Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-07-01 · Administracinė byla Nr. eI2-4729-644/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-03-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-07-01Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-10-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
eI2-4729-644/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00108-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“, N. P., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4729-644/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00108-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 14.15; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant D. L.,dalyvaujant pareiškėjui V. P., jo atstovui advokato padėjėjui J. P,

atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos atstovėms A. G. ir I. M.

atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovei N. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“ atstovams A. K. ir advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. P., Kėdainių rajono medžiotojų klubui „Šventybrastis“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl padarytos žalos apskaičiavimo ir įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją apskaičiuoti padarytą žalą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija (toliau – ir Komisija), priimdama 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas. Komisija suklydo atlikdama matematinius skaičiavimus, pritaikė išgalvotas formules. Komisija nustatė, kad žalą daro taurieji elniai ir stirnos, žala daroma visame pasėlių lauke. Vidutinis augalų skaičius pasėlyje 32,5 vnt./m², nukąstų augalų vidutiniškai 8,8 vnt./m², žuvusių augalų 0,2 vnt./m². Nukąsti augalai sudaro 27,08 procento nuo bendro augalų skaičiaus. Komisija pakankamai gerai konstatavo ir surašė sunaikintus pasėlius, tačiau vadovavosi išgalvotomis teorijomis, kad augalai „šiuo metu intensyviai atželia, todėl galutiniam derliui skaičiuojama 20 procentų nuostolio“. Nuo 27,08 proc. Komisija savavališkai sumažino apskaičiavimo procentus iki 20 proc., nors Metodikoje nenumatytos procentų mažinimo galimybės. Atžėlę žieminiai rapsai derliaus jau nebepajėgia subrandinti, nes kuliant derlių atžėlę rapsai dar tik pradeda žydėti. Nenukūlus rapsų laiku, jie išbyra, todėl iš atžėlimo naudos nėra, įstatymo leidėjas nėra numatęs žalos mažinimo, jei augalai intensyviai atželia. Komisija neteisėtai apskaičiuotus procentus sumažino iki 20 proc. juos dar daugino iš 0,2 proc ir gavo 5,4 proc. Taip pat Komisija pridėjo 0,2 proc. žuvusių augalų ir gavo 5,6 proc. bei nepagrįstai suapvalino iki 6 proc.

Pagal pareiškėjo skaičiavimus jam padaryta žala sudaro 4901,51 Eur. 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha, todėl akivaizdu, kad jam padaryta žala 27,08 proc., nes prikūlė tik 2,35 t/ha. Gautą derlių sudėjus su gyvūnų sunaikintais procentais, gaunamas beveik vidutinis derlingumas vidurio Lietuvoje (2,35 t/ha + 27,08 proc. = 2,98 t/ha). Komisija apskaičiuodama padarytą žalą suklydo, todėl Sprendimas naikintinas ir Komisija įpareigotina apskaičiuoti žalą pagal Metodikoje numatytą būdą.

Atsiliepimas

Atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos atstovės teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir nurodė, kad žala buvo apskaičiuota teisingai. Komisija nepadarė matematinių klaidų, turėjusių įtakos galutiniam žalos dydžiui. Vienintele klaida laikytina tai, kad apžiūros akto priede prie apskaičiuoto galutinio derliaus nuostolio (5,4 proc.) pridėtas žuvusių augalų skaičius (0,2 vnt.), o reikėjo pridėti žuvusių augalų procentą, t. y. 0,6 proc. (0,2 vnt. : 32,5 vnt. x 100). Tačiau ši klaida neturėjo įtakos sunaikinimo procento dydžiui, kadangi prie 5,4 proc. pridėję 0,6 proc. gauname 6 proc.

Komisija 2018 m. balandžio 25 d. apžiūrėjo žieminių rapsų 24,0 ha pasėlių lauką ir nustatė, kad žalą pasėlių lauke daro taurieji elniai ir stirnos, išmindami augalus, nukąsdami jų viršūnes. Pasėlis labai netolygus, išsiskiria eilutės, yra išmirkusių augalų. Nustatytas 2,0 ha užmirkęs plotas (apžiūros aktas Nr. 8, 4 nuotraukos). Komisija pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, vykdama į pakartotinę apžiūrą 2018 m. gegužės 2 d., pasikvietė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiąją specialistę, kaip ekspertę. Komisija 2018 m. gegužės 2 d. pakartotinai apžiūrėjo ir įvertino padarytą žalą žieminių rapsų 24 ha plote. Bendrame pasėlių plote buvo nustatytas 3 ha užmirkimas, todėl žala buvo vertinama 21 ha plote. Nustatyta, kad žalą pasėliams padarė taurieji elniai ir stirnos nuskabydami augalų viršūnes. Bendru sutarimu matavimai buvo atliekami išskiriant atskirus atsitiktine tvarka pasirinktus barelius (1 mxlm) visame pasėlių lauke nepriklausomai nuo pažeidimo mąsto, nes kitaip išmatuoti kiekvieno pažeisto ploto, kaip reikalauja Metodikos 7.1 punktas, nebuvo galimybės. Ūkininkas tokiam matavimo metodui neprieštaravo. Komisijoje dalyvavusi ekspertė teigė, kad žieminių rapsų viršūnių nuskabymas nėra šimtaprocentinis derliaus netekimas, teigė, kad dėl augalų nuskabymo ūkininkas neteks 20 proc. derliaus, kadangi apžiūros metu buvo matoma, jog žieminiai rapsai intensyviai atželia ir leidžia šonines atžalas, kurios duos derliaus. Augalų skaičius lauke atitiko visus agrotechnikos reikalavimus.

Komisija teisingai nustatė pažeidimo procentą ir teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Nustatytas nukąstų augalų procentas (27,08 proc.) negali būti laikoma šimtaprocentiniu sunaikinimo procentu, kadangi šie nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3–4 šonines šakeles. Ekspertų teigimu, tokie augalai dar tikrai turėjo duoti 80 proc. derliaus. Metodikos 7.2 punkte numatyta formulė, pagal kurią galima apskaičiuoti vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą procentais, kada atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai. Komisija rėmėsi mokslininkų pagrindimais, kad būtent nukąstos viršūnės sumažina žieminių rapsų derlingumą 20 proc. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajone vidutinis žieminių rapsų derlingumas 2018 m. buvo 2,47 t/ha. Kadangi pareiškėjas savo ūkyje tvarko dvejybinę apskaitą, tai, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą. Skaičiavimai neatliekami vadovaujantis derlingumų prognozėmis ar kitų subjektų pateiktais duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepimą palaikė ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta. Pažymėjo, kad pritaria Komisijos atsiliepime išdėstytiems argumentams. Komisija nepadarė esminių pažeidimų, dėl kurių būtų neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas, priimtų administracinių aktų turinys (teisinis ir faktinis pagrindimas, motyvacija) leido šių individualių administracinių aktų adresatams suprasti priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus, atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjo 2018 m. balandžio 13 d. prašymą Komisija 2018 m. balandžio 25 d. apžiūrėjo 24,0 ha bendro ploto žieminių rapsų pasėlių lauką, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 25 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 8 Komisija nustatė, kad pasėlių lauke žalą padarė taurieji elniai ir stirnos, išmindami augalus ir nukąsdami jų viršūnes. Pažymėjo, kad pasėlis labai netolygus, išsiskiria eilutės, yra išmirkusių augalų.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija atliko pakartotinę pasėlių lauko apžiūrą ir 2018 m. gegužės 2 d. Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 12 konstatavo, kad žala daroma visame pasėlių lauke. Bendrame pasėlių plote buvo nustatytas 3,0 ha užmirkimas. Komisija nustatė, kad žalą pasėliams padarė taurieji elniai ir stirnos, nuskabydami augalų viršūnes. Komisija išmatavo 15 atsitiktiniu būdu parinktų laukelių vietų (1 kv. m) ir apskaičiavo, kad bendras augalų skaičius – 487 vnt., nukąstų augalų skaičius – 132 vnt., žuvusių augalų – 3 vnt., nustatė, kad vidutinis augalų skaičius pasėlyje 32,5 vnt., nukąstų augalų vidutiniškai 8,8 vnt./kv. m, žuvusių augalų – 0,2 vnt./kv. m. Nukąsti augalai sudaro 27,08 proc. nuo bendro augalų skaičiaus, kurie šiuo metu intensyviai atželia, todėl galutiniam derliui skaičiuojama 20 proc. nuostolio (27,08 proc. x 0,2 proc. = 5,4 proc. + žuvę augalai 0,2 proc., viso 5,6 proc). Galutinė žala apvalinama iki 6 proc.

Atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. apžiūrų metu nustatytas aplinkybes, Komisija 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą dėl V. P. žieminių rapsų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo (toliau – ir Sprendimas). Komisija nustatė, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų (tauriųjų elnių ir stirnų) ūkininkas patyrė 1085,96 Eur žalą. Medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, sumoje 1085,96 Eur, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, atlygina medžioklės plotų naudotojas MK „Šventybrastis“.

Byloje nėra ginčo dėl apžiūros aktuose užfiksuotų žieminių rapsų pažeidimų, suskaičiuotų padarytų pakenkimų plotų, taip pat nėra ginčo dėl to, kad žala ūkininko pasėliams buvo padaryta. Iš esmės ginčas byloje kilo tik dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Pareiškėjas nurodo, jog Komisija suklydo apskaičiuodama žalą, t. y. apskaičiavimo procentai buvo nepagrįstai sumažinti nuo 27,08 proc. iki 20 proc. Pareiškėjas nurodo, kad atžėlę žieminiai rapsai derliaus jau nebepajėgia subrandinti, o Metodikoje nėra numatytos tokio procentų mažinimo galimybės.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-01-01) IV skirsnis. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą detalizuoja Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje įtvirtintos nuostatos reglamentuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą, nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių savininkas, taip pat formules ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis apskaičiuojama laukinių gyvūnų pasėliams padaryta žala, taip pat numatyti atvejai, kada medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama.

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6 p.). Remiantis Metodikos 7 punktu, žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas; 7.1 punktu – plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai; 7.2 punktu – pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę. Vadovaujantis Metodikos 10 punktu, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo, matyti, jog Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti apžiūros aktą, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, įvertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek ir teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012).

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų. Sprendime aiškiai išdėstyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas – Komisija, jo priėmimo priežastys, žalos apskaičiavimas pagrįstas teisės normomis ir padarytomis išvadomis, nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžtos, sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, neduoda pagrindo daryti dviprasmiškų išvadų, pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Iš ginčijamo akto turinio matytu, kad apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą remtasi Metodikos nuostatomis, nuostoliai įvertinti atlikus detalius apskaičiavimus pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju pažeistame pasėlių plote buvo išmatuoti 15 kv. m ploteliai (bareliai), kurie išrinkti atsitiktinai, ir pagal juos nustatytas pasėlių pažeidimo mastas bei pažeidimo intensyvumas. Toks matavimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad pasėlių pažeidimai buvo nustatyti visame lauke ir atskirai pažeistų vietų išmatuoti galimybės nebuvo. Tokio matavimo būdo neginčijo ir pats pareiškėjas.

Vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD-1-527 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sudarymo ir nuostatų tvirtinimo“, 3 skyriaus 12.1 punktu, Komisija į apžiūrą vietoje gali pasikviesti nepriklausomus specialistus bei ekspertus. Kadangi šiuo atveju Komisijai kilo neaiškumų nustatant ir apskaičiuojant žalą, nes dalis augalų buvo pažeisti specifiniu būdu, t. y. nukandus augalo viršūnę, į apžiūrą buvo pakviesti šios srities specialistai - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausioji darbuotoja mokslų daktarė O. A., kaip ekspertė, dalyvauti Komisijos darbe, tai pat Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė D. J.. Specialisčių nuomonės sutapo, kad nukąstas žieminis rapsas turi nemažas regeneracines savybes, dėl kurių šis augalas sugeba nors ir pažeistas duoti kitus ūglius ir subrandinti derlių. Pritaikius specialistų turimas žinias ir atliktų mokslinių tyrimų duomenis buvo nustatytas pažeidimo procentas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas Komisijos sprendimą (dėl žalos apskaičiavimo) paneigiančių įrodymų nepateikė.

Pažymėtina, kad Komisija apžiūros akto priede prie apskaičiuoto galutinio derliaus nuostolio (5,4 proc.) pridėjo žuvusių augalų skaičių (0,2 vnt.), nors reikėjo pridėti žuvusių augalų procentą, t. y. 0,6 proc. (0,2 vnt. : 32,5 vnt. x 100). Tačiau ši klaida neturėjo įtakos pasėlių sunaikinimo procento dydžio apskaičiavimui - 0,6 proc. (5,4 proc. + 0,6 proc.).

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

Kaip jau buvo minėta, padaryta skaičiavimo klaida galutinio rezultato nelėmė, todėl toks pažeidimas nelaikomas esminiu. Kaip matyti, Komisija priimdama sprendimą vadovavosi specialistų išvadomis apskaičiuojant padarytą žalą. Kaip buvo minėta, pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nuostatų 3 skyriaus 12.1 punktą, Komisija į apžiūrą vietoje gali pasikviesti nepriklausomus specialistus bei ekspertus. Nagrinėjamu atveju pasitelkdama specialistus Komisija nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų ir parodė savo siekį tinkamai nustatyti ir apskaičiuoti žalą. Komisija rėmėsi moksliniais pagrindimais, kad būtent nukąstos viršūnės sumažina žieminių rapsų derlingumą 20 procentų. Kaip buvo minėta, pareiškėjas Komisijos sprendimą (dėl žalos apskaičiavimo dydžio) paneigiančių įrodymų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu specialistė O. A. paaiškino, kad Komisija teisingai nustatė pažeidimo procentą ir, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Pažymėjo, kad nustatytas nukąstų augalų procentas negali būti laikomas šimtaprocentiniu sunaikinimu, kadangi augalai buvo nukąsti ankstyvuose augimo tarpsniuose, apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido šonines šakeles. Specialistė D. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad Komisija teisingai nustatė pasėlių pažeidimo procentą. Nukąsti augalai atželia ir subręsta kartu su nenukąstais augalais. Ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose pažeisti augalai gali nuo 15 iki 20 procentų sumažinti derlių. Teismas neturi pagrindo abejoti specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu teiktų paaiškinimų pagrįstumu, todėl jais remiasi. Pareiškėjo argumentai dėl paaiškinimus byloje teikusių specialistų suinteresuotumo bylos baigtimi yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. Vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha, tačiau remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono žieminių rapsų derlingumas 2018 m. – 2,34 t/ha (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S9R181#/). Pareiškėjas savo ūkyje tvarko dvejybinę apskaitą, todėl, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą. Skaičiavimai nėra atliekami vadovaujantis derlingumų prognozėmis ar kitų subjektų pateiktais duomenimis. Remiantis šia nuostata (ABTĮ 91 str. 1 d.) pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą nėra. Tokių skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų nenurodė ir pats pareiškėjas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai netenkintinas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją iš naujo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Kadangi teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos).

Trečiojo suinteresuoto asmens Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“ atstovas advokatas A. Š. prašė priteisti 2842,29 Eur bylinėjimosi išlaidas: bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmoje instancijoje 1579,05 Eur; bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje 631,62 Eur; bylą nagrinėjant antrą kartą pirmoje instancijoje 631,62 Eur.

Pagal administracinių teismų praktiką teismo išlaidų turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1564-525/2018), todėl išlaidos, kurios buvo patirtos nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą - 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas A. Š. (2018 m. sausio 3 d. atstovavimo sutartis) atstovavo 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 8 min., 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje, kuris truko 51 min., 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdyje, kuris truko 55 min., 2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 20 min., 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 35 min. Atitinkamai už atstovavimą 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma - 97,03 Eur (970,3 Eur (2018 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 val.); už atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma - 126,27 Eur (1262,7 Eur (2019 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 val.); už atstovavimą 2019 m. spalio 31 d. maksimali rekomenduojama priteisti suma - 128,9 Eur (1289,0 Eur (2019 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 val.); už atstovavimą 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma – 304,84 Eur (1524,2 Eur (2020 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 2 val.), t. y. iš viso 657,04 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti išlaidas už atstovo teisines konsultacijas ir susipažinimą su byla.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018-08-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos išlaidos už atstovo susipažinimą byla ir teisines konsultacijas vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų paslaugų dalis (pasiruošimas teismo posėdžiams).

Trečiasis suinteresuotas asmuo aiškiai nenurodo, kiek konkrečiai truko minėtų paslaugų teikimas, dėl to šiuo aspektu trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos tinkamai pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis protingumo kriterijumi teismas sprendžia, kad pasiruošimas kiekvienam teismo posėdžiui truko po 2 val. Atitinkamai už minėtų paslaugų teikimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 1314,08 (657,04 Eur x 2).

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti išlaidas už prašymų parengimą.

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą nustatytas koeficientas – 0,1. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymas dėl trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą gautas 2019 m. kovo 20 d., prašymas dėl liudytojo apklausos – 2019 m. rugpjūčio 26 d. Atitinkamai už minėtų prašymų parengimą priteistina 219,84 Eur (935,7 Eur (2018 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1)+(1262,7 Eur (2019 m. I ketv. vid. mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1)) suma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš pareiškėjo 2190,96 Eur (657,04 + 1314,08 + 219,84) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40–41 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“ naudai iš pareiškėjo V. P.,96 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt eurų, 96 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė