Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų L. A. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-13 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 29 MGL (3750 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda.

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 29 MGL (3750 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. M. A. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Iš A. K. priteista Z. B. 300 litų turtinės žalos atlyginimo.

Iš L. A. priteista Z. B. 1180 litų turtinės žalos atlyginimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį M. A. dėl 1404.96 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturių litų 96 ct) turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteista už tai, kad ji 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-09-10 apie 13.41 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis, neteisėtai įgijo AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką bei veikdama vieninga tyčia laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti su savimi iki kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-12-07 13.44 val., perdavė mokėjimo kortelę A. K., po to pastarajam ją grąžinus atgal ne vėliau kaip 2013-01 -09 13.03 val., laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, Z. B. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki tiksliai nenustatyto laiko.

Be to, L. A. nuteista už tai, kad ji neteisėtai inicijavo ir atliko keturias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu, t. y.:

2012-09-10 apie 13.41 val. įdėdama AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4138850429714004, išduotą Z. B. vardu į AB „Šiaulių banko“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdama PIN kodą ir identifikuodama save kaip nukentėjusįjį Z. B. bei per tris kartus nurodžiusi bankomatui išduoti: 80 Lt, 100 Lt ir 100 Lt, iš viso 280 Lt, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu,

po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia 2012-10-09, tiksliai nenustatytu laiku, įdėdama AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu į AB DNB banko bankomatą, Šiauliuose, Tilžės g. 170, įvesdama PIN kodą ir identifikuodama save kaip nukentėjusįjį Z. B. bei nurodžiusi bankomatui išduoti 300 Lt, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu,

po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia 2012-11-09 apie 10.00 val., įdėdama AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu į AB „Šiaulių bankas“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdama PIN kodą ir identifikuodama save kaip nukentėjusįjį Z. B. bei nurodžiusi bankomatui išduoti 300 Lt, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu,

po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, veikdama vieninga tyčia 2013-01-09 apie 13.03 val., įdėdama AB „Šiaulių banko" mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu į AB „Šiaulių bankas“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdama PIN kodą ir identifikuodama save kaip nukentėjusįjį Z. B. bei nurodžiusi bankomatui išduoti 300 Lt, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu.

Be to, L. A. nuteista už tai, kad ji, laikotarpiu nuo 2012-09-10 13.41 val. iki 2013-01-09 13.03 val., į AB „Šiaulių bankas“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), bei AB DNB banko bankomatą, (duomenys neskelbtini), įdėdama AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodama save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, per keturis kartus apgaule savo naudai įgijo svetimą, Z. B. priklausantį turtą, tai yra 2012-09-10 apie 13.41 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynindama 280 Lt, 2012-10-09, tiksliai nenustatytu laiku, AB DNB bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynindama 300 Lt, 2012-11-09 apie 10.00 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynindama 300 Lt, 2013-01-09 apie 13.03 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynindama 300 Lt, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą turtą – Z. B. priklausančius 1180 Lt.

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-12-07 apie 13.44 val., nenustatytoje vietoje bei aplinkybėmis, iš L. A. neteisėtai įgijo AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti su savimi iki tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2013-01-09 13.03 val., kol mokėjimo kortelę perdavė L. A..

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Z. B. vardu, tai yra 2012-12-07 apie 13.44 val. įdėdamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu į AB „Šiaulių bankas“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį Z. B. bei nurodęs bankomatui išduoti 300 Lt, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu;

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2012-12-07 13.44 val., į AB „Šiaulių bankas“ bankomatą, (duomenys neskelbtini), įdėdamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. B. vardu ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, apgaule savo naudai įgijo svetimą, Z. B. priklausantį turtą, 2012-12-07 apie 13.44 val., AB „Šiaulių bankas“ bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynindamas 300 Lt, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, nedidelės vertės, turtą – Z. B. priklausančius 300 Lt.

M. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-09-18, turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti nešiojamą kompiuterį, sukčiavo, o būtent apgaulės bildu, siūlydamas įsigyti nešiojamą kompiuterį, įkalbėjo nukentėjusįjį Z. B. sudaryti vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bendrove – individualia įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo nešiojamo kompiuterio „HP“ įsigijimui, iš anksto žinodamas, jog sutarties sąlygos nebus vykdomos, pagal kurią jam buvo perduotas nešiojamas kompiuteris „HP“ – 1399 Lt vertės, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nešiojamą kompiuterį „HP“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1399 Lt turtinę žalą.

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie 2012-01-12 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. A. 1404,96 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje nuteistųjų L. A. ir A. K. gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintojo M. A. gynėjas prašė prokuroro apeliacinio skundo netenkinti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų L. A., A. K. apeliaciniai skundai atmestini, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. A. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Dėl nuteistųjų L. A. ir A. K. apeliacinių skundų

Nuteistieji L. A. ir A. K. savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydami savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, apeliantai iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant L. A. ir A. K. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį jų atžvilgiu, padaryta nebuvo. L. A. ir A. K. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nuteistieji teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negalėjo remtis nukentėjusiojo parodymais dėl jo sveikatos būklės, o turėjo remtis jų duotais parodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. A. ir A. K. kaltė įrodyta remiantis ne tik nukentėjusiojo duotais parodymais, kad jis gauna 600 Lt invalidumo pensiją, kuri pervedama į banko kortelę, pinigus jis nusiimdavo pats iš bankomato, niekieno neprašydavo pinigų nuimti, nepamena, kokiomis aplinkybėmis prarado banko mokėjimo kortelę bei asmens dokumentus, bet ir liudytojų A. Ž., V. K. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Liudytojas A. Ž. apklaustas teisme parodė, kad Z. B. turėjo išsiėmęs banko kortelę, turėjo pasą, kai jis 2012-10-13 rado Z. B. gatvėje, Z. B. jokių dokumentų su savimi neturėjo. Taip pat liudytojas parodė, kad Z. B. po 2012-10-13 niekur iš jo namų išvažiavęs nebuvo, todėl pensijos pasiimti negalėjo. Tačiau kaip matyti ir AB „Šiaulių bankas“ pateiktų Z. B. mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2013-03-14, bankinės operacijos buvo atliekamos, o pateiktose fotonuotraukose matyti, kad 2012-09-10, 2012-11-09, 2013-01-09 pinigus išgrynino L. A., 2012-12-07 pinigus išgrynino A. K.. Duomenų, kad nuteistiesiems nukentėjusysis Z. B. būtų perdavęs banko mokėjimo kortelę ir prašęs jų išgryninti pinigus yra tik nuteistųjų nurodoma versija, kadangi anksčiau aptarti įrodymai tai paneigia. Pažymėtina, kad po to, kai A. Ž. 2012-10-13 parsivežė Z. B. į namus ir nukentėjusysis iš jo namų niekur nebuvo išvykęs, nuteistieji Z. B. vardu išduotą banko mokėjimo kortele toliau neteisėtai naudojosi atlikdami finansines operacijas. Taigi, visuma anksčiau aptartų įrodymų patvirtina, kad nuteistieji L. A. ir M. K. neteisėtai įgijo, laikė AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą nukentėjusiojo Z. B. vardu bei neteisėtai panaudodami, suvedant bankomate PIN kodą bei prisistatant bankui kitu asmeniu, neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo pinigus sukčiaudami, todėl skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės yra motyvuotos, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir L. A., pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., išteisinti, kaip prašoma apeliaciniuose skunduose.

Taip pat nuteistieji L. A. ir A. K. nesutinka su jiems paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems L. A. ir A. K. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 42 str., kuriame išdėstytas bausmių sąrašas, visos bausmės išvardijamos nuosekliai pagal jų griežtumą – pradedant švelniausia (viešųjų teisių atėmimu) ir baigiant griežčiausia (areštu už baudžiamąjį nusižengimą ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos už nusikaltimą). Šiuo bausmių sistemos konstravimo principu vadovaujamasi ir nustatant konkrečias bausmes Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sankcijose. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str., teismas nuteistiesiems L. A. ir A. K. paskyrė antrą pagal griežtumą Lietuvos Respublikos BK 182 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskyrė švelniausias minėtų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Kolegija įvertinusi nuteistosios L. A. asmenybę (neteista, netekėjusi, administracine tvarka nebausta, registruota darbo biržoje, augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš vaikų yra neįgalus, jos šeima yra socialiai remtina), A. K. asmenybę (vedęs, neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, nedirba, registruotas darbo biržoje), nusikaltimų pavojingumą bei jų padarymo būdą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, paskirtos bausmės – baudos savo dydžiu yra artimos įstatyme numatytų bausmių vidurkiui (LR BK 61 str.), todėl L. A. ir A. K. dar labiau švelninti bausmes paskirtas už atskirus nusikaltimus ir subendrintą bausmę, kaip to prašo nuteistieji, nėra pagrindo. Dėl nuteistųjų pageidavimo skirti kitą bausmės rūšį, kai šiuo atveju nuteistiesiems už apysunkius nusikaltimus yra paskirta švelniausia bausmės rūšis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bloginti nuteistųjų teisinės padėties, nagrinėdamas apeliacine tvarka, kai nėra prokuroro, nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimo, neturi teisinio pagrindo.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. A. ir A. K. kaltės ir atsakomybės, bausmės skyrimo, apeliaciniame skunde nuteistieji nenurodė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Skundžiamu nuosprendžiu M. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dėl to, kad teismui kilo abejonė, jog nukentėjusysis Z. B. 2012 m. rugsėjo 18 d., įgydamas nešiojamąjį kompiuterį „HP“ buvo tyčia suklaidintas kaltinamojo M. A. dėl sutarties sudarymo būtinybės, aplinkybių bei kaltinamasis iš nukentėjusiojo kompiuterį būtų įgijęs apgaule. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. A. nekaltumo teisėjų kolegija nesutinka, kadangi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. A. veikoje yra visi sukčiavimo požymiai.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal teismų praktiką sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Kaltinamasis M. A. duodamas parodymus teisme parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, niekada jo nebuvo sutikęs, į ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl kompiuterio nebuvo nuvykęs. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia liudytojas E. R., kuris nurodė, jog Z. B. į saloną atėjo kartu su M. A.. M. A. liudytojas atpažino parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu. Taip pat liudytojas parodė, kad Z. B. jam sukėlė įtarimą dėl savo psichinės būklės, kadangi matėsi, kad jam kažkas ne taip, buvo labai sutrikusi jo koordinacija, aiškiai matėsi, kad žmogus yra ligotas, už jį kalbėjo su nukentėjusiuoju kartu atėjęs M. A.. M. A. jam paaiškino, kad Z. B. nori pirkti išsimokėtinai nešiojamąjį kompiuterį, kad Z. B. yra sunkiai kalbantis žmogus, kad negali visko normaliai paaiškinti. Tada jis paklausė Z. B., ar jis supranta, kad išsimokėtinai ima kompiuterį, nukentėjusysis jam atsakė, kad supranta, padavė asmens tapatybės kortelę. Liudytojas sudarė vartojimo kredito sutartį, kurią Z. B. pasirašė, ir jam perdavė nešiojamą kompiuterį, kurį iš salono išsinešė M. A.. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino apklausiamas teisme. Pats nukentėjusysis Z. B. kompiuterio pirkimo išsimokėtinai fakto neprisimena ir nieko negali apie tai paaiškinti. Tai, kad Z. B. turi sveikatos problemų (patyrė insultą, pablogėjo atmintis, sunkiai orientuojasi aplinkoje, nukentėjusi intelektinė veikla ir kt.) patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (1 t. 169–174 b. l.). Visuma šių paminėtų aplinkybių, rodo, kad M. A. suvokė reikšmingus nukentėjusiojo psichikos trūkumus ir tuo pasinaudojo, t. y. M. A. turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti nešiojamą kompiuterį, sukčiavo, o būtent apgaulės būdu, siūlydamas įsigyti nešiojamą kompiuterį, įkalbėjo nukentėjusįjį Z. B. sudaryti vartojimo kredito sutartį, iš anksto žinodamas, jog sutarties sąlygos nebus vykdomos, pagal kurią jam buvo perduotas nešiojamas kompiuteris „HP“ – 1399 Lt vertės. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų, daroma išvada, kad M. A. veikoje yra visi sukčiavimo būtini požymiai – apgaulė bei tyčia užvaldyti (įgyti) svetimą turtą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. A. nepagrįstai išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis, kuriuo M. A. išteisintas, naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Kolegija nustato, kad M. A. 2012-09-18, turėdamas tikslą apgaule savo nuosavybėn įsigyti nešiojamą kompiuterį, sukčiavo, o būtent apgaulės būdu, siūlydamas įsigyti nešiojamą kompiuterį, įkalbėjo nukentėjusįjį Z. B. sudaryti vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama bendrove – individualia įmone ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo nešiojamo kompiuterio „HP“ įsigijimui, iš anksto žinodamas, jog sutarties sąlygos nebus vykdomos, pagal kurią jam buvo perduotas nešiojamas kompiuteris „HP“ – 1399 Lt vertės, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nešiojamą kompiuterį „HP“, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1399 Lt turtinę žalą.

Tokiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nustačius, kad M. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti priteistinas iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl M. A. nusikalstamų veiksmų (dėl vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1) patyrė 1404,96 Lt turtinę žalą, ir tokį žalos dydį patvirtina byloje surinkti duomenys (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Skiriant M. A. bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, į jo asmenybę – vedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, iš bylos duomenų bei LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 214 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d., nuosprendis dar neįsiteisėjęs, kad dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., baudžiamoji byla jau yra perduota su kaltinamuoju aktu teismui, ne kartą teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, naują tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. A. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, todėl jam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme nebendrintina, kaip to prašo prokuroras, kadangi iš LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismas 2014-04-04 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi kolegija,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-13 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. M. A. išteisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sulaikius M. A..

Priteisti iš M. A. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1404,96 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų L. A. ir A. K. apeliacinius skundus atmesti.