. Teismas neįvertino pradinio ir patikslinto ieškinio faktinių aplinkybių skirtumo, t.y. ieškovas tvirtina, jog 2006-09-05 su atsakove sudarė naują paskolos sutartį 32000 Lt sumai, kadangi nebuvo sumokėtos palūkanos, o patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2005-12-30 suėjus sutartyje paskolos grąžinimo terminui, atsakovė paskolos negrąžino, papildomai pasiskolino 12000 Lt ir dėl to 2006-09-05 buvo sudaryta nauja paskolos sutartis 32000 Lt sumai. Nurodo, kad byloje pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovas atsakovei laikotarpyje nuo 2005-03-31 iki 2006-09-05 nepervedė 18000 Lt. Tuo tarpu 2006-09-05 pasirašydama sutarties pratęsimą atsakovė ieškovui buvo skolinga 7410 Lt, kadangi iš 14000 Lt paskolos 6590 Lt atsakovui buvo grąžinusi. Todėl nebuvo pagrindo išduoti ir 32000 Lt dydžio vekselį. Ieškovas nurodo, kad atsakovė vekselį išdavė 2006-2007 metų rugsėjį, o pačiame vekselyje nurodyta, jog vekselis išduotas 2006-09-15, todėl vekselis neatitinka LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio nuostatos, kadangi nenurodyta tiksli jo išrašymo data. Pinigus atsakovė skolinosi gydymuisi. Dėl ligos ypatumų ji turėjo gerti stiprius raminamuosius vaistus ir dėl vaistų poveikio ilgą laiką negalėjo pilnai suprasti savo atliekamų veiksmų pasekmių ir tikėjo ieškovu, jog jis 720 procentų metinių palūkanų ir 360 procentų delspinigių, susidariusių per pusę metų, nereikalaus. 2005-07-05 sutartis prieštarauja gerai moralei ir imperatyvioms įstatymo nuostatams, kadangi nei pradinė, nei galutinė tariamai paskolintų pinigų sumos nepagrįstos realiu pinigų perdavimu, o sutartimi numatytos palūkanos ir delspinigiai yra akivaizdžiai neteisingi, todėl šiuo atveju taikytinas CK 1.81 straipsnio nuostatos. Taip pat sutartyje buvo padaryti su atsakove nesuderinti įrašai dėl paskolos sumos padidinimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad gali verstis paskolų suteikimo veikla, kaip to reikalauja LR Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimą. Nurodo, kad teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Tiek 2005-07-05, tiek 2006-09-05 sutartys buvo šalių pasirašytos, sudarytos laisva valia, šalys savo nuožiūra susitarė dėl palūkanų ir delspinigių dydžio. Jos yra galiojančios, neprieštaraujančios nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, nei imperatyvioms įstatymo normoms. 2005-07-05 paskolos sutartyje yra liudininkų J. G. ir J. K. , o 2006-09-05 sutartyje - J. G. , patvirtinančių paskolos gavimą, parašai. Gautą paskolą patvirtina ir atsakovės sumokėtos palūkanos. 2006-09-06 atsakovės išduotas ir pasirašytas vekselis 32000 Lt sumai taip pat patvirtina, jog atsakovei buvo suteikta 32000 Lt dydžio paskola. Ieškovas nėra kredito įstaiga, kuriai privalu turėti LR Lietuvos banko įstatyme numatytą licenciją, todėl Lietuvos banko licencija jam nebuvo reikalinga.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, ieškovas ir jo atstovas – prašė apeliacinio skundo netenkinti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: atsakovės I. B. 2009-07-20 pareiškimas „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-23 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ ir Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr.2SA-102-567/2009.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui iš dalies panaikinti.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas A.J. I. ieškinį dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, konstatavo, kad tarp šalių pagal 2006-09-05 skolos raštą susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas A.J. I. paskolino atsakovei I. B. 32000 Lt, o pastaroji įsipareigojo šiuos pinigus grąžinti iki 2007-12-01 (b.l. 18). Teismas nustatė, kad šalys šioje sutartyje susitarė dėl 2,5 proc. mėnesinių palūkanų penkiolikos mėnesių laikotarpiui, o taip pat dėl 2 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą dieną laiku nesumokėjus palūkanų ir 1 proc. palūkanų nuo paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną po nustatyto mokėjimo termino negrąžinus paskolos. Atsakovė 2006-09-06 pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui nurodytą sumą. Apeliantė (atsakovė), iš esmės neginčydama tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių fakto, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė iš ieškovo buvo pasiskolinusi 32000 Lt. Apeliantės teigimu, ši suma nėra pagrįsta realiu pinigų perdavimu, o paskolos sutartis prieštarauja gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam Taigi ieškovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su tuo, kad, tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus. Byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo teikiamus atsikirtimus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą – negrąžintų klojinių ir jų priedų kiekį. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevisiškai laikėsi šių nuostatų, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Ieškovas savo ieškinį dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo grindė šalių susitarimu, įtvirtintu 2005-07-05 skolos rašte. Tuo tarpu pagrindinės skolos sumos priteisti neprašė, motyvuodamas tuo, kad ji jau yra išieškoma pagal 2006-09-06 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: paprastąjį vekselį (b.l. 19), antstolio R.Kamarausko pažymas (b.l. 72, 88-90), vykdomąjį įrašą (b.l. 91) ir Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartį civilinėje byloje Nr.2SA-102-567/2009. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, pripažino, kad atsakovė pagal 2005-07-05 skolos raštą ieškovui yra skolinga 32000 Lt sumą ir nuo šios sumos skaičiavo prašomas priteisti palūkanas bei delspinigius. Tačiau, kaip iš esmės teisingai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, 2005-07-05 skolos rašte-sutartyje dėl skolos padidinimo iki 32000 Lt atsakovės parašo nėra, ką rodo specialisto pažyma (b.l. 40-41). Šis rašytinis įrodymas ieškovo nėra paneigtas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada yra paremta 2006-09-06 paprastuoju vekseliu, kuris, kaip pripažino ir pats ieškovas, buvo pasirašytas tikslu kuo greičiau atgauti paskolą. Šis vekselis nėra nuginčytas ar ginčijamas ir pagal jį vykdomas realus išieškojimas. Vadinasi, šalių paskoliniai santykiai pagal 2005-07-05 skolos raštą sutartį peraugo į teisinius santykius pagal vekselį (CK 6.878 str.). Tokiu būdu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog įvyko novacija (CK 6.141 str.), t.y. šalys savo veiksmais aiškiai ir neabejotinai išreiškė, jog pasibaigė jų teisiniai santykiai pagal 2005-07-05 skolos raštą ir atsirado nauji teisiniai santykiai pagal paprastąjį vekselį. Dėl to pasibaigė ir papildomos teisės (teisė gauti palūkanas ir delspinigius) pagal 2005-07-05 skolos raštą (CK 6.143 str.) ir ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje atmestas atsakovės priešieškinys, kadangi byloje nėra duomenų, jog 2006-09-06 paprastasis vekselis 32000 Lt sumai būtų surašytas ne atsakovės gera valia, kad ji jo nebūtų pasirašiusi ar būtų aplinkybės, darančios jį niekiniu (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog atsakovė, priešieškiniu prašydama išreikalauti iš ieškovo ir perduoti jai šį vekselį, paties vekselio teisėtumo neginčijo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, ar buvo faktinis pagrindas vekselio 32000 Lt sumai išrašymui. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra duomenys, kad išieškojimas pagal šį vekselį iš atsakovės yra vykdomas ir ieškovo naudai jau yra išieškota ne mažiau kaip trečdalis vekselyje nurodytos sumos, darytina išvada, jog toks pagrindas buvo.
Atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti 2005-07-05 sutartį, sudarytą tarp jos ir ieškovo dėl 32000 Lt paskolos, niekine, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat netenkintas pagrįstai, kadangi atsakovė neįrodė (CPK 178 str.), jog yra įstatymų nustatyti pagrindai ją tokia pripažinti (CK 1.78 str. 1 ir 3 d.). Pažymėtina, kad minima sutartis yra realinė – pati atsakovė neneigia pagal šį sandorį gavusi tam tikrą kiekį skolinamų pinigų, todėl teismas savo iniciatyva neturi pagrindo konstatuoti niekinio sandorio faktą. Byloje nėra duomenų, kad šalių 2005-07-05 sudaryta paskolos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikti ir ištirti atsakovės I. B. 2009-07-20 pareiškimas „Dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos“ bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-07-23 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir esančių įrodymų bei nesudaro pagrindo stabdyti civilinę bylą, nes ikiteisminis tyrimas dar nėra atliktas (CPK 163 str. 3 p.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas ieškinys, dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovo ieškinį atmeta.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą – iš dalies patenkina atsakovės apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.) – iš atsakovės ieškovo naudai pagal CPK 93 ir 98 straipsnius priteisiama dalis – 700 Lt išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepriteisiamos jokios išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, kadangi ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. priteista iš atsakovės I. B. ieškovo A.J. I. naudai 8700 Lt nesumokėtų palūkanų, 23278 Lt delspinigių nuo nesumokėtų palūkanų už kiekvieną praleistą dieną už šešis mėnesius, 32320 Lt palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną praleistą dieną iki 2008-03-11, 1928,94 Lt žyminio mokesčio, 2725 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir šioje dalyje Arvydo J. I. ieškinį atmesti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. B. ieškovo A. J. I. naudai 700 (septynis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.