- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eA-832-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00108-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- N. P., Kėdainių rajono medžiotojų klubui „Šventybrastis“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. P., Kėdainių rajono medžiotojų klubui „Šventybrastis“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl padarytos žalos apskaičiavimo; 2) įpareigoti Komisiją apskaičiuoti padarytą žalą ir priimti naują sprendimą; 3) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad:
1.1. Komisija, 2018 m. gruodžio 13 d. priimdama Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas, todėl Sprendimas naikintinas. Komisija paprasčiausiai suklydo atlikdama matematinius skaičiavimus. Komisija pažeidė Metodikos nuostatas, pritaikė savo išgalvotas formules – procentus padaugino iš procentų ir gavo 5,4 proc.
1.2. Komisija Sprendime konstatavo, kad apžiūrėjo žieminių rapsų 24 ha pasėlių lauką, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad žalą daro taurieji elniai ir stirnos, ji daroma visame pasėlių lauke, vidutinis augalų skaičius pasėlyje 32,5 vnt./kv. m, nukąstų augalų vidutiniškai 8,8 vnt./kv. m, žuvusių augalų 0,2 vnt./kv. m, nukąsti augalai sudaro 27,08 proc. nuo bendro augalų skaičiaus. Šiuo atveju Komisija pakankamai gerai konstatavo ir nustatė sunaikintus pasėlius. Tačiau toliau Komisija vadovavosi susigalvotomis teorijomis, nes jos niekur nėra patvirtintos ir yra nelogiškos, nes konstatavo augalai „šiuo metu intensyviai atželia, todėl galutiniam derliui skaičiuojama 20 procentų nuostolio“. Nuo 27,08 proc. Komisija savavališkai sumažino apskaičiavimo procentus iki 20 proc., nors Metodikoje nenumatytos procentų mažinimo galimybės. Atžėlę žieminiai rapsai derliaus jau nebepajėgia subrandinti, nes kuliant derlių atžėlę rapsai dar tik pradeda žydėti. Nenukūlus rapsų laiku, jie išbyra, todėl iš atžėlimo naudos nėra, įstatymo leidėjas nėra numatęs žalos mažinimo, jei augalai intensyviai atželia. Todėl tokie Komisijos paaiškinimai dėl mažinimo yra niekuo nepagrįsti. Komisija, neteisėtai apskaičiuotus procentus sumažinusi iki 20 proc., juos dar daugino iš 0,2 proc. Taigi procentus padaugino iš 0,2 proc. ir gavo 5,4 proc. Taip pat Komisija pridėjo 0,2 proc. žuvusių augalų ir gavo 5,6 proc. bei suapvalino iki 6 proc.
1.3. Pagal pareiškėjo skaičiavimus (vadovaujantis teisės aktais) jam padaryta žala sudaro 4 901,51 Eur. 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha, todėl akivaizdu, kad jam padaryta žala 27,08 proc., nes prikūlė tik 2,35 t/ha. Gautą derlių sudėjus su gyvūnų sunaikintais procentais, gaunamas beveik vidutinis derlingumas vidurio Lietuvoje (2,35 t/ha + 27,08 proc. = 2,98 t/ha), todėl reikalavimai yra pagrįsti. Kaip minėta, Komisija apskaičiuodama padarytą žalą suklydo, todėl Sprendimas naikintinas ir Komisija įpareigotina apskaičiuoti žalą pagal Metodikoje numatytą būdą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Komisija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Nepritartina skundo teiginiui, kad Komisija, priimdama Sprendimą, pažeidė Metodikos nuostatas ir, apskaičiuodama laukinių gyvūnų padarytą žalą, suklydo atlikdama matematinius paskaičiavimus, pritaikydama savo išgalvotas formules. Komisija, atlikdama skaičiavimus, nepadarė matematinių klaidų, turėjusių įtakos galutiniam žalos dydžiui. Vienintelė klaida, kad prie apskaičiuoto galutinio derliaus nuostolio (5,4 proc.) pridėjo žuvusių augalų skaičių (0,2 vnt.), o reikėjo pridėti žuvusių augalų procentą, t. y. 0,6 proc. (0,2 vnt. : 32,5 vnt. x 100). Šita klaida neturėjo įtakos sunaikinimo procento dydžiui, kadangi prie 5,4 proc. pridėjus 0,6 proc. gaunama 6 proc.
2.2. Komisija, atsižvelgusi į gautą pareiškėjo 2018 m. balandžio 13 d. prašymą, 2018 m. balandžio 25 d. apžiūrėjo žieminių rapsų 24 ha pasėlių lauką. Buvo nustatyta, kad žalą pasėlių lauke daro taurieji elniai ir stirnos išmindami augalus, nukąsdami jų viršūnes. Pasėlis labai netolygus, išsiskiria eilutės, yra išmirkusių augalų. Nustatytas 2 ha užmirkęs plotas. Apžiūros metu, išsiskyrus nuomonėms dėl padarytos žalos mąsto, buvo sutarta susitikti 2018 m. –gegužės 2 d., 9 val., žalai nustatyti. Komisija pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, vykdama į pakartotinę apžiūrą 2018 m. gegužės 2 d., pasikvietė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiąją specialistę O. A. kaip ekspertę dalyvauti Komisijos darbe. Komisija 2018 m. gegužės 2 d. pakartotinai apžiūrėjo ir įvertino padarytą žalą žieminių rapsų 24 ha plote. Bendrame pasėlių plote buvo nustatytas 3 ha užmirkimas, todėl žala buvo vertinama 21 ha plote. Nustatyta, kad žalą pasėliams padarė taurieji elniai ir stirnos nuskabydami augalų viršūnes. Bendru sutarimu matavimai buvo atliekami išskiriant atskirus atsitiktine tvarka pasirinktus barelius (1 mxlm) visame pasėlių lauke nepriklausomai nuo pažeidimo mąsto, nes kitaip išmatuoti kiekvieno pažeisto ploto, kaip reikalauja Metodikos 7.1 punktas, nebuvo galimybės. Ūkininkas tokiam matavimo metodui neprieštaravo. Komisijoje dalyvavusi ekspertė teigė, kad žieminių rapsų viršūnių nuskabymas nėra šimtaprocentinis derliaus netekimas, teigė, kad dėl augalų nuskabymo ūkininkas neteks 20 proc. derliaus, kadangi apžiūros metu buvo matoma, jog žieminiai rapsai intensyviai atželia ir leidžia šonines atžalas, kurios duos derliaus. Ekspertės teigimu, augalų skaičius lauke atitiko visus agrotechnikos reikalavimus.
2.3. Komisija teisingai nustatė pažeidimo procentą ir teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Nustatytas nukąstų augalų procentas (27,08 proc.) negali būti laikoma šimtaprocentiniu sunaikinimo procentu, kadangi šie nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3–4 šonines šakeles. Ekspertų teigimu, tokie augalai dar tikrai turėjo duoti 80 proc. derliaus. Metodikos 7.2 punkte numatyta formulė, pagal kurią galima apskaičiuoti vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą procentais, kada atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai. Komisija rėmėsi mokslininkų pagrindimais, kad būtent nukąstos viršūnės sumažina žieminių rapsų derlingumą 20 proc. Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3,2 t/ha. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajone vidutinis žieminių rapsų derlingumas 2018 m. buvo 2,47 t/ha. Kadangi pareiškėjas savo ūkyje tvarko dvejybinę apskaitą, tai, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą. Skaičiavimai neatliekami vadovaujantis derlingumų prognozėmis ar kitų subjektų pateiktais duomenimis.
2.4. Komisija nepadarė esminių pažeidimų, dėl kurių būtų neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas, priimtų administracinių aktų turinys (teisinis ir faktinis pagrindimas, motyvacija) leido šių individualių administracinių aktų adresatams suprasti priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus, atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį.
3. Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad pritaria Komisijos atsiliepime išdėstytiems argumentams. Komisija nepadarė esminių pažeidimų, dėl kurių būtų neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimas, priimtų administracinių aktų turinys (teisinis ir faktinis pagrindimas, motyvacija) leido šių individualių administracinių aktų adresatams suprasti priimtų sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, jų priėmimo motyvus, atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; taip pat priteisė atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens Kėdainių rajono medžiotojų klubo „Šventybrastis“ (toliau – ir Medžiotojų klubas) naudai iš pareiškėjo 1 000 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
6. Teismas nustatė, kad Komisija, atsižvelgdama į gautą pareiškėjo 2018 m. balandžio 13 d. prašymą, 2018 m. balandžio 25 d. apžiūrėjo žieminių rapsų 24 ha pasėlių lauką. Komisija nustatė, kad žalą pasėlių lauke daro taurieji elniai ir stirnos, išmindami augalus, nukąsdami jų viršūnes. Pasėlis labai netolygus, išsiskiria eilutės, yra išmirkusių augalų. Nustatytas 3 ha užmirkęs plotas. Apžiūros metu išsiskyrus nuomonėms dėl padarytos žalos masto, buvo sutarta susitikti 2018 m. gegužės 2 d., 9 val., žalai nustatyti. Vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD-1-527 (toliau – ir Nuostatai), 12 punktu, Komisija į apžiūrą vietoje gali pasikviesti nepriklausomus specialistus bei ekspertus. Šiuo atveju Komisija pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, vykdama į pakartotinę apžiūrą 2018 m. gegužės 2 d., pasikvietė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiąją specialistę O. A., kaip ekspertę dalyvauti Komisijos darbe. Komisija 2018 m. gegužės 2 d. pakartotinai apžiūrėjo ir įvertino padarytą žalą žieminių rapsų 24 ha plote. Bendrame pasėlių plote buvo nustatytas 3 ha užmirkimas. Nustatyta, kad žalą pasėliams padarė taurieji elniai ir stirnos, nuskabydami augalų viršūnes. Bendru sutarimu matavimai buvo atliekami išskiriant atskirus atsitiktine tvarka pasirinktus barelius (1 m x 1 m) visame pasėlių lauke nepriklausomai nuo pažeidimo masto, nes nebuvo galimybės išmatuoti kiekvieno pažeisto ploto, kaip reikalauja Metodikos 7.1 punktas, pažeidimai buvo padaryti visame plote. Ūkininkas tokiam matavimo metodui neprieštaravo. Komisijos veikloje dalyvavusi ekspertė teigė, kad žieminių rapsų viršūnių nuskabymas nėra šimtaprocentinis derliaus netekimas; dėl augalų nuskabymo ūkininkas neteks 20 proc. derliaus, kadangi apžiūros metu buvo matyti, jog žieminiai rapsai intensyviai atželia ir leidžia šonines atžalas, kurios duos derliaus. Ekspertės teigimu, augalų skaičius lauke atitinka visus agrotechnikos reikalavimus. Išmatavus 15 barelių, nustatyta ir užfiksuota: bendras augalų skaičius – 487 vnt., nukąstų augalų skaičius – 132 vnt., žuvusių augalų – 3 vnt., vidutinis augalų skaičius – 32,5 vnt./kv. m (487 : 15), nukąstų augalų skaičius – 8,8 vnt./kv. m (132 : 15), žuvusių augalų skaičius – 0,2 vnt./kv. m (3 : 15), išvestas nukąstų augalų procentas iš bendro augalų skaičiaus sudarė 27,08 proc. (8,8 : 32,5 x 100), žuvusių augalų – 0,6 proc. (0,2 : 32,5 x 100). Kadangi pasėlių plotai buvo pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas buvo skaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 7.2 punkte numatyta formule. 23,7 vnt. – tai visiškai sveikų augalų skaičius kvadratiniame metre, jis gaunamas iš bendro augalų skaičiaus (32,5 vnt.) atėmus nukąstų augalų skaičių (8,8 vnt.). Rodiklis, t. y. 6 proc., buvo taikomas skaičiuojant padarytą žalą žieminių rapsų pasėliams, o tai sudarė 1,26 ha iš bendro 21 ha ploto.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pabrėžė, kad pažeistame plote buvo išmatuoti 15 kv. m ploteliai (bareliai), kurie išrinkti atsitiktinai, ir iš jų nustatytas pasėlių pažeidimo mastas bei pažeidimo intensyvumas. Toks matavimo būdas buvo pasirinktas dėl to, jog pasėlių pažeidimai buvo nustatyti visame lauke ir atskirai pažeistų vietų išmatuoti galimybės nebuvo. Dėl tokio matavimo būdo neprieštaravo ir pats pareiškėjas, ginčas dėl matavimo būdo nebuvo iškeltas teisme. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjo pasėlių apžiūros data buvo 2018 m. gegužės 2 d., 9 val. Teismo posėdžio metu paaiškinta, kad anksčiau nebuvo galima apžiūrėti pasėlių dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir Komisijos narių užimtumo. Kadangi Komisijai kilo neaiškumų, kaip tiksliai nustatyti ir apskaičiuoti žalą, nes dalis augalų buvo pažeisti specifiniu būdu, t. y. nukandus augalo viršūnę, buvo nuspręsta pasikviesti šios srities specialistą. Šiuo atveju Komisija pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, vykdama į pakartotinę apžiūrą 2018 m. gegužės 2 d., pasikvietė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiąją specialistę O. A., kaip ekspertę dalyvauti Komisijos darbe. Taip pat lauko apžiūroje dalyvavo D. J., kuri buvo draudimo įmonės atstovė, draudimo įmonė ją pakvietė kaip ekspertę. Ji dirba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docente. Abiejų specialisčių nuomonės sutapo, t. y., kad nukąstas žieminis rapsas turi nemažas regeneracines savybes, dėl kurių šis augalas sugeba, nors ir pažeistas, duoti kitus ūglius ir subrandinti derlių. Nukąsti augalai nebuvo mirę, leido ūglius. Moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose pažeisti augalai gali nuo 15 iki 20 proc. sumažinti derlių. Atsižvelgiant į tai, kad rapsai nebuvo visiškai žuvę, nustatyta, jog jie dar subrandins tam tikrą derlių. To derliaus subrendimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, augalai kartu gali subręsti, nes tai buvo ankstyvas pažeidimas. Rapsai prieš žiemodami turi turėti 6–8 lapus, šaknies kaklelio storis turėtų būti mažiausiai 6 mm. Pritaikius specialistų turimas žinias ir atliktų mokslinių tyrimų duomenis buvo nustatytas pažeidimo procentas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo netikėti lauko apžiūroje dalyvavusių specialisčių paaiškinimais. Komisija atlikdama skaičiavimus padarė klaidą. Apžiūros akto priede prie apskaičiuoto galutinio derliaus nuostolio (5,4 proc.) pridėjo žuvusių augalų skaičių (0,2 vnt.), o reikėjo pridėti žuvusių augalų procentą, t. y. 0,6 proc. (0,2 vnt. : 32,5 vnt. x 100). Tokia klaida neturėjo įtakos sunaikinimo procento dydžiui, kadangi prie 5,4 proc. pridėję 0,6 proc. gaunami 6 proc. Nors matematinė klaida padaryta, tačiau ji niekaip nenulėmė galutinio rezultato. Komisija rėmėsi mokslininkų pagrindimais, kad būtent nukąstos viršūnės sumažina žieminių rapsų derlingumą 20 proc. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajone vidutinis žieminių rapsų derlingumas 2018 m. – 2,47 t/ha. Pareiškėjas savo ūkyje tvarko dvejybinę apskaitą, todėl, vadovaujantis Metodikos 8 punktu, derliaus netekimas buvo skaičiuojamas pagal pareiškėjo pateiktą vidutinį žieminių rapsų derlingumą. Skaičiavimai nėra atliekami vadovaujantis derlingumų prognozėmis ar kitų subjektų pateiktais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2, 8.19, 9 punktų nuostatomis, atsižvelgęs į advokato Medžiotojų klubui suteiktas paslaugas (teisines konsultacijas, pasirengimus teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose), atsižvelgęs į tai, kad tokio pobūdžio ginčuose teismų praktika yra suformuota ir aiški, darė išvadą, kad nurodytoms paslaugoms teikti advokato sugaištas laikas nėra realus, o trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už teisines paslaugas yra neadekvati, todėl mažintina iki 1 000 Eur.
III.
10. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne teisės aktais, o augalininkystės ūkio mokslininkės nuomone. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, todėl sprendimas naikintinas.
10.2. Komisija pažeidė Metodikos nuostatas. Apskaičiuodama laukinių gyvūnų padarytą žalą, Komisija paprasčiausiai suklydo atlikdama matematinius paskaičiavimus. Komisija rėmėsi išimtinai D. J. nuomone, be jokio teisinio pagrindo paskaičiuotą žalą sumažino 20 proc. Komisija vadovavosi savo susigalvotomis teorijomis. Komisija savavališkai sumažino apskaičiavimo procentus nubraukdama 20 proc. ir palikdama tik 6 proc. žalos. Teismo proceso metu liudijo visi Komisija (jos nariai), kuri paaiškino, kad vadovavosi ne teisės aktais, o išimtinai D. J. paaiškinimais. Komisija paliudijo, kad tokių jos atliktų paskaičiavimų mažinant žalą Metodikoje nėra nustatyta. D. J. į Komisija įtraukta kaip draudimo bendrovės atstovė, ji teikė paaiškinimus dėl žalos apskaičiavimo ir nukentėjusiems asmenims išmokų mažinimo klausimais.
10.3. Metodikoje (jos 9 p.) numatyta, kada galima mažinti derliaus netekimą – jei pasėliai piktžolėti, užmirkę ir išplitę kenkėjai bei ligos. Ir šis tokių atvejų sąrašas yra baigtinis. Komisija Sprendime pažymėjo, kad aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nenustatyta: pasėliai auginami laikantis agrotechninių reikalavimų ir vadovaujantis Metodikos 12 punktu, pasėliai auginami ne miško apsuptyje, nei viena lauko kraštinė nesiriboja su mišku, sklypo plotas yra 24 ha, sklypas yra nutolęs daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, todėl šis Melodikos punktas pasėlių savininko neįpareigoja pasėlius saugoti elektriniu piemeniu ar aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Taigi Komisija nustatė, kad nėra jokiu aplinkybių, jokiu faktorių, kurie leistu apskaičiuota žalą sumažinti.
10.4. D. J. paaiškinimas apie intensyvų atžėlimą ir vėlesnį derlių niekuo nepagrįstas, nelogiškas. Teiginiai, kad nukąstas rapsas duos derlių, visiškai nepagrįstas, nes pasėtas rugpjūčio mėnesį augalas įsišakoja, suformuoja augalo kerą ir žiemą nukandamas iki kakliuko, o atžėlimas prasideda tik pavasarį ir nuo balandžio ar gegužės formuojamas iš naujo keras. Rapsas yra kuliamas tik subrandinus ankštaras ir nenukūlus laiku – ankštaros sproginėja ir išbyra rapso grūdeliai. Rapsas kuliamas subrandinus ankštaras. Per anksti kuliant, būna daug žalios masės ir didelė dalis grūdų išeina su šiaudais. Per vėlai kuliant sproginėja ankštaros ir didžioji dalis grudų išbyra ant žemės. Rapsas kuliamas subrandinus ankštaras savaitės laikotarpyje. Jo negalima kulti nei per anksti, nei per vėlai. Todėl visi draudimo bendrovės atstovės paaiškinimai neatitinka realybės, prasilenkia su logika, jais vadovautis negalima. Jokie mokslininkai tokių paaiškinimų nepateikia, jokiame moksliniame leidinyje tokie paaiškinimai nėra publikuoti, todėl tokiais paaiškinimais neturėtų būti klaidinamas teismas. Visas D. J. paaiškinimas teisme buvo pagrįstas išimtinai jos nuomone, ji nesugebėjo paaiškinti, kur yra atlikti bandymai, kokie rezultatai buvo gauti ir kur visas bandymų etapas buvo publikuotas. D. J. minėjo kažkokį Vokietijos universitetą, tačiau jokių konkrečių bandymų rezultatų aprašymo po žiemą nukąstų rapso atžėlimo nepateikė. Šioje byloje būtina vadovautis teisės aktais, kuriuose aiškiai nustatyta, kaip apskaičiuojama žala ir kada galima mažinti žalos dydį. Komisija į žalos apskaičiavimo formulę įvedė savo išgalvotas formules, t. y. paskaičiuotus procentus padaugino iš išgalvotų 0,2 proc., juos sumažino iki 20 proc., vėliau suapvalino į didesnę pusę – visi šie papildomi išgalvoti paskaičiavimai, mažinimai ir apvalinimai pažeidžia Metodikos nuostatas.
10.5. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, apskaičiuota pareiškėjui padaryta žala yra 4 901,51 Eur. Šią žalą padarė taurieji elniai ir stirnos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. vidurio Lietuvoje žieminių rapsų derlius buvo 3.2 t/h, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui padaryta žala 27,08 proc., nes prikūlė tik 2,35 t/ha. Gautą derlių sudėjus su gyvūnų sunaikinto derliaus procentais gaunasi beveik vidutinis derlingumas vidurio Lietuvoje (2,35 t/h + 27,08 proc = 2,98 t/ha). Todėl Komisija įpareigotina paskaičiuoti žalą vadovaujantis Metodikoje numatytu būdu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Komisija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą.
13. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė teisingą sprendimą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Medžiotojų klubas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:
15.1. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, dalis rapsų augalų buvo pažeisti specifiniu būdu, t. y. nukandus augalo viršūnę, todėl Komisija pagrįstai nusprendė pasitelkti šios srities specialistą tam, kad būtų nustatyta tiksli padaryta žala pareiškėjo pasėliams. Teismas, išklausęs dvi kompetentingas augalininkystės mokslo specialistes, pagrįstai pažymėjo, kad nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3–4 šonines šakeles, todėl augalai buvo pažeisti tik iš dalies ir pažeisti augalai bet kokiu atveju turėjo duoti pareiškėjui dalį derliaus, nors derlius ir bus sumažėjęs. Kadangi atžėlę pasėliai bet kokiu atveju duos didelę dalį derliaus pareiškėjui, Komisija pagrįstai sumažino pareiškėjo patirtą žalą 20 proc., kadangi kitu atveju pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo pasvarstymus, jog Komisija nesilaikė Metodikos nuostatų, tačiau nenurodo jokių Komisijos neteisėtų veiksmų, nenurodo jokių Komisijos administracinio akto trūkumų bei nenurodo jokių teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų.
Šalies argumentai
15.2. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Komisija negalėjo vadovautis specialisčių nurodytais rapso pasėlių derliaus sumažėjimo procentais, t. y. būtent vadovautis Metodikos 7.2 punkte numatytais daugikliais P1, P2, P3, kurie nurodo atskirų pakenktų pasėlių dalių pakenkimo intensyvumą. Tačiau, priešingai nei nurodo pareiškėjas, vadovaujantis Metodika, pasėlio sunaikinimo intensyvumą Komisija privalo įrašyti į formulę. Metodika nenumato, kaip apskaičiuoti intensyvumą, todėl yra niekuo nepagrįstos pareiškėjo prielaidos, kad Komisija skaičiuodama patirtą žalą nukrypo nuo Metodikos. Komisija, siekdama tinkamai apskaičiuoti pareiškėjo žalą, elgėsi itin rūpestingai ir pasitelkė ekspertę, kuri turi specialių žinių apskaičiuoti pasėlių dalių pakenkimo intensyvumą. Teismui liudijusi agronomė O. A. labai aiškiai įvardijo, kad aplinkybės buvo nustatomos pavasarį tik prasidėjus vegetacijai, ir abi ekspertės vieningai tvirtino, kad rapsai turi regeneravimo savybę iki rudens susigrąžinti jėgas ir subrandinti derlių tokį, koks jis turėtų būti. Pats pareiškėjas galėjo nustatyti visiškai objektyvius duomenis, kokia žala buvo padaryta. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnį ir Metodiką ūkininkas turi teisę neribotą skaičių kartų kreiptis į Komisiją dėl žalos apskaičiavimo. Jeigu pareiškėjui kilo abejonių rudenį dėl derliaus dydžio, t. y. jo sumažėjimo daugiau nei 20 proc., jis turėjo teisę vėl pranešti apie daromą žalą ar papildomai padarytą žalą ir Komisija būtų turėjusi pareigą dar kartą įvertinti padarytą žalą. Tačiau pareiškėjas tokia Medžioklės įstatyme ir Metodikoje nustatyta galimybe nepasinaudojo ir savo reikalavimus grindė tik savo subjektyviomis prielaidomis apie didesnę žalą ir apie neva netinkamai apskaičiuotą žalą.
15.3. Pareiškėjas pats pateikė Komisijai savo ūkininko ūkio rapsų vidutinio derlingumo duomenis ir nurodė, kad prikūlė iš kitų savo pasėlių 2,35 t/ha, todėl būtent toks duomuo formulėje yra įrašytas, t. y. Komisija vadovavosi paties pareiškėjo pateiktais duomenimis. Jeigu pareiškėjas nustatė, kad iš minimo lauko gavo mažesnį derlių, siekdamas įrodyti padarytą didesnę, nei Komisijos nustatyta, žalą, jis turėjo pareigą pateikti į bylą duomenis, kokia yra tiksli padaryta žala, o ne savo samprotavimus, kad žala apskaičiuota netiksliai. Šiuo atveju pareiškėjas jokių duomenų, kurie patvirtintų jo reiškiamas abejones, į bylą nepateikė.
15.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo iš naujo įvertini Komisijos nustatyti duomenys ir išklausytos dvi augalininkystės specialistės, kurios patvirtino, kad žalos nustatymo metu rapsų pasėlių atskirų dalių sunaikinimas buvo ne didesnis kaip 20 proc. Tokie duomenys buvo pateikti vadovaujantis specialisčių moksliniais duomenimis, kurie yra pripažįstami ir kitų šalių mokslininkų tiriant rapsų regeneracines savybes, tiriant jų derlių po atitinkamų sužalojimų ankstyvoje vegetacijos stadijoje. Komisija savo darbą atliko tinkamai, surašyti į apžiūros aktą duomenys yra objektyvūs, o jų pagrindu priimtas Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas remiantis tinkamais duomenimis.
15.5. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus apie padarytos žalos dydį, todėl byloje nėra jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą pagrindžiančių duomenų. Apeliaciniame skunde pateikti tik deklaratyvūs paaiškinimai, kurie nesudaro jokio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalies, kuria apskaičiuota padaryta žala, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad žalos nustatymo metu rapsų pasėlių atskirų dalių sunaikinimas buvo ne didesnis kaip 20 proc.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad Komisija teisingai nustatė pažeidimo procentą ir teisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį, nes nustatytas nukąstų augalų procentas (27,08 proc.) negali būti laikomas šimtaprocentiniu sunaikinimu, kadangi nukąsti augalai apžiūros metu intensyviai atžėlė ir leido po 3–4 šonines šakeles, o, ekspertų teigimu, tokie augalai dar tikrai duos 80 proc. derliaus, be to, netikėti ekspertų agronomų paaiškinimais ir padarytomis išvadomis byloje nėra pagrindo.
20. Klausimas dėl to, kokią dalį derliaus galėtų duoti laukinių gyvūnų nukąstas augalas, yra susijęs su specialiomis žiniomis. Teismas minėtai išvadai pagrįsti rėmėsi liudytojos O. A., dirbančios Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiąja specialiste, parodymais.
21. Tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, ar jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas privalo kviesti specialistą ar skirti ekspertą atlikti ekspertizę (ABTĮ 60 str. 1 d., 61 str. 1 d.). Tai reiškia, jog skundžiamame administraciniame akte nurodyti faktai, kurie yra nustatyti panaudojus specialias žinias, gali būti patvirtinami ar paneigiami tik remiantis įrodymais, gautais specialių žinių pagalba. Tokiais įrodymais teisminio proceso metu paprastai yra specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada.
22. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.
23. Specialisto paaiškinimai ir eksperto išvada yra savarankiškos procesiniame įstatyme numatytos leistinos įrodinėjimo priemonės, kurių negalima tapatinti su liudytojo parodymais, net ir tuo atveju, jeigu liudytoju yra apklausiamas specialių žinių turintis asmuo. Todėl nagrinėjamoje byloje apklaustos liudytojos O. A. parodymai negali būti vertinami kaip specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada.
24. Taigi pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo įvertinimui ir teisingam bylos išnagrinėjimui specialisto paaiškinimai ar eksperto išvada yra būtini, nes nustatant pasėlio pakenkimo intensyvumą bei įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, yra reikalingos specialios žinios.
25. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.) ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.