- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- I-4044-1063/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01965-17-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti po 20 Eur žalos atlyginimą už kiekvieną dieną, kurią turėjo būti išduodamas, tačiau nebuvo išduotas kisielius.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog yra vegetaras, tačiau vegetariško maisto davinį gauna ne pilnos sudėties, pareiškėjui neišduodamas jam priklausantis gauti kisielius. Lukiškių TI-K administracija į pareiškėjo klausimą, kodėl neišduodamas kisielius atsakydavo, jog šio produkto nemoka pagaminti. Pažymėjo, jog šio produkto negavo apie 4 mėnesius.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai. Teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai 2017 m. liepos 7 d. (b. l. 54). Lietuvos valstybę atstovaujančio Lukiškių TI-K 2017 m. liepos 11 d. teismui pateiktu pranešimu (b. l. 56), teismas buvo informuotas, jog 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Dėl šios priežasties teismo posėdis nebuvo organizuojamas vaizdo konferencijos būdu. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.). Teismo nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 9–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2 punktu, dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokių rekomendacijų pareiškėjui išduota nebuvo. Pažymėjo, jog prieš išduodant maistą jis atitinkamo specialisto patikrinamas jusliniu būdu. Nepatikrintą maistą išduoti draudžiama. Dalinamo maisto tūris atitinka reikalingą svorį. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.
Pabrėžė, jog pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, o jos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuojama kaip pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, jam apie 4 mėnesius nebuvo išduotas kisielius.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis Civilinio kodekso 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktą, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras.
Iš byloje pateiktų Vegetarų sąrašų (b. l. 22–23, 24–25) matyti, jog pareiškėjas yra įtrauktas į vegetariško ir dietinio maisto gavėjų sąrašus. Matyti, jog pareiškėjas nedirbantis, todėl jam maistas turėtų būti išduodamas pagal Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams). Atsakovės atstovas į bylą pateikė Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintą Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), kuris patvirtina, jog mėnesio 3, 8, 10 ir 27 dienomis pietums išduodamas kisielius (b. l. 15–21).
Byloje iš esmės nėra ginčo, jog sudarytas valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams), pagal kurį pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo tiekiamas maitinimas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas prieštarauja, kad ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime apie 4 mėnesius pietums nebuvo išduodamas kisielius, kuris numatytas išduoti pagal valgiaraštį.
Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus pažymėtina, jog pareiškėjas skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, kad jam 4 mėnesius nebuvo išduodamas kisielius, tačiau jokių realiais faktais pagrįstų duomenų nepateikė. Tuo tarpu iš byloje atsakovės atstovo pateikto 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. 96-2765 (į pareiškėjo 2017 m. begužės 12 d. skundą, b. l. 38) matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, valgiaraštyje numatytomis dienomis buvo gaminamas ir išduodamas kisielius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl kisieliaus neišdavimo, kokiomis aplinkybėmis ir pan., o pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius teiginius nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būtent Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtais veiksmais pareiškėjui neužtikrino vegetariško maisto, konkrečiai kisieliaus, gavimo. Atkreiptina, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas žalos atlyginimo, todėl reiškiant reikalavimą dėl žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, šiuo atveju nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės nedetalizavo, kaip konkrečiai buvo pažeistos pareiškėjo teises ar teisėti interesai dėl kisieliaus neišdavimo, todėl, kaip jau minėta, vien tik bendro pobūdžio teiginiai dėl žalos padarymo Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo neįrodo. Darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K veiksmais organizuojant vegetariško maisto tiekimą laikantis valgiaraščio o ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Tuo tarpu pareiškėjui priešingai neįrodžius, t. y. neįrodžius vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkinamas.
Lukiškių TI-K taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 1,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu.
Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 25 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 25 x 0,06, t. y. 1,50 Eur.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjas,
nusprendė:
Pareiškėjo R. G. (R. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.