Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-387-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2S-387-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01533-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „ITM Inkasso“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-387-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01533-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4.; 128.11; 129.5; 129.20.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. P2-697-767/2014 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ITM Inkasso“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi su skundu į antstolių R. A. ir D. P. kontorą, prašydamas panaikinti areštą piniginėms lėšoms, pervedamoms jam į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą. Nurodė, kad artimųjų (mamos) pervedamos lėšos naudojamos maisto produktams pirkti, medikamentams, higienos, kanceliarinėms prekėms įsigyti, susimokėti už elektrą. Šios lėšos nėra darbo užmokestis, todėl į jas išieškojimas negali būti nukreiptas. Pažymėjo, kad serga dviem nepagydomomis lygomis, jam nuolat reikalingi vaistai, kuriuos jis gali įsigyti tik naudodamas gaunamą piniginę paramą. Taip pat nurodė, kad dėl antstolės taikyto arešto negali naudotis elektros prietaisais, televizoriumi, radijo imtuvu (3-4 b.l.).

Antstolė D. P. 2014-09-15 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytas dokumentų formas. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintoje patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo ar tos sumos areštavimo procentinės išraiškos. Be to, pareiškėjo gaunamos lėšos nepatenka nei į vieną LR CPK 739 straipsnyje išvardintą piniginę sumą, iš kurios išieškojimas yra negalimas ir imperatyviai draudžiamas (1-2 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi pareiškėjo A. Č. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0066/13/00434 dėl 942,50 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. Č., 3 eilės išieškotojo UAB „ITM Inkasso“ naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-208-448/2012. 2014 m. rugpjūčio 25 d. antstolė D. P. priėmė patvarkymą Nr. A.3.38-6610 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1537,70 Lt sumą, esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančią A. Č.. Teismas įvertinęs tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti SVI nurodytas dokumentų formas ir šioje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos, padarė išvadą, kad jokie pakeitimai LR Teisingumo ministro patvirtintose formose negalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijoje 2.8 nurodyta forma naudojama tokia, kokia yra patvirtinta, ir jokia interpretacija yra negalima. Taip pat teismas atsižvelgęs į LR CPK 739 straipsnyje išvardintas pinigines sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas ir imperatyviai draudžiamas, sprendė, kad pareiškėjas skunde nenurodė nei vienos iš šių išmokų, todėl naikinti patvarkymo dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto teismas neturėjo pagrindo. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad jis serga dviem nepagydomomis ligomis, jam nuolat reikalingi vaistai, kuriuos jis gali įsigyti tik naudodamas iš artimųjų gaunamą piniginę paramą, teismas pažymėjo, kad iš Alytaus pataisos namų pateiktos informacijos matyti, kad A. Č. serga lėtinio pobūdžio ligomis, kurios yra neišgydomos, o tik kontroliuojamos, pastoviai gydytis dėl šių susirgimų nereikia, o esant sveikatos pablogėjimui skiriamas gydymas ir medikamentų šių ligų gydymui Alytaus pataisos namuose pakanka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LR CPK 627 straipsnis reglamentuoja kokiais atvejais antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad antstolis tai gali padaryti skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos. Nagrinėjamu atveju teismas remdamasis Alytaus pataisos namų pateikta informacija vertino, jog ligos, kuriomis serga pareiškėjas yra chroniškos.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės D. P. patvarkymą dėl vykdymo išieškojimo iš lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino skundo motyvų, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas serga dviem nepagydomomis ligomis, jam pastoviai yra reikalingi medikamentai, maisto papildai, vitaminai ir mineralinės medžiagos, lėšos yra siunčiamos jo mamos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bausmę atliekantis asmuo nėra pilnai išlaikomas valstybės, jam pačiam reikia mokėti už elektrą, būtiniausias prekes ir higienos priemones, dantų gydymą, kitas medicinines paslaugas.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo gaunamos lėšos, nesusijusios su darbo užmokesčiu, yra nereguliarios, neviršija Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, yra pervedamos kaip parama jo mamos. Išieškojimo nukreipimas į šias lėšas pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus, žemina orumą, kelia grėsmę esminėms teisėms, ginamoms Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos žmogaus teisių konvencijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, areštuojant pinigines lėšas skolininkui pervedamas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

2015-02-05 pareiškėjas pateikė prašymus priimti naujus įrodymus – Alytaus pataisos namų raštus dėl mokesčių už sunaudotą elektros energiją, dėl piniginių išmokų ir pašalpų išmokėjimo, dėl informacijos apie Alytaus pataisos namų teritorijoje veikiančioje parduotuvėje parduodamas prekes, jų asortimentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus tai, jog konkrečiu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėtų rašytinių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėti papildomi duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu atsisako juos priimti ir vertinti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjas į areštuotą sąskaitą gaudamas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas (pvz. pašalpas), duomenis, patvirtinančius tokių lėšų gavimą, turi teikti skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui, kad jis atitinkamai galėtų įvertinti ar yra pagrindas spręsti dėl vykdymo veiksmų panaikinimo ar taikymo apimties sumažinimo.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolės D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0066/13/00434 dėl 942,50 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. Č., 3 eilės išieškotojo UAB „ITM Inkasso“ naudai pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-208-448/2012. Vykdydama minėtą vykdomąją bylą 2014-09-25 antstolė priėmė patvarkymą Nr. A.3.38-6610 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 1537,70 Lt sumą, esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančią A. Č., areštuotas lėšas nurodydama pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0066/13/00434 medžiaga). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolė areštuodama skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė. Skolininkas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad antstolės priimtas patvarkymas pažeidžia jo teises ir interesus, atima jam galimybę įsigytų reikiamų medikamentų, būtinų higienos ir kitų prekių, sumokėti už elektros energiją. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodytas dokumentų formas, tame tarpe Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priede nurodytą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir minėtoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad 2014-09-25 antstolės priimtas patvarkymas Nr. A.3.38-6610 neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje keliamų reikalavimų, yra priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas.

Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį LR CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje 93 punkte). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų (mamos) į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš LR CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

Trečia, nors pareiškėjas teigia, jog lėšų areštas riboja jo teises į būtiniausią higieną, medikamentus ir būtiniausių poreikių patenkinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 straipsnio 1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 straipsnio 2 dalis) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 straipsnio 3 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 straipsnio 4 dalis). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl apelianto argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini. Taip pat kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Alytaus pataisos namų pateiktos informacijos Nr. 8-12666 matyti, kad medikamentų pareiškėjo sergamų ligų gydymui Alytaus pataisos namuose pakanka (21-22 b.l.). Taip pat iš minėto rašto ir jame pateiktų paaiškinimų matyti, kad nuteistieji turi galimybę įsigyti asmeniškai pageidaujamus nereceptinius vaistus, maisto papildus panaudodami asmenines lėšas, vadovaudamiesi Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-08 įsakymu Nr. 1-214 patvirtintu Vaistų, vitaminų ir kitų medicininės paskirties daiktų, kurių nedraudžiama turėti (gauti) nuteistiesiems, įsigijimo, priėmimo, išdavimo, grąžinimo ir apskaitos tvarkos aprašu. Nuteistasis, norėdamas įsigyti medikamentų ar medicinos priemonių, panaudodamas asmenines lėšas, prašymą dėl jų įsigijimo teikia įstaigos direktoriui. Prašyme turi būti gydytojo rekomendacija ar tarpininkavimas leisti įsigyti pageidaujamus medikamentus (21 b.l.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011-09-08 įsakymu Nr. 1-214 patvirtinta tvarka yra kreipęsis dėl medikamentų ar medicininių priemonių įsigijimo, kad yra gautos atitinkamos gydytojo rekomendacijos, patvirtinančios papildomų medikamentų įsigijimo būtinybę.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Suprantama, kad bausmę atliekančio asmens galimybės užsidirbti yra ribotos. Konkrečiu atveju iš byloje pateikto Alytaus pataisos namų rašto Nr. 8-12666 matyti, kad apeliantas esant papildomų medikamentų poreikiui turi galimybę turėdamas atitinkamas rekomendacijas kreiptis dėl tokių priemonių įsigijimo laisvės atėmimo įstaigos nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju apeliantas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad reikalingos didesnės išlaidos gydymui, skiriami medikamentai yra nepakankami ar, be ir duomenų, kad į antstolės areštuotą sąskaitą yra pervedamos pašalpos ar kitokios lėšos iš kurių išieškojimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolės patvarkymas neproporcingai pažeidžia apelianto interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Be to pažymėtina, kad apeliantui neužkertamas kelias pasikeitus aplinkybėms kreiptis į antstolę su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar taikomų priverstinių skolos išieškojimo priemonių apimties sumažinimo.

Paminėtina, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomo dokumento įvykdymą. Siekiant užtikrinti skolininko interesus ir kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą, antstolis imasi įstatyme numatytų veiksmų ir taiko atitinkamas poveikio priemones. Skolininko lėšų turto areštas jau savaime yra varžančio pobūdžio, todėl neabejotinai sukelia pareiškėjui laikinus suvaržymus. Tačiau tokiu būdu skolininkas raginamas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su išieškotoju. Įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, areštas panaikinamas. Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo antstolio veiksmus, atliktus vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė