Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovui G. N., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad santuokos metu dėl įvairių nesutarimų šeimoje kildavo barniai, vieno nesutarimo metu ieškovės atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau ieškovė į medikus nesikreipė. Atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtą – neleisdavo įsidarbinti, grasindavo, jog neteiks šeimai išlaikymo, vėliau atsakovas išvyko į užsienį, per tą laikotarpį neteikė sūnui materialinio išlaikymo. Mano, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi, laikui bėgant, nesistengė išlaikyti šalių mažamečio vaiko ir ieškovės, be to, atsakovas pasidarė grubus, abejingas, pradėjo ignoruoti ieškovę, pamiršo savo tėviškas pareigas ir visą rūpinimąsi perkėlė tik vienai ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jai žinomų kreditorių sutuoktiniai neturi, santuokoje dalintino turto neįgijo, patvirtino, jog išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Paaiškino, jog bylos nagrinėjimo teisme metu dirba, su mažamečiu sūnumi gyvena nuomojamame bute, moka mokesčius, išlaiko sūnų, atsakovas išlaikymo sūnui neteikia. Prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė raštu pateiktą išvadą. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo dydžio nepilnamečiam šalių sūnui 116 Eur periodinė išmoka atitiktų vaiko interesus, o atsakovo siūloma 80 Eur suma leistų patenkinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Atsakovas yra sveika, darbingas, neturintis kitų išlaikytinių asmuo (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl jis privalo teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad G. N. ir R. U. susituokė (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (6 b. l.). A. N. gimė (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). R. N. ir A. N. nuo 2013-10-11 įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno m. savivaldybėje (9 b. l.). R. N. vidutinis darbo užmokestis yra 208,52 Eur / 720 Lt (10 b. l.). R. N. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų ir privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų neturi (17-20 b. l.). G. N. laikotarpiu nuo 2013-02-27 iki 2015-01-05 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (25 b. l.). G. N. nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų neturi (54, 55 b. l.). G. N. bylos nagrinėjimo teisme metu registruotas Darbo biržoje (60-61 b. l.).

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, ieškovės manymu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi gyvenant santuokoje atsakovas nesistengė išlaikyti ieškovės ir šalių mažamečio sūnaus, be to, atsakovas tapo abejingas ir grubus, pradėjo ignoruoti ieškovę, naudojo ieškovės atžvilgiu psichologinį smurtą, yra panaudojęs ir fizinį smurtą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog mano, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jis nėra smurtavęs prieš atsakovę. Teismo posėdyje šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, kad nesirūpino šeima ir nepilnamečiu vaiku, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje prašoma po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – U., atsakovas dėl to neprieštaravo, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina ikisantuokinė pavardė – U., atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – N..

Šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Šalys viena iš kitos nereikalauja išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Ieškinyje nurodyta, kad šalys kreditorių neturi, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atsakovas prieštaravimų dėl tokio prašymo nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų, mažametis sūnus su ieškove kartu gyvena visą laiką, išvadą teikianti institucija tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2014-10-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 300 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 115,85 Eur, nurodė, jog per mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti apie 231,70 Eur. Atsakovas prieštaravo iš jo prašomam priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui, nurodė, kad sutiktų teikti sūnui išlaikymą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigė, jog jo turtinė padėtis yra sunki, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, turto, priklausančio atsakovui nuosavybės teise, neturi.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 231,70 Eur (30 b. l.). Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (1 metai ir 8 mėnesiai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, taip pat nėra duomenų, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą, tačiau mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, teismas sprendžia, kad 231,70 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – apie 208,52 Eur / 720 Lt darbo užmokestis (10 b. l.), ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (9 b. l.), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi (17-20 b. l.), teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji su mažamečiu šalių sūnumi gyvena nuomojamame būste, už kurį tenka mokėti mokesčius. Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių nuosavybės teise įgijęs neturi (54, 55 b. l.), bylos nagrinėjimo teisme metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje (60-61 b. l.). Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio sūnaus poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (neturi nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, ieškovė gauna minimalias pajamas, atsakovas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru), spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Ta aplinkybė, jog bylos duomenimis, šiuo metu atsakovas negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, neturi turto ir gyvena su tėvais neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti savo nepilnamečiam sūnui reikiamo dydžio išlaikymą. Teismas pažymi, jog šalių santuokos nutraukimo pagrindas neturi jokios įtakos būtinam nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 115,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-02-06) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. N..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.). Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ieškinį tenkinus 50 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 91,32 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą (50 b. l.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 62,21 Eur žyminis mokestis už santuokos nutraukimą ir išlaikymo priteisimą (115,85 Eur x 12 mėn. / 3 proc. + 41 Eur / 2 = 62,21 Eur). Bylos nagrinėjimo metu susidarė 2,21 Eur pašto išlaidos, kurių 50 proc. (1,11 Eur), atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškinys patenkintas iš dalies, o ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-15-T-189-203 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (7 b. l.), priteistinos iš atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2015 m. kovo 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp R. N. (iki santuokos sudarymo U.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. N. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „U.“, G. N. palikti prigimtinę pavardę „N.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 115,85 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų 85 centai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-02-06) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Priteisti iš G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 91,32 Eur (devyniasdešimt vienas euras 32 centai) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 62,21 Eur (šešiasdešimt du eurai 21 centas) žyminį mokestį ir 1,11 Eur (vienas euras 11 centų) pašto išlaidas, iš viso 63,32 Eur (šešiasdešimt trys eurai 32 centai) valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.