- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-626-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01985-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- N. Č.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei N. Č. dėl skolos priteisimo ir atsakovės N. Č. priešieškinį ieškovui A. M. dėl išlaikymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6 661,83 Eur (23 001,97 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove susipažino 2008 m. ir apsigyveno kartu atsakovei priklausančiame bute. Ieškovas su atsakove 2008 m. lapkričio 7 d. su AB „DNB Nord bankas“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2409-2008-54368, pagal kurią bylos šalims solidariai buvo suteiktas 10 136,70 Eur kreditas iki 2014 m. balandžio 30 d. ir nustatytas 9,05 % metiniu palūkanų dydis. Sutarties sudarymo dieną 33 295 Lt kredito suma, buvo pervesta į kredito gavėjų vardu atidarytą sąskaitą. Ieškovas pervedė iš gauto kredito lėšų 22 260 Lt į atsakovės sąskaitą banke. Kur atsakovė panaudojo jai pervestus pinigus ieškovui nežinoma. Taip pat atsakovė, pasinaudodama jai patikėta faktiškai valdoma ieškovo banko kortele, 2008 lapkričio 7 ir 9 dienomis nusiėmė nuo banko sąskaitos likusią kredito sumą (11 000 Lt) ir pasiėmė juos sau. 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovas į atsakovės disponuojamą sąskaitą pervedė 741,97 Lt skirtus kredito grąžinimo įmokoms dengti, tačiau šias lėšas atsakovė panaudojo ne kredito dengimo tikslais, kaip buvo žadėjusi, o ieškovui nežinomais jos asmeniniais tikslais. Nuo pat kredito grafiko pakeitimo (kredito restruktūrizavimo) iki sutarties vykdymo pabaigos įmokas bankui mokėjo išimtinai tik ieškovas iš savo asmeniniu pajamų (invalidumo pensijos). Ieškovas bankui sumokėjo 25 512 Lt. Netrukus po kredito paėmimo ieškovo ir atsakovės santykiai ėmė prastėti, atsakovė ėmė reikšti ieškovui įvairaus pobūdžio priekaištus. Apie 2011 m. birželio mėnesį atsakovė pareikalavo ieškovo nedelsiant išsikeldinti iš jos buto, todėl ieškovas grįžo į jam priklausantį butą. Suteiktas kreditas buvo gautas ir panaudotas išimtinai atsakovės poreikių tenkinimui, atsikaitymui su jos kreditoriais ir (arba) kitais ieškovui neatskleistais atsakovės asmeniniais interesais. Atsakovė jokių įmokų už jos asmeniniais interesais panaudotą kreditą niekuomet nemokėjo.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 6 255,79 Eur už patirtas ieškovo išlaikymo išlaidas. Nurodė, jog šalių partnerystė truko trejus metus. Ieškovas gyveno pas atsakovę, jo gaunamos pajamos buvo 1 067 Lt pensija. Pagal sudarytą su banku DNB bankas kredito sutartį įnašas buvo 740 Lt, jį mokėjo ieškovas. Sumokėjus įnašą, jam likdavo 327 Lt. Net ir dalinant mokamą kredito įnašo sumą, sutinkant su ieškovo versija, kad turi būti taikoma solidari prievolė, t.y. 740 Lt : 2 = 370 Lt, tuomet ieškovui likdavo tik 670 Lt. Iš šių pinigų jis turėjo mokėti ir mokėdavo išlaikymą nepilnametei dukrai po 228 Lt per mėnesį. Taip pat ieškovas mokėjo už savo buto išlaikymą vidutiniškai po 150 Lt į mėnesį. Ieškovas laikė vairuotojo teises didesniam automobiliui, reikėjo už tai mokėti. Taip pat ieškovui buvo paskirta 1 500 Lt bauda dėl autoavarijos. Turėjo sumokėti šią baudą ir mokėti žalos atlyginimą įmonei. Ieškovas turėjo skirti lėšas savo išlaikymui, vaistams pirkti, tačiau lėšų nebuvo. Jis gyveno atsakovės bute, nemokėjo už būsto išlaikymą (elektra, malkos, kiti mokesčiai). Atsakovės išlaikyti nereikėjo, ji gaudavo 2 000 Lt atlyginimą per mėnesį bei lėšas vaikų išlaikymui iš jų tėvo. Ieškovas savo gaunamas lėšas, pensiją, naudojo savo reikmėms. Atsakovei pervestą kreditą išnaudojo savo poreikiams, todėl sąmoningai neteikė turėtų išlaidų ir gautų pajamų balanso. Realiai ieškovą išlaikydavo atsakovė. Per trejų metų partnerystės gyvenimą atsakovės gaunamos pajamos buvo kur kas didesnės. Paskolos be atsakovės ieškovas negalėjo gauti, nes jo buvo mažos pajamos. Atsakovei turi būti atlyginta už buto išlaikymo dalį už tris metus, įskaitant išlaidas buto šildymui, vandeniui, elektrai, vidutiniškai po 100 Lt per mėnesį, už 36 mėnesių laikotarpį susidarytų 3600 Lt suma. Išlaidos maistui sudarė po 400 Lt į mėnesį, o per 36 mėnesius susidarė 14 400 Lt suma. Išlaidos automobilio išlaikymui sudarė po 100 Lt per mėnesį, todėl už 36 mėnesius susidarė 3600 Lt. Iš viso išlaikant ieškovą atsakovė patyrė 21 600 Lt (6 255,79 Eur) išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovui 5 890,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 865,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iki sprendimo visiško įvykdymo paliko galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemonės. Priteisė iš atsakovės 363,86 Eur žyminio mokesčio bei 9,26 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo 23,98 Eur žyminio mokesčio dalį valstybei.
Teismas nustatė, kad kreditorius AB DNB bankas penkių metų laikotarpiui suteikė 10 136,70 Eur kreditą ieškovui ir atsakovei. Pateikti rašytiniai dokumentai neįrodo, kad kreditu būtų nesinaudojęs ieškovas ar atsakovė. Be to, esant skolininkų solidariai atsakomybei, nėra svarbu kokią konkrečiai paskolos dalį panaudojo kiekviena šalis atskirai ar kartu. Šalys kartu pasirašė vartojimo kredito sutartį ir ja įsipareigojo solidariai grąžinti kreditą bei palūkanas kredito davėjui. Iš byloje esančių ieškovo sąskaitos išrašų, pažymos Nr. 710-5/316 matyti, kad ieškovas periodiškai nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. mokėjo kredito davėjui kredito įmokas ir tokiu būdu grąžino 11 780,24 Eur (40 674,80 Lt) sumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas solidariąją pareigą įvykdė vienas, todėl pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės 5 890,12 Eur, t.y. pusė jo kredito gavėjui sumokėtos 11 780,24 Eur sumos.
Teismas nustatė, kad atsakovė jokias įrodymais priešieškinyje nurodytų turėtų išlaidų nepagrindė. Todėl teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažino nepagrįstu, todėl priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė N. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
1) Teismas pažeidė šalių procesinį lygiateisiškumą. Atsakovė bylą vedė be advokato, jai nebuvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl atsakovė pati rinko įrodymus, prašė teismo išreikalauti įrodymus, kur ieškovas išleido gautą paskolą. Paskolos dalis, nors ir solidaraus pobūdžio, negalėjo būti priteista iš atsakovės, nes ji buvo pateikusi priešieškinį, prašė, kad ieškovas atlygintų atsakovės turėtas išlaidas. Ieškovas su atsakove nebuvo sutuoktiniai, todėl byloje negalėjo būti taikomas CK 3.27 straipsnio principas vienas kitą remti materialiai, jeigu vienas iš sutuoktinių dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi, tai kitas sutuoktinis privalo juo rūpintis.
Žemesnės instancijos teismas
2) Teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė turėtų išlaidų. Tačiau surinkti maistui, buto išlaikymui, kurui turėtų išlaidų pagrindimo dokumentų nėra įmanoma, nes šios išlaidos buvo patirtos per kelis metus. Be to, ieškovas negalėjo nuginčyti, kad gyvendamas pas atsakovę, jis maitinosi, nepateikė įrodymų, kad pirko sau maistą atskirai, pirko kurą atsakovės buto apšildymui.
3) Ieškovas, neturėdamas jokių įrodymų, kėlė versiją, kad atsakovė naudojosi jo kreditine kortele, tačiau byloje pateiktas ieškovo banke turimos sąskaitos 2013 metų išrašas jokio ryšio su ginčo dalyku neturi, nes tuo metu šalių nesiejo jokie ryšiai. Ieškovas turėjo ne vieną kredito kortelę ir pats jomis naudojosi. Ieškovas nepateikė to laikotarpio, kai šalys gyveno kartu, banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių, kad jis pagal tuometes savo pajamas galėjo pats save išlaikyti. Atsakovė byloje ginčijo, kad iš likusių po kredito mokėjimo lėšų ieškovas negalėjo pragyventi.
4) Bylos nagrinėjimo dieną atsakovė dėl sveiktos problemų buvo ligoninėje, todėl skambino į teismą ir prašė jos palaukti. Tačiau procedūra ligoninėje užsitęsė. Byla buvo išnagrinėta, todėl atsakovė negalėjo pateikti papildomų dokumentų apie savo gaunamą darbo užmokestį. Atsakovė ne kartą teismo prašė išreikalauti duomenis apie tai, kad ieškovas, gavęs kreditą, naudojo jį savo poreikiams, skoloms mokėti. Tačiau šie įrodymai nebuvo išreikalauti. Ieškovui paskola buvo suteikta 2008 m. lapkričio 7 d. jo paties pageidavimu. Atsakovei nereikėjo imti paskolos, nes gaudavusi geras pajamas. Ieškovas lėšas pervedė į atsakovės sąskaitą, tikėdamasis, kad bus išlaikomas, maitinamas, naudosis atsakovės automobiliu. Teismas neišsiaiškino svarbios aplinkybės, nors atsakovė prašė pateikti iš DNB bankas pažymą, ar pagal ieškovo gaunamas pajamas, jam iš viso būtų buvusi suteikta paskola. Priešieškinyje atsakovė išanalizavo ieškovo išlaidas, įvertino, kad jis mokėjo išlaikymą nepilnametei dukrai, išlaikė savo būstą ir kt. Tačiau teismas to nevertino, nepasisakė sprendime, kaip ieškovas galėjo gyventi iš likusių lėšų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovas pervedė atsakovei gautą paskolą bei pats iš savo asmeninės sąskaitos mokėjo įmokas bankui, patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.9 straipsniu, pagal kurį turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė pagal sutartį. Teismas teisingai nurodė, jog esant skolininkų solidariai atsakomybei nėra svarbu, kokią konkrečiai paskolos dalį panaudojo kiekviena šalis atskirai ar kartu. Šalys kartu pasirašė vartojimo kredito sutartį ir ja įsipareigojo solidariai grąžinti kreditą bei palūkanas kredito davėjui. Teismas nuodugniai analizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovas periodiškai nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. mokėjo kredito davėjui išmokas ir tokiu būdu grąžino 11 780,24 Eur. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas solidariąją pareigą įvykdė vienas ir įgijo teisę pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį regreso tvarka reikalauti iš atsakovės 5 890,12 Eur. Atsakovė klaidingai nurodo, jog vienintelės ieškovo pajamos buvo invalidumo pensija. Be šios sumos ieškovas kas mėnesį gaudavo šalpos pensiją iš savivaldybės, mėnesinę transporto išlaidų kompensaciją, taip pat ieškovą finansiškai rėmė sesuo ir tėvas. Todėl pastovios ieškovo pajamos per mėnesį buvo 1 405,56 Lt. Taigi ieškovui, priešingai, negu teigia atsakovė, pakako lėšų pragyvenimo išlaidoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl CK 6.9 straipsnyje reglamentuojamo bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų taikymo ir aiškinimo.
Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. lapkričio 7 d. su AB banku DnB Nord (dabar AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2409-2008-54368, pagal kurią ieškovui su atsakove buvo suteiktas 10 136,70 Eur kreditas vartojimo reikmėms iki 2013 m. spalio 31 d., o kredito gavėjai įsipareigojo solidariai atsakyti už tinkamą gautos sumos grąžinimą (t. I, b.l. 33-42). Kredito suma buvo pervesta ieškovui, kuris 22 260,00 Lt (6 446,94 Eur) pervedė atsakovei (t. I, b.l. 46). Ieškovas nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. sausio 10 d. mokėjo bankui periodines įmokas ir iš viso grąžino 11 780,24 Eur paskolos sumą.
Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Atsakovė neginčijo aplinkybių, jog 6 446,94 Eur paskolos dalis buvo pervesta į jos sąskaitą, jog ieškovas pats iš savo asmeninių lėšų grąžino kredito įstaigai visą suteiktos paskolos sumą. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės pusės jo kreditoriui sumokėtos sumos, tai yra 5 890,12 Eur.
CPK 17 straipsnyje įtvirtintas principas, kad šalių procesinės teisės yra lygios, reiškia, jog atsakovė, taip kaip ir ieškovas, turi tokias pačias teises civiliniame procese, tai yra gali teikti paaiškinimus, įrodymus, reikalauti teismo juos išreikalauti, taip pat naudotis teisine pagalba. Aplinkybė, jog atsakovė neturėjo byloje atstovo, negali būti pripažįstama šio principo pažeidimu, kadangi viso proceso metu ji galėjo šią savo teisę įgyvendinti, tačiau pasirinko savo teises ginti pati. Atsakovė dalyvavo 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. birželio 18 d. teismo posėdžiuose (t. I, b.l. 129; 176; 184 t. II, b.l. 72), todėl turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises į gynybą, laiku teikti įrodymus, tinkamai suformuluoti savo reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo. Aplinkybė, jog 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl atsakovės ligos (t. II, b.l. 81), atsižvelgiant į viso proceso eigą, negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovės procesinis lygiateisiškumas buvo pažeistas.
Pagal CK 6.9 straipsnio 5 dalį, jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais. Taigi, šio straipsnio taikymui konkretiems šalių santykiams yra svarbu tiksliai nustatyti, kieno interesais atsirado prievolė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Pagal Kreditavimo sutarties sąlygas paskolos suma buvo suteikta abiem šalims neapibrėžtiems vartojimo poreikiams tenkinti, todėl abu kredito gavėjai turėjo teisę jiems skirtą kredito dalį panaudoti savo poreikiams. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas po kredito suteikimo būtų įsigijęs tokios vertės kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuriam reikėtų visos ar didžiosios dalies suteiktos paskolos sumos. Atsakovas įgijo 5/8 dalis buto jau po kreditavimo sutarties sudarymo, tačiau šis butas jam buvo perleistas pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutartį (t. I, b.l. 10). Be to, pagal Kreditavimo sutarties sąlygas ieškovas turėjo teisę jam tenkančią pusę suteikto kredito dalies skirti šio būsto remontui. Aplinkybė, jog 6 446,94 Eur kredito dalis buvo pervesta į atsakovės sąskaitą, paneigia ieškovo galimybę visą suteiktą paskolą išleisti vien tik šio buto remontui ar kitiems savo poreikiams tenkinti.
Ieškovas nuo 2008 m. gaudavo 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją (t. II, b.l. 38-47), taip pat 731,14 Lt netekto darbingumo pensiją, kuri nuo 2008 m. rugsėjo padidėjo iki 800,29 Lt, o 2011 m. jau sudarė 1 067,06 Lt (t. I, b.l. 7-9; t. II, b.l. 48-57). Taip pat ieškovas gaudavo 306,00 Lt (59,66 Eur) šalpos pensiją (t. I, b.l. 12; t. II, b.l. 20-36). Taigi pastovias periodines ieškovo pajamas paskolos grąžinimo metu sudarė nuo 763,64 Lt (221,17 Eur) iki 1 405,56 Lt (407,08 Eur). Be to sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas dar gaudavo papildomų pajamų (t. II, b.l. 33). Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ji gaudavo vidutiniškai apie 2 000,00 Lt (579,24 Eur) darbo užmokestį, tačiau buvo sudariusi kitų paskolos sutarčių su kredito įstaigomis (t. I, b.l. 137-156; t. II, b.l. 80). Sutiktina, kad atsakovė gavo didesnes pajamas už ieškovą, tačiau jų skirtumas nėra toks didelis, kad galima būtų daryti išvadą, jog be atsakovės paramos ieškovas nebūtų galėjęs pragyventi ar grąžinti kredito sumos. Pagal Kreditavimo sutarties sąlygas šalys turėjo grąžinti kreditą, mokėdamos po 213,49 Eur įmokas per mėnesį (t. I, b.l. 38-39). Ieškovui Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo skirta 1 000,00 Lt bauda (t. I, b.l. 178-179). Eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“ (t. II, b.l. 75). Todėl negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovui suteikta paskola buvo būtina baudai ir skoloms mokėti, kadangi žalą atlygino draudimas, o paskirtos baudos suma sudaro tik labai nedidelę dalį ieškovui tenkančios kredito dalies.
Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentu, jog surinkti per trejus metus maistui, buto išlaikymui, kurui skirtų išlaidų pagrindimo dokumentus yra sunku, o dauguma jų gali būti ir neišsaugoti. Taip pat sutiktina, kad ji neturėjo CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktiniams pareigos remti vienas kitą. Tačiau atsakovė taip pat pripažino, kad kartu su ieškovu apie trejus metus ji gyveno savo valia, o kai santykiai pablogėjo, šalys juos nutraukė ir pradėjo gyventi atskirai. Taigi šalių bendras gyvenimas ir ūkis buvo tvarkomas abipusiu susitarimu, atsakovė, priimdama ieškovą, nesudarė su juo nei nuomos, nei panaudos sutarties. Todėl pripažintina, kad galimybę ieškovui gyventi jai priklausančiame bute, juo naudotis suteikė savanoriškai, nenustatydama jam jokių sąlygų bei pareigų atlyginti už galimas turto išlaikymo išlaidas. Šalys, paimdamos paskolą, taip pat nesudarė jokio tarpusavio susitarimo dėl kredito panaudojimo bei jų pareigų, grąžinant šį kreditą. Atsakovės atsiliepime, priešieškinyje bei kituose pirmos instancijos teismui pateiktuose prašymuose nurodyti išreikalautinų dokumentų duomenys nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė šalių tarpusavio santykiams tik CK įtvirtintas, solidariąsias prievoles reglamentuojančias, normas bei Kreditavimo sutartyje nustatytas sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi atidėjo 199,84 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl iš atsakovės yra priteistinas atidėtas 199,84 Eur žyminis mokestis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 199,84 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 84 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).