Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-887/2012 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, UAB Danske lizingas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nurodo, kad teismas sprendime neteisingai vertino įrodymus. Jam nesuprantama, kokį ryšį automobilio sugadinimui turėjo savaitės dienos, ketvirtadienis ar penktadienis. Esmė, apelianto manymu, kad laiku kreipėsi į draudimo kompaniją.Apeliantui nesuprantama, kodėl jis pažeidė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių 15.9. punktą ir 17.2.4. papunktį. 2012-03-16 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad po įvykio praėjus 21 dienai pats atsakovas prašė pateikti automobilio ratus apžiūrai, nors pranešimą buvo gavęs nustatyta tvarka, praėjus kelioms dienoms po įvykio. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas iš viso neneigė žalos dydžio, neteikė savo skaičiavimų, neapžiūrėjo apgadinto automobilio.Nepagrįstai teismas konstatavo, kad automobilio gedimai seno pobūdžio. Tokias išvadas galėtų pateikti tik ekspertai, bet ne teismas. Nesuprantami teismo motyvai, ar apelianto pareiga suskaičiuoti kiek kelyje buvo duobių. Teismas nustatė, kad kelias buvo duobėtas.

Nurodo, kad ieškovas pats pripažino, jog yra susipažinęs su Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklėmis, tačiau po 2011-03-31 įvykio pasikeitė transporto priemonės ratus, dėl kurių apgadinimo reikalauja draudimo išmokos, visą kitą dieną važinėjo po autoservisus, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl apgadinto automobilio apžiūros. Ieškovas bandė suklaidinti teismą, kad įvykis įvyko penktadienį, ne ketvirtadienį, motyvavo, kad kita diena po įvykio buvo šeštadienis ir draudimo bendrovė nedirbo. Draudiko atstovas negalėjo apžiūrėti automobilio ratų, nes apeliantas juos buvo pasikeitęs.Apeliantas žalos dydį grindžia nepriklausomų ekspertų ataskaita, tačiau jį neįrodo, kad sužalojimai automobiliui padaryti būtent 2011-03-31 įvykio metu. Apeliantas nurodo, kad buvo apgadinti visi keturi ratlankiai, tačiau iš policijos pareigūno akto, matyti, kad apgadintas tik užpakalinis dešinės pusės ratas. Vėliau apeliantas keitė parodymus, teigė, kad įvažiavo ne į vieną duobę, o į kelias duobes.Pažymi, kad pripažinus 2011-03-31 įvykį draudžiamuoju, ieškovui dėl šio įvykio padaryta žala jau yra atlyginta, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė išmokėjo 1400 Lt žalos atlyginimą. Atsakovo manymu, ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Teismas aplinkybes dėl automobilio apgadinimo nustatė iš visų byloje esančių rašytinių įrodymų, kurių apeliantas nepaneigė.Pažymi, kad apeliantas skunde visur nurodo, jog jam „teismo argumentai nesuprantami“, tačiau jeigu apeliantui teismo sprendimas yra neaiškus, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl išaiškinimo. Apeliantas savo argumentų nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 5 d. apeliantas E. V. automobilių savanoriškuoju draudimu apdraudė jam priklausančią transporto priemonę BMW/5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovėje Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale (b.l. 7-8, 1 t.). Draudimo laikotarpis nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2011 m. spalio 23 d.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, paskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. kovo 31 d. apie 21.30 val., vairuodamas autotransporto priemonę BMW/5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvusią kelio, esančio Nuokalnės g. ties Eigulių g, Kaune, važiuojamojoje dalyje, dėl ko apgadino automobilį. Eismo įvykio metu iškviestas policijos pareigūnas nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b.l. 50, 1 t.) bei nurodė, kad po įvykio apgadintas ieškovo automobilio dešinės pusės ratas (b.l. 51, 1 t.). Kauno apskrities VPK kelių policijos valdyba 2011 m. kovo 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 49, 1 t.). Pažymėtina, kad šio nutarimo apeliantas neskundė, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, kad policijos pareigūnas netiksliai sudarė įvykio schemą, neteisingai pamatavo duobės dydį, kelyje buvo ne viena duobė, o keletas duobių, kad sugadino ne vieną, o visus keturis automobilio ratus (b.l. 129, 1 t.), t.y. apelianto teismo posėdžių metu nurodytos įvykio aplinkybės nurodomos skirtingai, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Pagal CK 6.1012 straipsnio 1 dalį, draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių, patvirtintų Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group valdybos nutarimu 19/2010, 2010 m. balandžio 19 d., (toliau – Taisyklės) 14.2 punkte nustatyta, kad transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju, draudėjas privalo nedelsiant ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas po draudžiamojo įvykio apie jį raštu informuoti draudiką; draudikui pareikalavus pateikti draudžiamojo įvykio metu sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę arba jos liekanas tokios būklės, kokios jos buvo tuoj pat po draudžiamojo įvykio, dar prieš bet kokį transporto priemonės remontą. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalį, draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį.

Apeliantas nurodo, kad tą pačią dieną į atsakovo draudimo bendrovę nesikreipė, nes buvo vėlus vakaras ir draudimo bendrovė nedirbo, kitą dieną 2011 m. balandžio 1 d. buvo penktadienis, tačiau apeliantas sąmoningai į draudimo bendrovę vėl nesikreipė, tačiau kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio defektų nustatymo. Teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad su taisyklėmis yra susipažinęs (b.l. 128, 1 t.), sąmoningai nedelsiant, kaip tai nurodyta taisyklėse, draudikui nepranešė apie įvykį, nes taisyklėse nurodyta, kad reikia pranešti ne vėliau, kaip per tris darbo dienas. Apeliantas apie įvykį draudimo atstovui pranešė raštu paskutinę taisyklėse nustatytą dieną - 2011 m. balandžio 4 d. (b.l. 38, 1 t.), t.y. apeliantas nepažeidė Taisyklėse nustatyto pranešimui apie įvykį skirto trijų darbo dienų termino, tačiau nepranešė atsakovui nedelsiant apie draudiminį įvykį tuo apsunkindamas draudikui galimybę nustatyti draudiminio įvykio aplinkybes, sudarė kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti.

Apeliantas nurodo, kad į draudimo bendrovę dėl įvykio kreipėsi po savaitgalio, 2011 m. balandžio 4 d., pirmadienį Klaipėdoje, kadangi savaitgalį, kaip jis paaiškino, jam teko važiuoti į pajūrį, su sugadintais ratlankiais negalėjo važiuoti, be to, nuo balandžio 1 d. reikia važinėti su vasarinėmis padangomis, todėl pasikeitė vasarines padangas. Taip pat nurodė, kad draudimo bendrovei apžiūrai pateikti sugadintų ratlankių pateikti negalėjo, nes jie buvo Kaune. Šias aplinkybes patvirtina eksperto Litvino 2011 m. balandžio 27 d. paaiškinimas (b.l. 39, 1 t.). Kaip nurodo apeliantas, ratlankius draudimo bendrovei atvežė automobilio bagažinėje apžiūrėti tik 2011 m. gegužės 5 d. bei atlikęs remonto darbus (b.l. 89, 129, 1 t.), nors Taisyklėse nustatyta draudėjo pareiga bet kuriuos transporto priemonės remonto darbus bei jų išlaidas prieš jų pradžią derinti su draudiku bei sudaryti galimybę draudikui laisvai ir netrukdomai apžiūrėti transporto priemonę bei jos papildomą įrangą bei su jais susijusius dokumentus, kiek tai reikalinga žalos dydžio nustatymui, visapusiškai bendradarbiauti su draudiku tiriant draudžiamojo įvykio aplinkybes (Taisyklių 15.9, 17.2.4, 17.2.5 punktai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas nebuvo aktyvus, pareigingas, laiku nepateikė draudimo bendrovei apžiūrai apgadintos transporto priemonės, pasikeitė ratus, juos remontavo, važinėjo pas įvairius ekspertus. Ieškovo įsipareigojimo pagal Taisyklių 14.2 punktą apie draudiminį įvykį nedelsiant, vėliausiai per tris darbo dienas, raštu informuoti draudiką netinkamas vykdymas, apgadintos transporto priemonės nepateikimas apžiūrai, buvo esminiai, nes taip atsakovas neteko galimybės išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, nustatyti faktinį nuostolių dydį, taip sumažinant žalos dydį. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką apeliantui.

Apeliantas ieškinyje nurodė, kad nepriklausomų ekspertų biuras 2011 m. balandžio 1 d. , t.y. sekančią dieną po įvykio, apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir nustatė, kad keistinos detalės priekinis teleskopinis statramstis, teleskopinio statramsčio atrama, antdėklas, guolis, vairo mechanizmas, padanga, rato diskas, kurių orientacinė atstatomojo remonto kaina 16.030,77 Lt. Tiek pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ aiškinamąjį raštą 2011 m. balandžio 1 d. išvadai, kuriame nurodyta, jog E. V. prašymu 201 kovo 16 d. buvo apžiūrėtas apgadintas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vizualiai matomi defektai užfiksuoti fotofiksacijos vaizduose ir užsakovui pateikus papildomą rašytinę informaciją, aprašyti Transporto priemonės apžiūros akte (b.l. 17, 1 t.). Bylos nagrinėjimo eigoje, teismui pareikalavus iš nepriklausomų autoekspertų duomenų, kada tiksliai apeliantas į juos kreipėsi, teismui buvo pateiktas patikslintas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog E. V. prašymu 2011 m. balandžio 1 d. apžiūrėtas apgadintas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 95, 1 t.). Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepriklausomiems ekspertams pateikė dokumentus iš įvairių įmonių – iš UAB „Eoltas“, iš UAB „Krasta Auto Kaunas“, iš L. J. įmonės (b.l. 129, 1 t.). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Krasta Auto Kaunas“ lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą atliko 2011 m. balandžio 4 d. (b.l. 98, 1 t.), t.y. po trijų dienų, nei buvo išduota nepriklausomų ekspertų išvada, todėl UAB „Krasta Auto Kaunas“ duomenimis nepriklausomų ekspertų biuras remtis negalėjo. Teismo posėdžio metu apeliantas negalėjo nuosekliai paaiškinti, kokiais dokumentais rėmėsi nepriklausomų autoekspertų biuras, be to nepriklausomų autoekspertų specialistas A. S. kviečiamas liudyti į teismo posėdį neatvyko. Teismo nuomone ieškovo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, nesutampa su byloje esančiais įrodymais, todėl teismui pagrįstai kilo abejonių, ar nurodyti transporto priemonės sugadinimai susiję su 2011-03-31 įvykiu, kadangi teismui pateiktuose dokumentuose nurodyti tokie automobilio apgadinimai, už kuriuos draudikas jau buvo išmokėjęs draudėjui išmoką žalos byloje Nr. 2010/00453 (b.l. 38, 40-48, 98, 1 t.). Iš atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ne pirmą kartą įvažiuoja į kelio duobę ir dėl to gauna draudimo išmokas. Prieš šį įvykį 2010 m. lapkričio 4 d. įvyko analogiškas įvykis, kurio metu panašiomis aplinkybėmis buvo apgadintas tas pats ieškovo automobilis BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už analogiškus automobilio apgadinimus draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką (b.l. 42-48, 1 t.). Kaip teigia atsakovo atstovas, draudimo bendrovė neturi duomenų, kad iš tos gautos išmokos ieškovas suremontavo savo transporto priemonę. Darytina išvada, kad ieškovas puikiai išmanė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisykles.

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-210/2010).

Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių XI skyriuje nustatyta, kokie įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais, tarp kurių numatyta, kad draudikas neatlygina žalos jei žalos transporto priemonei atsiradimui ar padidėjimui turėjo transporto priemonės vairuotojo nepaklusimas teisėtiems pareigūnų ar draudiko reikalavimams (b.l. 56, 1 t.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, nesutampa su byloje esančiais įrodymais. Ieškovas puikiai išmanė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisykles, tačiau jų nesilaikė, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, draudikas įrodė, jog eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju ir draudikui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.