- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 2SA-102-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- I. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-223-808/2009 pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/00750, suinteresuoti asmenys antstolis Ramūnas Kamarauskas, A. J. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. 2008-05-04 pateikė skundą, prašydama pripažinti neteisėtu antstolio atsisakymą periodines išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio skaičiuoti nuo faktinio gaunamo darbo užmokesčio ir įpareigoti antstolį nuo faktinio darbo užmokesčio, kuris lieka atskaičius mokesčius ir mokėjimus bankams periodines išmokas, skaičiuoti taip: nuo Vyriausybės nustatytos MMA dydžio faktinio atlyginimo dalies – 20 procentų, nuo faktinio atlyginimo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA – 70 procentų. Nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą išskaityti 20 proc. iš pareiškėjos darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, išskaityti 70 proc. 2008-08-18 pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama pakeisti bazę, nuo kurios skaičiuojamos išieškomos iš darbo užmokesčio pinigų sumos, nes ji turi prievolę ne tik išieškotojui, bet ir kitiems asmenims. 2008-08-25 pareiškėja gavo antstolio raštą, kuriame nurodyta, kad antstolis negali pakeisti CPK nustatytos išskaitų procentinės normos. Pagal CPK išskaitymai periodinėmis išmokomis turi būti atliekami, atsižvelgiant į faktinį darbo užmokestį. Antstolis nevertino fakto, kad pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius yra nuo 1800 Lt iki 2000 Lt. Įvykdžius skolinius įsipareigojimus, pareiškėjos faktinis darbo užmokestis sudaro tik 800 – 1000 Lt per mėnesį. AB bankui Hansabankas kiekvieną mėnesį pareiškėja privalo grąžinti apie 420 Lt paskolos, o AB SEB bankui – 658,89 Lt paskolos, t.y. kas mėnesį pareiškėja iš viso turi sumokėti po 1078,89 Lt. Antstoliui atsisakius skaičiuoti išskaitas iš pareiškėjos faktinio darbo užmokesčio, pareiškėja negali pragyventi iš jai likusios pinigų sumos (LR CPK 733 str., 736 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009-03-16 nutartimi nutarė atmesti skundą ir panaikinti 2008-10-14 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą antstoliui R. Kamarauskui išskaitas išieškotojo A. J. I. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/00750 skaičiuoti nuo I. B. faktinio darbo užmokesčio, liekančio atskaičius valstybinius mokesčius ir mokėjimus bankams – AB bankui „Hansabankas“ ir AB SEB bankui – pagal 2001-03-30 paskolos sutartį Nr. 8110011 bei 2007-10-09 susitarimą dėl jos sąlygų pakeitimo bei papildymo ir 2006-01-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 0250618050006-04, nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio I. B. faktinio atlyginimo dalies, išskaitant 20 (dvidešimt) procentų, o nuo I. B. faktinio atlyginimo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, – 70 procentų. Teismas nustatė, kad antstolis R. Kamarauskas išieškojimą iš I. B. darbo užmokesčio išieškotojo A. J. I. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0055/08/00750 vykdo, laikydamasis CPK numatytos tvarkos – nuo skolininkei priklausančios darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieško 20 proc. vykdomajame rašte nurodytų sumų, o nuo likusios skolininkei priklausančios darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, išieško 70 proc. vykdomajame rašte nurodytų sumų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašė kas mėnesį iš jos darbo užmokesčio išieškomas sumas sumažinti, motyvuodama tuo, jog turi ir kitų skolinių įsipareigojimų – yra paėmusi paskolas iš bankų, kuriems kas mėnesį turi mokėti atitinkamai 420 Lt ir 660 Lt įmokas pagal su AB banku „Hansabankas“ 2001-03-30 sudarytą paskolos sutartį Nr. 8110011 bei 2007-10-09 susitarimą dėl jos sąlygų pakeitimo bei papildymo ir su AB SEB banku 2006-01-09 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0250618050006-04. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė ir kitą išieškotojo naudai daromų išskaitų sumažinimo pagrindą – prašė pagal analogiją taikyti CPK normą, numatančią specialią išieškojimo tvarką, kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos argumentai dėl darbo užmokesčio daromų išskaitų sumažinimo yra nepagrįsti, nes CPK nustato aiškią išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio darymo tvarką, nenumatančią lengvatų ar išimčių skolininkams, turintiems skolinių įsipareigojimų pagal su bankais sudarytas kredito (paskolos) sutartis. Teismas pažymėjo, kad su bankais sudarytos kredito (paskolos) sutartys nelaikytinos vykdomaisiais dokumentais. Teismas padarė išvadą, kad antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl iš jos darbo užmokesčio daromų išskaitų sumažinimo, įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Teismas pažymėjo, kad išieškotojo turtiniai santykiai su pareiškėja prasidėjo iki paskolų iš banko gavimo: pirmoji paskolos sutartis tarp A. J. I. ir I. B. buvo sudaryta 2005-03-31, antra – 2005-07-05. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja nesugebėjo grąžinti jau pirmosios paskolos sutarties pagrindu pasiskolintos pinigų sumos (vėliau kilo keblumų ir su įsipareigojimų pagal antrąją paskolos sutartį vykdymu), ji su AB SEB banku 2006-01-09 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią šiuo metu kas mėnesį turi mokėti apie 660 Lt dydžio įmokas. Teismas konstatavo, jog pareiškėja, suvokdama, kad vykdyti skolinius įsipareigojimus tiek pagal 2005-07-05 su išieškotoju sudarytą paskolos sutartį, tiek pagal 2006-01-09 su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį (be to, turint omenyje tai, jog tuo metu ji buvo įsipareigojusi ir AB bankui „Hansabankas“ pagal 2001-03-30 sudarytą paskolos sutartį) jai gali būti sudėtinga, pati prisiėmė papildomus įsipareigojimus, jų neįvykdymo riziką, prievolių pagal minėtas sutartis neįvykdymo sukeliamas pasekmes. Teismas pripažino, kad pareiškėja, prisiimdama papildomus skolinius įsipareigojimus pagal su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį, nebuvo pakankamai atidi, atsargi, rūpestinga. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja, pripažindama paskolos suteikimo jai faktą, nuo 2005 metų paskolos (arba bent jau jos dalies) išieškotojui geruoju negrąžina, į tai, kad iš pareiškėjos išieškotojo naudai išieškomų sumų vykdomojoje byloje sumažinimas pažeistų ir taip ilgą laiką paskolintos sumos bei palūkanų negalinčio atgauti išieškotojo turtinius interesus, prieštarautų išieškotojo ir skolininkės interesų pusiausvyros principui, pripažįstant, jog dabartinę turtinę padėtį pareiškėja susikūrė savo pačios nerūpestingais, neatsakingais veiksmais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo mažinti CPK numatytas išskaitų iš pareiškėjos darbo užmokesčio procentines išraiškas. Teismas pažymėjo, kad, atmetus pareiškėjos skundo reikalavimus, naikintinos pareiškėjos interesų apsaugojimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 1 d., 587 str., 736 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-03-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio atsisakymą periodines išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio skaičiuoti nuo faktinio gaunamo darbo užmokesčio pripažinti neteisėtu ir įpareigoti antstolį nuo faktinio darbo užmokesčio, kuris lieka atskaičius mokesčius ir mokėjimus bankams periodines išmokas skaičiuoti taip: nuo Vyriausybės nustatytos MMA dydžio faktinio atlyginimo dalies – 20 procentų, nuo faktinio atlyginimo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA – 70 procentų. Atskirojo skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas negalėjo šioje byloje remtis civiline byla Nr. 3K-3-136/2007, kadangi nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės.
2) Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino CPK 733 str., kuriuo buvo grindžiamas skundas dėl antstolio veiksmų. Šios normos 5 d. nurodyta, kad išskaitymai periodinėmis išmokomis turi būti atliekami, atsižvelgiant į faktinį darbo užmokestį.
3) Teismas nevertino fakto, kad pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra nuo 1800 Lt iki 2000 Lt, o įvykdžius skolinius įsipareigojimus AB bankui „Hansabankas“ ir AB SEB bankui pareiškėjos faktinis darbo užmokestis sudaro tik 800 Lt – 1000 Lt per mėnesį. Teismo nutartis įteisina padėtį, kai pareiškėjai nelieka lėšų pragyvenimui, o tai negali būti laikoma nei protinga, nei teisinga.
4) Pareiškėja nesutiko su teismo išvada, kad žalingos pareiškėjai pasekmės kyla dėl pačios pareiškėjos nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų.
5) Tos pačios sudėties teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-93-808/2009 pagal A. J. I. ieškinį ir I. B. priešieškinį. Sprendžiant šį skundą, reiktų atsižvelgti į dokumentinius įrodymus, surinktus minėtoje byloje, nes jie patvirtina, kad išieškotojas negali dokumentais pagrįsti itin didelių sumų perdavimo pareiškėjai. Išieškotojo sudarytos paskolos sutartys neatitinka įstatymo joms keliamų reikalavimų, o tai rodo, kad išieškotojas yra kaltas dėl susiklosčiusios neapibrėžtos teisinės padėties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. I. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad skolininkas turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl skolininkui reikšmingų aplinkybių sumenkinti išieškotojo interesus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje remėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007 suformuota taisykle, kad, vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju teisiškai reikšmingas yra šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principas, bet ne nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos faktinių aplinkybių atitikimas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 736 str. nuostatas, reglamentuojančias iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, – dvidešimt procentų, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Nagrinėjamu atveju netaikytina CPK 733 str. 5 d., nes ji reglamentuoja išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimo dydžio apskaičiavimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 733 str. 5 d., nes iš pareiškėjos nėra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis.
Pažymėtina, kad pareiškėja kritiškai nevertina savo elgesio, nes pati sukūrė tokią teisinę situaciją, neįvertinusi savo realios turtinės padėties, prisiimdama skolinių įsipareigojimų. Aplinkybės, kad pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra nuo 1800 Lt iki 2000 Lt, o įvykdžius skolinius įsipareigojimus bankams, pareiškėjos faktinis darbo užmokestis yra 800 Lt – 1000 Lt per mėnesį, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, gimusi 1960 metais, būdama suaugusiu asmeniu, turėjo rūpestingai ir protingai įvertinti savo pragyvenimo poreikius ir prisiimtus skolinius įsipareigojimus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pačios pareiškėjos nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų, didinant skolinių įsipareigojimų mastą, susidarė tokia pareiškėjos turtinė situacija, už kurią atsakinga yra pati pareiškėja.
Tai, kokios sudėties teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-93-808/2009 pagal A. J. I. ieškinį ir I. B. priešieškinį, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo ar šališkumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, būdama skolininke, negali vykdymo procese revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris yra privalomas visiems subjektams ir turi būti įvykdytas kuo operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 18 str., 634 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, būdama skolininke, laiko save privilegijuota teisinių santykių dalyve, nes, būdama skolinga išieškotojui A. J. I. ir prisiimdama papildomų skolinių įsipareigojimų, patvirtina, kad padėtis, kai nėra operatyviai grąžinama skola šiam kreditoriui, yra jos tikslas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja, skųsdama formaliu pagrindu antstolio veiksmus, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tuo patvirtindama, kad padėtis, kai operatyviai nevykdomas įsiteisėjęs vykdomasis dokumentas, yra jos tikslas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Byloje nėra duomenų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 18 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 510 str., 629 str., 634 str. 2d., 644 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą.