Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), adresas procesiniams dokumentams siųsti (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja I. M. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal T. Ž. pareiškimą, kuriame T. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuolat blokuoja pravažiavimą prie jos garažo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalimi, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Nutarime nurodoma, kad pranešėja T. Ž. nepateikė informatyvių pažeidimo duomenų ir įrodančių faktų (foto nuotraukų ar vaizdo įrašų) dėl galimo KET pažeidimo, taip pat nepateikė garažo nuosavybės dokumentų. Su pranešėja susisiekti nepavyko. Nuvykus nurodytu adresu, minėto automobilio taip pat nebuvo. Susisiekus su automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šis patvirtino, kad buvo vieną kartą užstatęs garažą, tačiau negalėjo nurodyti tikslios datos. Konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2024 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas pareiškėjos T. Ž. skundas dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. M. nutarimo panaikinimo. Nurodo, kad apie jokius tyrimo veiksmus ji informuota nebuvo, šaukimų negavo, todėl neturėjo galimybės teikti papildomus duomenis ir įrodymus. Teigia, kad tyrimas atliktas paviršutiniškai, todėl prašo įpareigoti policiją atlikti nuodugnų aplinkybių tyrimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja T. Ž. parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes. Nesutinka su policijos įstaigos teiginiais, kad su ja, pareiškėja, negalėjo susisiekti dėl papildomų duomenų pateikimo. Teikdama pareiškimą ji nurodė adresą korespondencijai gauti - (duomenys neskelbtini), tačiau jokių šaukimų ar kitų dokumentų negavo. Buvo nuvykusi į Klaipėdos AVPK, policijos raštinėje ją informavo, kad visus procesinius dokumentus ji gaus registruota pašto siunta nurodytu adresu. Elektroninio pašto neturi, mobilaus ryšio telefonu taip pat nesinaudoja. Pažymi, kad savo garažu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), negali tinkamai naudotis jau ketverius metus, nes prie jo nuolat statomi ir paliekami stovėti automobiliai. Jai yra žinoma, kad automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui statyti automobilį prie jos garažo leido kito garažo savininkas R. A.. Pažeidimo foto nuotraukas turi, galėtų jas pateikti policijos įstaigai. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir įpareigoti atlikti išsamų jos pareiškimo tyrimą.

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 2 d. gautas pranešimas Nr. 30-AP-1740, kuriame pranešėja T. Ž. informavo, kad (duomenys neskelbtini), automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuolat blokuoja pravažiavimą prie jos garažo, todėl vadovaujantis ANK 417 straipsnio 2 dalimi, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini). Tiriant gautą pranešimą informacinėse sistemose buvo ieškoma pranešėjos kontaktinių duomenų ar el. pašto, kuriais būtų galima susisiekti su pranešėja dėl informacijos papildymo, tačiau jų nebuvo rasta. Be to, pranešėja kaip įrodymo nepateikė garažo nuosavybės dokumentų, kuris garažas priklauso pranešėjai. Atliekant tyrimą buvo nuvykta nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau minėto automobilio taip pat nebuvo, garažai nebuvo užstatyti. Susisiekus su automobilio savininku, šis paaiškino, kad buvo vieną kartą užstatęs garažą, tačiau negalėjo nurodyti tikslios datos. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Jau kelerius metus negali tinkamai garažu naudotis, nes prie jo nuolat statomas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdo patekti į garažą. Turi pažeidimo foto nuotraukas, gali pateikti papildomus duomenis, tačiau policijos įstaiga jos to daryti neįpareigojo ir išsamiai neištyrusi jos pareiškimo, priėmė skundžiamą nutarimą.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta gavus T. Ž. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuolat blokuoja pravažiavimą prie jos garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į gautą pareiškimą, Institucijoje buvo pradėtas galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, tyrimas. Tyrimo metu buvo nuvykta į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), tačiau anksčiau minėto automobilio ten nebuvo, be to buvo apklaustas šio automobilio vairuotojas, kuris patvirtino, kad iš tikrųjų buvo palikęs automobilį stovėti prie garažų, tačiau negalėjo nurodyti tikslios datos, nes pamiršo. Institucijos 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja I. M., 2024 m. rugsėjo 11 d. priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, išsamiai neįvertino byloje surinktų faktinių aplinkybių - nebuvo susisiekta su pareiškėja dėl aplinkybių patikslinimo, tai yra buvo vadovaujamasi tik jos pareiškimu. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėja T. Ž. nepateikė galimo pažeidimo rodymų, tai yra nuotraukų ar vaizdo įrašų, nepateikė ir garažo nuosavybės dokumentų, todėl buvo ieškoma jos kontaktinių duomenų ar el. pašto, tačiau jų rasta nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjos T. Ž. pareiškimas apie galimą KET pažeidimą policijos įstaigoje gautas 2024 m. balandžio 2 d. registruota pašto siunta, pareiškime nurodytas adresas korespondencijai gauti – (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog su pareiškėja T. Ž. buvo bandoma susisiekti jos nurodytu adresu. Taigi, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė teikti papildomus įrodymus, kuriuos ji turėjo, nebuvo suteikta galimybė nurodyti apklaustinus liudytojus ar kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad tyrimo metu T. Ž. nurodyto automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas pripažino, kad buvo palikęs stovėti automobilį prie pareiškėjos garažo, tačiau negalėjo nurodyti įvykio datos, nes pamiršo. Ši aplinkybė galėtų būti nustatyta T. Ž. patikslinus pareiškimą ir pateikus papildomus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos neaišku, kada ir kokiu būdu buvo gauti nutarime nurodyti minėto asmens paaiškinimai, jie minimi tik pačiame nutarime ir nutarimą priėmusios tyrėjos I. M. 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime, nenurodant kada ir kokiu būdu jie buvo gauti. Nutarime taip pat nurodyta, kad buvo nuvykta į T. Ž. pareiškime nurodytą vietą, tačiau užstatytų garažų ten užfiksuota nebuvo, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku kada šie veiksmai buvo atlikti, įvykio vietos apžiūra nebuvo tinkamai užfiksuota.

Taigi, susipažinus su bylos medžiaga ir pareiškėjos skundu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju įvykio aplinkybės nėra aiškios ir nebuvo tinkamai ištirtos, o nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo atveju tik atlikus papildomą tyrimą, t. y. surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti ar yra, ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pareiškėjos T. Ž. išdėstyta pozicija, jog šiuo atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja I. M., priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, objektyviai ir išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei nesurinko visų galimų duomenų.

Darytina išvada, kad siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – apklausti pareiškėją dėl aplinkybių patikslinimo, susipažinti su jos turima papildoma medžiaga, surasti ir apklausti automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką bei kitus galimus liudytojus šioje byloje. Atlikus nurodytus veiksmus, atlikti išsamų papildomų aplinkybių tyrimą, ir nustačius galimai administracinį nusižengimą padariusius asmenis, surašyti jiems administracinio nusižengimo protokolus už padarytą nusižengimą. Pažymėtina, kad atlikti papildomi veiksmai ne visuomet lemia, kad jų metu gautų duomenų pagrindu administracinio nusižengimo teisena bus tęsiama ir bus priimamas nutarimas taikyti administracinę atsakomybę. Vis dėlto, pareiškimo turinio tikrinimas tam tikra apimtimi yra būtinas. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėja T. Ž. kartu su skundu pateikė prašymą priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti 2024 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos I. M. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.