- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1710-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00336-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B., atstovaujamo advokato Anatolijaus Novikovo, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8891-217/2018 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 6400,00 Eur už atliktus darbus, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas nesumokėjo už dviejų automobilių GAZ 21 (Volga) remontą, kurie buvo remontuojami nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. ieškovo garažuose. Rašytinės sutarties su atsakovu nesudarė, buvo sutarta žodžiu už kiekvieno automobilio remontą sumokėti po 3200 Eur. ieškovas atliko automobilio paruošimo, glaistymo, skardų lyginimo, virinimo darbus, tačiau atsakovas už darbus nesumokėjo.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo. R. B., kaip fizinis asmuo, neturi reikalavimo teisės reikalauti atsiskaitymo už R. B. įmonės „Dempferis“ atliktus darbus. Minėtai įmonei iškelta bankroto byla ir ją atstovauja bankroto administratorius. Šalys tarėsi, kad darbų kaina bus ne didesnė nei vidutinė tokių darbų atlikimo kaina rinkoje. Be to, ieškovas nenurodo dėl kokių darbų buvo susitarta ir kokius darbus ieškovas atliko. Automobiliai iki ieškovui atliekant darbus jau buvo dalinai paruošti dažymui. Atliekant darbus nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. ieškovas pas atsakovą gyveno, periodiškai kelioms dienoms išvykdavo. Per nurodytą darbų atlikimo laikotarpį atsakovas per kelis kartus sumokėjo ieškovui 4000 Eur. Pabaigęs darbus, ieškovas pareikalavo iš viso 8000 Eur (t. y. dar papildomai 4000 Eur). Su šia kaina atsakovas nesutiko, nes, jo manymu, jis atsiskaitė su ieškovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo R. B. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui G. B. bei 4,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu nesilaikė sandorio nustatytos rašytinės formos, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo tikroji sandorio suma ir kokios sąlygos. Teismas sprendė, kad, nesant rašytinio įrodymo, tikėtina atsakovo paaiškinimu ir liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais, kad buvo sutarta, jog bus atlikti automobilio remonto darbai ir jie kainuos tuo metu ne brangiau, kaip pas kitus meistrus. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų kokia buvo susitarta kaina už dviejų GAZ 21 „Volga“ automobilių paruošimą dažymui, būtina vadovautis rinkoje verslo srityje egzistuojančia kaina. Atsakovas pateikė teismui dviejų įmonių pasiūlymus dėl vieno GAZ „Volga“ automobilio paruošimo dažymui. Teismas nurodė, kad atitinkamai vieno automobilio paruošimo dažymui kaina nurodyta apie 1350-1400 Eur, atitinka protingumo kriterijų. Ieškovo nurodyta 3200 Eur kaina už vieno automobilio paruošimą dažymui yra daugiau nei dvigubai didesnė nei egzistavo verslo rinkoje. Atsakovo pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas atliko mokėjimus už atliktus darbus dalimis per 3 mėn. ir yra sumokėjęs už darbus, kaip vertina, daugiau nei rinkos kaina - 4000 Eur, tai dalinai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai. R. B. vestuose užrašuose nurodyta, kad R. B. sumokėta už atliktus darbus 4000 Eur (2016 m. lapkričio 1 d. - 400 Eur, lapkričio 12 d. - 800 Eur, lapkričio 26 d. - 600 Eur, gruodžio 10 d. - 500 Eur, gruodžio 24 d. - 500 Eur, gruodžio 31 d. - 400 Eur, 2017 m. sausio 15 d. - 800 Eur). Teismas sprendė, kad tai patvirtina bylos aplinkybes, jog atsakovas yra atsiskaitęs už ieškovo atliktus darbus.
5. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra neįrodytas. Vertindamas ieškinio pagrįstumą bei šalių paaiškinimus teismas atsižvelgė ir į pateiktus įrodymus, kad ieškovas nėra sudaręs rašytinės sutarties ir kituose sandoriuose, 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. už svetimo turto – automobilio - pasisavinimą ir BK 302 str. 1 d. Nuosprendžiu konstatuota, kad R. B. nesąžiningai elgėsi kito asmens atžvilgiu, t. y. R. B. su nukentėjusiuoju buvo sudaręs žodinę sutartį dėl automobilio GAZ 21 „Volga“ restauravimo; nukentėjusysis perdavė R. B. pinigus, nepaėmęs pakvitavimo; vėliau R. B. pareikalavo daugiau pinigų nei buvo sutaręs su nukentėjusiuoju. Teismas laikė nustatytomis bylos aplinkybes, kad atsakovas pagal žodinį susitarimą su ieškovu sąžiningai įvykdė įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo dar papildomai priteisti 6400 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6400,00 Eur skolą už atliktus darbus, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėjęs, kad nėra objektyvių įrodymų dėl sutartos kainos, teismas nepagrįstai rėmėsi išskirtinai tik atsakovo pateiktomis darbų atlikimo sąmatomis, visiškai nevertindamas ieškovo pateiktų sąmatų. Viena iš atsakovo pateiktų sąmatų yra neinformatyvi, o kitoje nurodyti ne visi darbai, kurie reikalingi automobilį tinkamai paruošti dažymui, todėl atsakovo pateikta sąmata ir yra ženkliai mažesnė. Teismas, būdamas nuoseklus ir nešališkas pateiktiems įrodymams, turėjo nustatyti kainos vidurkį.
6.2. Teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 187 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į atsakovo duotus paaiškinimus tiek ikiteisminiuose tyrimuose, tiek teismo posėdžio metu, turėjo konstatuoti, kad šalys susitarė, jog darbų kaina yra 3200,00 Eur. Kadangi atsakovas teigė, kad ieškovas iš jo reikalavo po 4000 Eur už kiekvieną automobilį, o apeliantas - kad tik po 3200 Eur, tai ieškovas neprivalo įrodinėti tų aplinkybių, kurias pripažįsta atsakovas.
6.3. Teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas sumokėjo apeliantui 4000 Eur, nepagrįstai rėmėsi R. B. vestais užrašais, nes jie negali būti laikomi tinkamu įrodymu. Atsakovo sutuoktinė ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, kad ji apie pinigus nieko nežino, be to, jos paaiškinimai teisme turėtų būti vertinami kritiškai, nes ji suinteresuota bylos išnagrinėjimu atsakovo naudai. Atsakovas nepateikė rašytinų įrodymų, kad disponavo tokia pinigų suma bei, kad ją sumokėjo ieškovui.
6.4. Teismo nurodyti argumentai dėl ieškovo teistumo kitoje byloje niekaip nesusiję su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie atsiskaitymo faktą. Šioje byloje būtent atsakovas (skolininkas) turėjo pareigą įrodyti kad jis yra įvykdęs prievolę atsiskaityti su ieškovu (kreditoriumi) už atliktus darbus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas nepagrįstai šią įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Teismas tinkamai vertino atliktų darbų kainą ir neprivalėjo nustatinėti abiejų šalių sąmatose pateiktų kainų vidurkio. Apeliantas nėra atlikęs tokių darbų, kokie yra nurodyti apelianto pateiktoje sąmatoje. Automobiliai buvo jau nušpakliuoti ir nugruntuoti, nereikėjo atlikti skardinimo, virinimo, tarpų ir kantų suvedimo darbų, kas sudaro didžiąją apelianto pateiktoje sąmatoje nurodytos kainos dalį. Be to, apelianto pateikta sąmata yra nepasirašyta, o atsakovas į bylą pateikė atsakingų asmenų pasirašytas ir su įmonių antspaudas sąmatas.
7.2. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 182 straipsnio 5 dalies ir 187 straipsnio. Atsakovas niekada nepripažino, kad buvo sutarta dėl konkrečios pinigų sumos (kainos) už apelianto atliktinus darbus, o nurodė, jog susitarta buvo, jog ieškovo atliekamų darbų kaina bus ne didesnė nei pas kitus meistrus. Tik 2017 m. sausio viduryje apeliantas pareikalavo 8000 Eur už darbus. Su tokia suma atsakovas nesutiko, o sutiko su 4000 Eur suma už atliktus darbus, kurie apeliantui buvo sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, juos analizavo, nė vienam įrodymui nesuteikė prioritetinės reikšmės. Teismas vertino R. B. užrašus bei jos parodymus neatsietai nuo kitų įrodymų, bet kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kuriuos teismas atitinkamai įvertino. Apeliantas jo nurodomų duomenų dėl atsakovo disponavimo apeliantui mokėtomis sumomis net neprašė atsakovo pateikti ar teismo juos išreikalauti, šios apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos naujomis aplinkybėmis, todėl apeliacinis skundas jomis negali būti grindžiamas.
7.4. Teismas teisingai ir pagrįstai vertino ankstesnį apelianto elgesį kito asmens atžvilgiu. Šios bylos kontekste, tai yra apeliantą charakterizuojantis įrodymas, parodantis galimą apelianto nesąžiningą elgesį panašiuose santykiuose. Be to, teismas, remdamasis minėtu nuosprendžiu, pagrįstai konstatavo, kad R. B. nėra sudaręs rašytinės sutarties ir kituose sandoriuose. Teismas, kaip ir kitiems įrodymams, šiam įrodymui nesuteikė prioritetinės reikšmės, o vertino šį įrodymą kitų įrodymų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl žodinės sutarties pagrindu atliktų darbų kainos apmokėjimo.
11. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė dėl dviejų automobilių GAZ 21 „Volga“ remonto. Byloje be šalių paaiškinimų apie žodinio susitarimo turinį (darbų apimtį, kainą) reikšmingesnių įrodymų faktiškai nėra. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kokios bylos aplinkybės, jeigu jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Ieškovas nurodo, kad žodžiu buvo sutarta už kiekvieno automobilio remontą sumokėti po 3 200 Eur. Atsakovo teigimu, buvo tartasi, jog kaina bus ne didesnė nei vidutinė tokių darbų atlikimo kaina rinkoje. Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nesant jokių įrodymų kokia buvo susitarta kaina už dviejų GAZ 21 „Volga“ automobilių paruošimą dažymui, būtina vadovautis rinkoje verslo srityje egzistuojančia kaina (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė į bylą UAB „Autosparnai“ ir UAB „Delka“ pasiūlymus, kuriuose atitinkamai nurodyta vieno GAZ „Volga“ automobilio paruošimo dažymui kaina apie 1 350 – 1 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nurodyta kaina atitinka protingumo kriterijų, o ieškovo nurodyta 3 200 Eur kaina už vieno automobilio paruošimą dažymui yra daugiau nei dvigubai didesnė nei egzistavo verslo rinkoje. Ieškovo pateikta, kėbulininkų A. ir G. parengta, automobilio GAZ 21 („Volga“) restauravimo darbų sąmata, kurioje nurodytų darbų kaina apie 7 450 Eur, neatitinka nei paties ieškovo aiškinimo, nei, prieš tai nurodytų, protingumo kriterijų.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Teismas vertindamas įrodymus, remiais įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).
13. Atliekant ikiteisminį tyrimą apklausiamas liudytoju (2017 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokolas) atsakovas G. B. yra nurodęs, kad 2017 m. sausio 15 d. išvykdamas iš jo namų, kur restauravo dvi „Volgas“, ieškovas paprašė sumokėti už atliktą darbą ir norėjo gauti už kiekvieną automobilį po 4 000,00 Eur, nors tokio tarpusavio susitarimo nebuvo. Taip pat apklausoje atsakovas nurodė, kad sumokėjo 4 000,00 Eur, t. y. po 2 000,00 Eur už kiekvieną automobilį, nes jam atrodė, kad tai yra reali suma už atliktą darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo apklausos protokolo turinys nepatvirtina ieškovo (apelianto) teiginių, kad ikiteisminių tyrimų metu atsakovas pripažino, jog šalys susitarė dėl darbų kainos po 3 200,00 Eur už kiekvieną automobilį, tai ieškovas neprivalo įrodyti tų aplinkybių, kurias pripažįsta atsakovas (CPK 182 str. 5 p.).
14. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis nutarties 11 – 13 punktų argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl darbų kainos.
15. Nors teisėjų kolegija iš dalies pagrįstais laiko apelianto teiginius, kad atsakovo sutuoktinės R. B. vesti užrašai nepatvirtina, jog juose nurodytą sumą atsakovas sumokėjo ieškovui (apeliantui), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog R. B. sumokėta už atliktus darbus 4 000,00 Eur, minėtus R. B. užrašus vertino kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Įvertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dar iki šios civilinės bylos iškėlimo ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. rugsėjo 14 d. liudytojo apklausos protokolas) atsakovas G. B. nurodė, kad ieškovui už darbus sumokėjo 4 000,00 Eur; nurodytą aplinkybę patvirtino ir 2017 m. rugsėjo 22 d. apklausoje (2017 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklausos protokolas). Apklausiamas liudytoju 2017 m. rugsėjo 29 d. ieškovas parodė (2017 m. rugsėjo 29 d. liudytojo apklausos protokolas), kad du kartus iš atsakovo gavo po 400,00 Eur. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2018 m. vasario 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo (atsakovo G. B.) atžvilgiu, yra konstatuota, kad papildomai apklausiamas R. B. nurodė, kad bendroje sumoje G. B. jam yra sumokėjęs apie 1 500 eurų už atskirus darbus. Tame pat nutarime taip pat konstatuota, kad liudytoja apklausta R. B. parodė, jog ji surašydavo, kiek pinigų duoda; iki 2016 m. gruodžio galo R. buvo dalimis sumokėję 3 200 eurų, o 2017 m. vyras R. davė dar 800 eurų ir pasakė, kad čia yra visi pinigai. Teisme apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad atliko pas G. B. automobilių GAZ 21 („Volga“) paruošimo darbus. Dėl atsiskaitymo už darbus žino, kad G. B. du kartus davė R. B. pinigų, bet kiek davė, nematė (išklausytas 2018 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašas).
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 15 punkte nurodytos aplinkybės bei 12 punkte pateikti išaiškinimai leidžia pripažinti labiau pagrįstu atsakovo atsiskaitymo su ieškovu faktą, o ne apelianto paaiškinimus, kad atsakovas už automobilių remontą nesumokėjo nieko. Tai konstatavus, apelianto reikalavimai atsakovui negali būti tenkinami.
17. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
19. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Atsakovui iš apelianto, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą) – 200 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.