- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2S-2150-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01985-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- N. Č.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. Č. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės N. Č. 23 001,97 Lt pagrindinės skolos; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir (arba) kitą turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ne mažesnei kaip 23 001,97 Lt sumai. Nurodė, jog ginčo situacijoje teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinio suma yra pakankamai didelė ir yra pagrindas tikėtis, jog atsakovė gali imtis aktyvių nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Ieškovo manymu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia ir ta aplinkybė, kad atsakovė nesąžiningai įtikino ieškovą paimti jai reikalingą kreditą, nors kaip parodė tolesni įvykiai, net neketino jo grąžinti bankui. Toks atsakovės nesąžiningumas, taip pat atsakovės turėtos, o galbūt net ir iki šiol turimos finansinės problemos suponuoja grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali likti neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias Lietuvos Respublikos bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei atlikti būtinuosius mokėjimus valstybei, o piniginių lėšų nesant, areštavo kitą atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą žymiai neviršijant 23 001,97 Lt sumos. Teismas įvertinęs tai, kad ieškinio suma yra didelė, sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė N. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog apeliantė turi nuolatinį darbą ir vienintelę sąskaitą banke, į kurią pervedamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, o areštavus apeliantės banko sąskaitą jos vaikai lieka be išlaikymo. Pažymi, jog ieškovas pinigus pervedė į apeliantės kortelės sąskaitą, nes neturėjo ir negalėjo naudotis kita kortele. Mokėjimo nurodyme ieškovas pervesdamas 22 000 Lt, nurodė, kad pinigai pervedami „už gražias akis“, taigi laikytina, kad šias lėšas ieškovas apeliantei padovanojo. Ieškovas puikiai žino, kad pinigus išnaudojo savo reikmėms, be to buvo vedamas bendras ūkis, apeliantė jį maitino, ieškovas naudojosi jos būsto komunalinėmis paslaugomis, elektra, nes stengėsi savo butą Birštone suremontuoti, į kurį turėjo persikelti gyventi. Apeliantė taip pat nurodo, jog turi nuolatinį darbą, todėl ieškovui įrodžius ieškinio pagrįstumą, galimybė, jog teismo sprendimas bus įvykdytas egzistuoja.
Atsiliepimas
Ieškovas A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės samprotavimai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos Trakų rajono apylinkės teismo nutarties nepagrįsta ir neteisėta, kadangi atsakovė netinkamai aiškina teismo, sprendžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pareigą preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą. Šiuo konkrečiu atveju nėra akivaizdžių duomenų apie ieškovo ieškinio nepagrįstumą ir priešingai, ieškinys yra pagrįstas išsamiais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ginčo faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo atmestini ne tik kaip nepagrįsti, bet ir kaip nevertintini šiame ginčo etape. Ieškovo manymu, šiuo atveju skundžiama teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su ieškovo pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, yra proporcinga siekiamam tikslui ir užtikrina tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacijos objektu yra nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje byloje egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo mįsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikęs teismui ieškinį, prašo priteisti iš atsakovės 23 001,97 Lt skolą, nurodydamas, jog ieškovo ir atsakovės bendrai gautas kreditas atiteko atsakovei ir buvo panaudotas išimtinai jos asmeninių poreikių tenkinimui, o ieškovas asmeniškai iš gaunamų pajamų mokėjo įmokas bankui.
Apeliantė pateikusi atskirąjį skundą teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat, jog gautas kreditas buvo panaudotas išimtinai ieškovo poreikiams tenkinti, o pinigai į apeliantės banko sąskaitą buvo pervesti kaip ieškovo dovana. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prima facie ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo ieškinio patenkinimo tikėtinumą, o ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė teigdama, jog ji turi pastovų darbą, gauna darbo užmokestį, todėl ateityje priėmus galimai ieškovui palankų sprendimą, jis bus realiai įvykdytas, nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų šias aplinkybes. Iš to darytina išvada, jog apeliantė neįrodė, jog nėra grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Be to, pažymėtina ir tai, jog vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimą patvirtinančių kriterijų yra didelė ieškinio suma. Pagal šią prezumpciją teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas įvykdyti preziumuojamas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei kaip fiziniam asmeniui ši suma laikytina didele. Atskirajame skunde nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde ir neįrodinėja, kad ieškinio suma jai nėra didelė.
Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržė atsakovės teises, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė augina du nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas atsakovės atžvilgiu taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, šio principo nepažeidė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymas numato galimybę dalyvaujančių byloje asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (LR CPK 148 str.). Todėl atsakovei manant, jog šiuo atveju egzistuoja būtinybė pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ji turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjanti teismą su pagrįstu prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi teisinės įtakos sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.