- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2-155-887/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10484-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, UAB Danske
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Compensa TU S
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Mažonui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei R. B., nedalyvaujant ieškovui E. V., atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atstovui, trečiojo asmens UAB Danske lizingas atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, UAB Danske lizingas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas E. V. (toliau ieškovas) 2012-01-30 teismo posėdžio metu patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašo teismo priteisti iš atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo (toliau atsakovas) 14530,77 Lt žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (4, 127 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010-10-06 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas ieškovo automobilis BMW/5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-03-31 ieškovas važiuodamas minėtu automobiliu įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę buvusią važiuojamojoje kelio dalyje, ko pasekoje sugadino automobilį. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo įvykį. 2011-05-05 atsakovo ekspertui buvo pristatyti minėto automobilio ratlankiai apžiūrai ir buvo atlikta foto fiksacija. 2011-04-01 Kauno nepriklausomų ekspertų biuras surašė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad apžiūrėjo apgadintą automobilį BMW/5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobiliui keistinos detalės: priekinis teleskopinis statramstis, teleskopinio statramsčio atrama, andėklas, guolis, vairo mechanizmas, padanga Nokiaqn 245/40 R18, rato diskas Alu 4 vnt. ir nurodė orientacinę atstatomojo remonto kainą 16030,77 Lt. Atsakovas atsisako apmokėti draudiminę išmoką dėl patirtos žalos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą (3 b.l.).
Ieškovas 2012-01-30 teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad 2011-03-31 važiuodamas neapšviesta gatve, įvažiavo į duobę, kuri buvo nepažymėta jokiais skiriamaisiais ženklais. Iškvietė Kauno policijos patrulį, kuris užfiksavo įvykį, nes buvo nuleistas vienas galinis ratas. Po to, nuvykęs į policiją, išsiėmė fiksuotą dokumentą, kad įvykis buvo užfiksuotas. Turėjo darbo reikalų, todėl pasikeitęs ratus vasariniais, važiavo į Klaipėdą ir į Palangą. Žinodamas, kad per tris darbo dienas turi pranešti draudimui, Klaipėdoje nuvažiavo pas atsakovą, kurio darbuotojas jam išrašė dokumentą, kad pranešė apie įvykį, bet kadangi buvo su kitais ratais, todėl automobilis nebuvo fotografuojamas. Po to nuvyko į Kauno žalų ekspertų biurą, ten buvo padarytos nuotraukos, patvirtinta žala, buvo nuvykta į visus autoservisus, kurie patvirtino padarytą žalą, sugadinimus, ką reikia remontuoti ir keisti. Žalų autoekspertai išrašė aiškinamąjį raštą, kuris buvo pristatytas atsakovui kaip papildomi dokumentai ir visi kitų servisų dokumentai. Ieškovas į savaitę po 3-4 kartus skambino autoekspertui V., klausdavo, kokie turėtų būti tolimesni veiksmai, kad greičiau būtų išaiškinta žala. Jam buvo pranešta, kad su juo bus susisiekta, bus pranešta, kokius veiksmus reikės atlikti. Po kažkiek laiko gavo iš atsakovo laišką, kad reikia pristatyti ratlankius apžiūrai. Įsidėjęs ratlankius į automobilį, ieškovas atvyko ir pateikė ekspertui Ramanauskui. Jis užfiksavo, kad ratlankiai yra atvežti apžiūrai ir apžiūrėti. Iš karto po įvykio gavo antrą laišką iš atsakovo, neva jis nesudarė sąlygų apžiūrėti automobilį, todėl teko kreiptis į teismą. Automobilis buvo pristatytas pačią pirmą dieną po įvykio, tik kad be pažeistų ratlankių, o ratlankiai apžiūrai buvo atvežti vėliau. Jeigu ratlankius būtų atvežęs iš karto, vizualiai būtų nesimatę sugadinimų, reikėjo ekspertų išvados, tik ant tam tikrų prietaisų buvo galima nustatyti pažeidimus (127-128 b.l.).
2012-03-16 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovo ieškinys pagrįstas dėl šių motyvų. Iš 2011-04-22 rašto Nr. 2011/03012, adresuoto pačiam E. V. dėl žalos, matyti, jog nurodyta pateikti apgadintus automobilio ratus apžiūrai, t.y. po įvykio praėjus 21 dienai pats atsakovas prašo pateikti automobilio ratus apžiūrai. Nors pranešimą buvo gavę įstatymu nustatyta tvarka, praėjus kelioms dienoms po užregistruoto auto įvykio, kur buvo apgadintas ieškovo automobilis. Tai patvirtina 2011-03-31 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarimas, kur nurodyta vieta, laikas, pridėtos schemos ir nurodyta, kad buvo apgadinta transporto priemonė dėl nekokybiško kelio ruožo Nuokalnės gatvėje. Apie tai, kad Nuokalnės gatvėje buvo atlikti remonto darbai įrodo Kauno miesto savivaldybės atstovės pateikti dokumentai iš kurių matyti, kad Nuokalnės gatvė buvo visa duobėta. Mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti draudiminę išmoką ir nurodo, kad ieškovas nepristatė apžiūrai automobilio. Viskas buvo pristatyta ir pateikta apžiūrai, atsakovas turėjo galimybę apžiūrėti. Be to, automobilis buvo neeksploatuojamas, negalėjo važiuoti ir atvažiuoti su tais ratais iki atsakovo, kadangi buvo savaitgalis. Įstatymų nustatytų terminų ieškovas nepraleido ir nepažeidė draudimo sąlygų, ką nurodo atsakovas. Atsakovas bando teismą suklaidinti, neva ieškovas turėjo labai daug kažkokių įvykių. Yra pateikti ekspertų vertinimai dėl automobilio stovio, šie vertinimai nėra nuginčyti, todėl mano, kad ieškovas pilnai įrodė ieškinį ir prašo jį patenkinti (164-165 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas E. V. 2010-10-06 sudarė su atsakovu Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, veikiančia per Lietuvos filialą, Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė automobilį BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2010-10-06 iki 2011-10-05. Ši draudimo sutartis buvo sudaryta pagal standartines sąlygas. Šių taisyklių XI skyriuje nustatyta, kokie įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais, tarp kurių 11.1 p. nustatyta, kad „Nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai bei Draudikas neatlygina nuostolių, jei žalos transporto priemonei atsiradimui ar padidėjimui įtakos turėjo Transporto priemonės vairuotojo nepaklusimas teisėtiems pareigūnų ar Draudimo reikalavimams“. Taisyklių 14.2 punkte numatyta draudėjo pareiga, draudikui pareikalavus, pateikti draudžiamojo įvykio metu sugadintą ar suniokotą, transporto priemonę arba jos liekanas tokios būklės, kokios jos buvo tuoj pat po draudžiamojo įvykio, dar prieš bet kokį transporto priemonės remontą; užtikrinti transporto priemonės ar jos dalių apsaugą iki remonto pradžios, jei Transporto priemonės (ar jos dalys) po draudžiamojo įvykio lieka pas draudėją. Taisyklių 15.9 p. nustatyta, kad bet kurios transporto priemonės remonto darbus bei jų išlaidas prieš jų pradžią draudėjas turi derinti su draudiku. Taisyklių 17.2.4 p. taip pat nustatyta, kad draudėjo pareiga sudaryti galimybę draudimui ar jo įgaliotam atstovui laisvai ir netrukdomai apžiūrėti Transporto priemonę bei jos papildomą įrangą bei su jais susijusius dokumentus, kiek tai reikalinga žalos dydžio nustatymui, taip pat 17.2.5 p. nustato, kad draudėjas privalo visapusiškai bendradarbiauti su draudiku, tiriant draudžiamojo įvykio aplinkybes. Draudimo įstatymo 82 str. 1 d. taip pat nustatyta draudėjo pareiga pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Šiuo atveju draudėjas, pažeisdamas draudimo sutartyje nurodytas pareigas ir nesilaikydamas draudiko tiesioginių nurodymų, nepateikė draudikui apžiūrėti 2011-03-31 įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Draudikui apgadinti ratlankiai buvo pateikti tik 201-05-05, t.y. praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams po įvykio, be to jau po automobilio remonto, pasikeitus automobilio ratlankius ir padangas. Atsakovo nuomone, draudėjas šiukščiai pažeidė draudimo sutarties sąlygas, todėl draudimo išmoka nemokėtina. Kadangi atsakovui nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti apgadintą automobilį, ieškovas savo reikalavimo priteisti 16030,77 Lt žalą neįrodė. Ieškovas žalai pagrįsti pateikė 2011-04-01 Kauno nepriklausomų auto ekspertų biuro surašytą Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L1104007, tačiau ši ataskaita neįrodo dėl 2011-03-31 įvykusio autoįvykio atsiradusios žalos dydžio ir nurodo tik transporto priemonės BMW/5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Be to, paskaičiuota remonto kaina nėra tiksli, o tik orientacinė. Atsakovui taip pat kelia abejonių, ar transporto priemonės sugadinimai, už kuriuos prašo priteisti draudimo išmoką, yra susiję su 2011-03-31 įvykiu. Jei vis dėlto būtų nustatyta, jog šio įvykio metu buvo apgadintas dešinės pusės ratlankis, žalos atlyginimas sudarytų tik 1795,98 Lt, o ne 16030,77 Lt (34-37 b.l.).
Atsakovo atstovė 2012-01-30 ir 20112-03-16 teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad po įvykio, kai buvo pateikta transporto priemonė apžiūrai, draudėjas nesilaikė taisyklių su kuriomis yra susipažinęs. Draudėjas klaidingai nurodo, kad draudikas negali apžiūrėti transporto priemonės, nes draudikas užsiima komercine veikla, transporto priemonių draudimu, su žalomis susiduria ne kartą, todėl pats turi autoservisus ir bendradarbiauja su autoservisais, kurie gali nustatyti transporto priemonės sugadinimus. Yra susitariama, kad nustatytų tuos transporto priemonės sugadinimus, kurie yra susiję su pranešamu autoįvykiu. Šiuo atveju, draudėjas pranešė apie autoįvykį ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kuriuose užfiksuotas vieno rato sugadinimas. Nubraižytas duobės plotis daug mažesnis nei ratų plotas, kas rodo, kad visiškai neįmanoma įvažiuoti į tokią duobę. Už kairės pusės ratų ir amortizatorių tvarkymą draudėjui buvo mokėta, todėl šiuo atveju draudikas tokius draudėjo veiksmus vertina kaip neteisėtą bandymą pasipelnyti. Kad kairė pusė buvo netvarkyta, patvirtina ir tai, kad buvo fiksuotas kairės pusės padangų nusidėvėjimas. Įrodymų, kad po šio įvykio draudėjas suremontavo transporto priemonę nepateikė, todėl tai, kad yra fiksuota nepriklausomų vertintojų ataskaitoje nepatvirtina, kad sugadinimai atsirado dėl 2011-03-31 autoįvykio. Ieškovas ne kartą aiškino, kad kitų ratų sugadinimai nereikšmingi, kad jų vizualiai nesimato, todėl jų nefotografavo nepriklausomas ekspertas. Jeigu sugadinimai tokie nereikšmingi, neįmanoma, kad vairo mechanizmas būtų sugadintas šio įvykio metu, todėl, kad vairo mechanizmo gedimas yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė, tai nedraudžiamasis autoįvykis. Su šia transporto priemone buvo ne kartą patekta į kitus eismo įvykius. Gal tai yra kitų eismo įvykių pasekmė. Draudiko duomenimis tam pačiam draudėjui su ta pačia transporto priemone buvo fiksuota 20 eismo įvykių. Atsakovo nuomone, ieškovas šiukščiau pažeidė draudimo sutartį, todėl ieškinį prašo atmesti. Jei jau teismas pripažintų, kad įvyko toks įvykis ir ieškovo pažeidimai nėra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tai priteistina suma turėtų būti mažinama, atsižvelgiant, kad ieškovo pateikta ekspertizė neįrodo, kad dėl 2011-03-31 įvykio buvo padaryti visi nurodyti transporto priemonės pažeidimai. Ieškovas turėjo įvykį dėl dešinės pusės ratų apgadinimų ir draudimo išmoka jam buvo išmokėta 2010 m. lapkričio mėnesį, ir transporto priemonė nebuvo pateikta remontuoti, dokumentai taip pat nebuvo pateikti. Kad transporto priemonė po įvykio nebuvo apžiūrėta, patvirtina ir ekspertizė. Ieškovas patvirtino, kad po įvykio keitė padangas, t.y. ratai nudilo ne po šio įvykio, o jie buvo nudilę prieš tai buvusio įvykio padaryto apgadinimo, po kurio jis nebuvo suremontuotas. Reikia atsižvelgti, kas buvo fiksuota policijos nutarime (132, 165 b.l.).
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo ne tik teises, bet ir pareigas, nuo kurių tinkamo vykdymo priklauso draudiko galimybė įsitikinti įvykio buvimu, nustatyti dėl įvykio atsiradusių nuostolių dydį ir ištirti įvykio aplinkybes. Ieškovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, todėl draudikas neturėjo galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, nustatyti dėl įvykio atsiradusių nuostolių dydį ir ištirti įvykio aplinkybes. Pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigas, tačiau, kaip matyti iš pridedamų dokumentų, nebuvo nagrinėjama, ar vairuotojas laikėsi Kelių taisyklių nuostatų, kelyje elgėsi atidžiai ir rūpestingai, ar žala nekilo dėl paties vairuotojo netinkamo elgesio kelyje. Atkreipė dėmesį, kad nei atsakovas, nei Kauno miesto savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti į autoįvykio vietą bei į automobilio apžiūrą. Todėl mano, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesielgia sąžiningai, o tai turi tiesioginės įtakos žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio nustatymui. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2011-03-31 nutarime nurodyta, kad buvo apgadinta tik galinis dešinės pusės ratas, todėl, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti reikalaudamas atlyginti ir kitus nuostolius. Nėra pateikta įrodymų, jog būtent prašomi atlyginti nuostoliai kilo dėl įvykio, ieškovo pateiktuose dokumentuose užfiksuoti automobilio pažeidimai neatitinka policijos užfiksuotų pažeidimų (75-77 b.l.)
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo savo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2011-03-31 eismo įvykio metu apgadintas automobilis BMW/5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jau ne UAB Danske lizingas, o ieškovui, nes ieškovas už automobilį UAB Danske lizingas visiškai atsiskaitė ir Danske lizingas 2012-04-06 pabaigos aktu prie 2007-09-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 200709F-9198 perdavė ieškovui nuosavybės teisę į automobilį. Todėl ieškovas yra naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, o UAB „Danske lizingas neturėtų būti laikomas trečiuoju asmeniu. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas neįrodė nė vienos LR Draudimo įstatymo reikalaujamos pozicijos dėl draudimo išmokos mokėjimo atsisakymo dėl draudimo sutarties pažeidimo, todėl privalo mokėti draudimo išmoką ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Draudimo taisyklėse draudėjo pareigos apibrėžtos aiškiai ir nedviprasmiškai, iš kurių suprantama, kaip turi elgtis draudėjas įvykus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju. Ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad su draudimo taisyklėmis susipažinęs ir suprato, kad taisyklių turi laikytis (b.l. 128). Teismui nekyla abejonių, kad ieškovas puikiai žino Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisykles ir kokios pareigos nustatytos draudėjui, nes yra registruoti 23 įvykiai, kurių metu buvo apgadintas E. V. automobilis ir jam buvo išmokėtos draudimo išmokos (151-158 b.l.).
Nors ieškovui draudimo taisyklės buvo žinomos, jis taisykles akivaizdžiai pažeidė. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis įvyko 2011-03-31 vakare, tamsiu paros metu, kuomet draudimo bendrovė nedirbo, po to buvo savaitgalis, o savaitgalį draudimo bendrovė taip pat nedirbo, todėl ieškovas uždėjo automobiliui vasarinius ratus ir darbo reikalais išvyko į Palangą. Į draudimo bendrovės atstovybę kreipėsi Klaipėdoje 2011-04-04, tačiau automobilis nebuvo apžiūrėtas, nes ieškovas atvyko su vasariniais ratlankiais (b.l. 88). Iš byloje esančio UAB „Finance property“ Klaipėdos regiono vadovo eksperto V. L. paaiškinimo matyti, kad į draudimo bendrovės atstovybę E. V. kreipėsi Klaipėdoje 2011-04-04, tačiau nepateikė apžiūrai minėto automobilio ratlankių, todėl nebuvo surašytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas. Buvo užregistruotas įvykis ir sutarta, kad E. V. grįžęs į Kauną, nes ratlankiai buvo Kaune, pateiks juos apžiūrai (b.l. 39). Tačiau teismas nustatė, kad 2011-03-31 buvo ketvirtadienis, o, priešingai ieškovo parodymams, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-04-01, t.y. penktadienį ieškovas nebuvo išvykęs į Palangą, bet kreipėsi į Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą apgadinto automobilio apžiūrai (b.l. 15, 18, 23, 24, 94, 95). Kaip paaiškino pats ieškovas 2011-04-01 dar kreipėsi į Linos Janiškienės įmonę, kuri ne tik davė išvadą, bet ir permontavo transporto priemonei BMW/ 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitus ratus (b.l. 22, 130). Į draudimo bendrovę ieškovas nesikreipė penktadienį, kadangi, jo teigimu, jis turėjo kreiptis per tris dienas ir ne anksčiau (b.l. 128). Ieškovas 2011-04-04 dar kreipėsi į „Krasta Auto“ (b.l. 21), į įmonę „Eoltas“ (b.l. 19-20). 2011-10-12 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nuvažiavo į remonto bendrovę, į draudimo įstaigą nesikreipė, kadangi draudimo bendrovę telefonu informavo ekspertai, todėl prašė liudytoju kviesti autoekspertą, kuris skambino draudimo bendrovei (b.l. 90). Tačiau 2012-01-30 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas liudytojo apklausos atsisakė (b.l. 126). Ieškovas pagal taisykles, per tris darbo dienas atvyko automobiliu BMW/ 5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į draudimo bendrovės atstovybę Klaipėdoje, tačiau atvyko su naujai sumontuotais ratais, sugadintus ratus buvo pasilikęs Kaune, dėl ko nebuvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas. 2011-05-05 E. V. atvyko į draudimo bendrovę Kaune, tačiau kita transporto priemone bei pateikė apžiūrai ne keturis, o tris ratus (b.l. 10-14, 131). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas pažeidė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių 14.2. punktą, kuriame nurodyta: „Transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju, Draudėjas privalo: nedelsiant ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas po Draudžiamojo įvykio apie jį raštu informuoti Draudiką; Draudikui pareikalavus pateikti Draudžiamojo įvykio metu sugadintą ar sunaikintą Transporto priemonę arba jos liekanas tokios būklės, kokios jos buvo tuoj pat po Draudžiamojo įvykio, dar prieš bet kokį transporto priemonės (ar jo dalių) remontą; užtikrinti Transporto priemonės ar jos dalių apsaugą iki remonto pradžios, jei Transporto priemonė (ar jos dalys) po Draudžiamojo įvykio lieka pas Draudėją; Draudikui pareikalavus, pateikti pakeistas Transporto priemonės detales“. Dėl ko draudikas neturėjo galimybės įsitinkinti draudžiamojo įvykio buvimu, ištirti įvykio aplinkybes ir nustatyti įvykio metu padarytos žalos dydį.
Ieškovas kreipėsi į eilę specialistų, kad būtų atliktas automobilio tyrimas, tačiau šiuos veiksmus atliko savo iniciatyva, nepranešęs draudikui ir nesudaręs galimybių dalyvauti draudiko atstovui automobilio apgadinimų vertinime. Be to, ieškovo teismui teikiama Nepriklausomų autoekspertų biuro transporto priemonės vertinimo ataskaita nurodo transporto priemonės apgadinimus, tačiau neįrodo, jog apgadinimai atsirado dėl 2011-03-31 eismo įvykio ir neįrodo padarytos žalos dydžio, nes jokie remonto darbai neatlikti. Tačiau net ir nepriklausomų autoekspertų nurodyti apgadinimai kelia abejonių, kadangi jie savo ataskaitą rengė matydami tik vieną transporto priemonės ratą, apie kitų ratų būklę sprendė iš ieškovo pateiktų dokumentų iš kitų autoservisų (b.l. 88), neprisiimdami atsakomybės dėl galimai užsakovo pateiktos klaidingos informacijos (b.l. 17, 95). Tuo tarpu ieškovas teismo posėdžiuose savo parodymus keitė, negalėjo prisiminti, kokius tiksliai dokumentus teikė nepriklausomiems ekspertams (b.l. 129). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas pažeidė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių 15.9. punktą, kuriame nurodyta: „Bet kurios Transporto priemonės remonto darbus bei jų išlaidas prieš jų pradžią Draudėjas turi derinti su Draudiku“, bei taisyklių 17.2.4. papunktį, kuriame nurodyta: „Draudėjas privalo sudaryti galimybę Draudikui ar jo įgaliotam atstovui laisvai ir netrukdomai apžiūrėti Transporto priemonę bei jos papildomą įrangą bei su jais susijusius dokumentus, kiek tai reikalinga žalos dydžio nustatymui“.
Be to, teismui kyla abejonių, ar nurodyti transporto priemonės sugadinimai susiję su 2011-03-31 įvykiu, kadangi teismui pateiktuose dokumentuose nurodyti tokie automobilio apgadinimai, už kokius draudikas jau buvo išmokėjęs draudėjui išmoką žalos byloje Nr. 2010/00453 (b.l. 38, 40-48, 98). Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikė teismui 2010 metų gruodžio mėnesio techninės apžiūros rezultatų kortelę, kuri įrodo, kad automobilis buvo prižiūrimas, atsiradę defektai nėra seno įvykio pasekmė, automobilio techninė būklė prieš autoįvykį buvo ideali (b.l. 89). Tačiau iš teismui pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad tai yra dublikatas vietoje 2009-10-21 Techninės apžiūros rezultatų kortelės, kas visiškai nereiškia, kad po 2010-11-04 įvykio buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, patvirtinanti, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga (b.l. 26). 2010 m. gruodžio 17 d., t.y. techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikato išėmimo data, o ne techninės apžiūros data, kas patvirtina, kad ieškovas nėra sąžiningas ir savo paaiškinimais klaidina teismą.
Teikdamas ieškinį, ieškovas nurodė, kad įvažiavo į vieną duobę ir susigadino visus keturis automobilio ratus. Tą pačią aplinkybę ieškovas tvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau iškėlus klausimą, kad automobilio ratų pločio bazė yra didesnė negu duobės plotis ir, kad ieškovas neturėjo fizinių galimybių įvažiuoti visais keturiais ratais į nurodytą duobę bei juos susigadinti, ieškovas paaiškino, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje atliko neteisingus matavimus, be to kelyje buvo daugiau duobių (b.l. 129). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad E. V. eismo įvykio vietos schemoje pasirašė, kas patvirtina, kad su brėžiniu, jame nurodytu duobių skaičiumi ir matavimų parametrais sutiko, schemos neginčijo (b.l. 50). Analogiški duomenys buvo nurodyti Kauno apskrities VPK KPV nutarime, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuriame taip pat buvo nurodyta nutarimo apskundimo tvarka (b.l. 16). Ieškovas pastarojo nutarimo neskundė, kas taip pat patvirtina, kad ieškovas sutiko su informacija nurodyta nutarime. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovas pateikė teismui duomenis, kad Nuokalnės gatvėje buvo ne viena duobė, tačiau ieškovo parodymus dėl duobių skaičiaus, į kurias ieškovas įvažiavo, teismas vertina kritiškai, kaip parodymus neatitinkančius tikrovės, ieškovui siekiant bet kokiomis priemonėmis gauti materialinę naudą. Eismo įvykis įvyko 2011-03-31 22.20 val., buvo fiksuojamas 2011-03-31 22.26 val., todėl teismas abejoja, kad ieškovas negalėjo prisiminti į kelias duobes įvažiavo ir policijos pareigūnams pateikęs informaciją, visiškai neprieštaravo tariamai klaidingai užpildytai įvykio vietos schemai, juolab ketindamas kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-01-30 teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei nurodžius, ieškovas patvirtino, kad jam tretysis asmuo išmokėjo apie 1400,00 Lt žalos atlyginimo dėl automobilio, policijos pareigūnų užfiksuoto, vieno rato sugadinimo (127 b.l.).
Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, o taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarka – draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti pagrindai nustatomi draudimo taisyklėse. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nustatyti kriterijai. Ypač reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu.
Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisyklių XI skyriuje nustatyta, kokie įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais, tarp kurių numatyta, kad draudikas neatlygina žalos jei žalos transporto priemonei atsiradimui ar padidėjimui turėjo transporto priemonės vairuotojo nepaklusimas teisėtiems pareigūnų ar draudiko reikalavimams (56 b.l.).
Teismo nuomone ieškovo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, nesutampa su byloje esančiais įrodymais. Ieškovas dešimtis kartų padaręs autoįvykius ir gavęs draudimo išmokas, puikiai išmanė Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisykles, tačiau jų nesilaikė. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, draudikas įrodė, kad eismo įvykis nelaikytinas draudžiamuoju ir draudikui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 185 str.).
Atmestus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu siuntimui (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 57,54 Lt (penkiasdešimt septynis litus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.