- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-1126-613/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00148-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1488-549/2019 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sepo novus“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei nepriskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatyti, kad jis negali būti grąžintas į darbą, pripažinti, kad 2019 m. vasario 12 d. – 2019 m. vasario 14 d. pravaikštų nepadarė ir jos jam pažymėtos neteisėtai, įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Sepo novus“ pateikti atitinkamą tikslinančią pažymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), priteisti iš atsakovės neišmokėto 12 985,50 Eur darbo užmokesčio, 103,55 Eur ligos pašalpą, 9 347,50 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2 836,62 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki sprendimo priėmimo dienos, 6 718,88 Eur kompensaciją, 1 000,00 Eur neturtinę žalą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, neviršijant 32 992,05 Eur sumos, o jų nesant ar esant nepakankamai, uždrausti atsakovei sudaryti bet kokius sandorius dėl nekilnojamojo turto, atliekant įrašą nekilnojamojo turto registre; uždrausti atsakovei sudaryti sandorius dėl bet kokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, išskyrus leisti parduoti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad visos iš kilnojamojo ar nekilnojamojo turto pardavimo gautos pajamos – piniginės lėšos būtų pervedamos į areštuotas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitas; uždrausti UAB „Akustinės biotechnologijos“ laisvai disponuoti pasiskolintomis iš atsakovės piniginėmis lėšomis 32 992,05 Eur sumai ir kurių grąžinimo terminas yra suėjęs, išskyrus 32 992,05 Eur skolos dalies grąžinimą, pervedant šias lėšas į areštuotas atsakovės sąskaitas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, taip pat uždrausti UAB „Akustinės biotechnologijos“ atlikti bet kokius mokėjimus, įskaitymus ar pan. už atsakovę, kuriais būtų mažinama skola atsakovei.
3. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsižvelgiant į sunkią atsakovės turtinę padėtį. Pati atsakovė pripažino, kad darbo užmokestis nemokėtas nuo 2018 m. spalio mėn. dėl lėšų stygiaus. Nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau už šį turtą atsakovė turi skolą, todėl nežinant kokia yra skola, ar ji bus sumokėta, gali būti sunkiau ar visai neįmanoma vykdyti išieškojimo. Pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis, atsakovė yra aukštos kreditavimo rizikos įmonė, turinti pradelstų įsipareigojimų VSDFV. Kaip buvęs atsakovo vadovas ieškovas žino, kad įmonė nemokėjo darbuotojams atlyginimų, taip pat yra skolinga akcininkams. Nežiūrint to, įmonė yra paskolinusi lėšų kitai susijusiai įmonei – UAB „Akustinės biotechnologijos“. Yra didelė tikimybė, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, įmonei pardavus ilgalaikį kilnojamąjį turtą ar nekilnojamąjį turtą, atgavus skolą iš UAB „Akustinės biotechnologijos“, tai yra gavus pajamų, bus atsiskaityta ne su ieškovu, o su kitais darbuotojais, akcininkais ir už skolą nekilnojamojo turto pardavėjams, o įmonė gali bankrutuoti, dėl ko būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi, be kita ko, tenkino ieškovo prašymą iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Sepo novus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – atsakovei priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, neviršijant 32 992,05 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. Š..
5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. vasario 17 d. skolų valstybės biudžetui neturėjo, o 2019 m. vasario 28 d. ši skola sudarė 1 427,17 Eur, įmonėje 2019 m. vasario 25 d. dirbo 3, o 2019 m. vasario 26 d. 2 darbuotojai, nors 2017 m. kovo mėnesį įmonėje dirbo 16 darbuotojų. Pagal ieškovo pateiktą UAB „Creditinfo Lietuva“ atliktą UAB „Sepo novus“ preliminarų kreditingumo vertinimą įmonės kreditavimo rizika yra aukšta dėl kritinio įsipareigojimų nevykdymas VSDFV. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – Statybininkų g. 7, Gargždai, tačiau disponavimas šiuo turtu apribotas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2015 m. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja ir ji galbūt neturi pakankamai turto įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Sepo novus“ atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovės vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.
6.2. Teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad 2019 m. vasario 17 d. atsakovė turėjo 1 427,17 Eurų dydžio skolą valstybės biudžetui. Tačiau jau 2019 m. kovo 8 d. atsakovė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. 2019 m. kovo 18 d. atsakovė turėjo 1 051,76 Eurų socialinio draudimo skolą, bet ši skola 2019 m. balandžio 15 d. sumažėjo iki 881,23 Eurų. Taigi, socialinio draudimų įmokų skolų dinamika, atsakovės vertinimu, yra normali. Teismas remiasi ir tariamu atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimu, tačiau atsakovės darbuotojų skaičius nuo pat įmonės veiklos pradžios svyravo nuo 6 iki 2.
6.3. Vien tai, kad įmonė savo finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui paskutinį kartą teikė 2015 m., negali patvirtinti blogos atsakovo finansinės būklės. Būtent ieškovas kaip atsakovės vadovas turėjo pareigą pateikti VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 ir 2018 metus, tačiau to nepateisinamai nepadarė. Dėl šios priežasties ieškovas nesąžiningai remiasi šia aplinkybe kaip pagrindžiančia teismui sunkią atsakovės finansinę padėtį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja, dėl ko ji gali neturėti pakankamai turto ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė slepia, kad ji ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos negauna, taigi, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės gresiant bankrotui yra būtinos, jau nekalbant apie tai, kad ne visada tam, kad teismas įvertintų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
10. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia vertina pareikštų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Tokie reikalavimai gali būti teisme pareikšti, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Todėl teismo vertinimu, ieškovo ieškinys, kurio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera ir ji galbūt neturės pakankamai turto įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės teigdama, jog vien ieškinio dydis nelemia pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas netinkamai vertino jos finansinę padėtį, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės nesąžiningumą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.
13. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovei yra pareikštas 32 992,05 Eur dydžio reikalavimas.
14. Nors didelė reikalavimo suma, kaip teisingai pažymi atsakovė, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). Todėl ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga atsakovės turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jos (ne)sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.
15. Atsakovė, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl didelės ieškinio sumos bei atsakovės finansinės padėties vertinimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2016-2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Kaip matyti iš 2016 m. įmonės balanso, UAB „Sepo novus“ 2016 m. iš viso turėjo turto už 2 346 122,32 Eur (ilgalaikis turtas – 998 571,18 Eur; trumpalaikis turtas – 1 347 551,14 Eur), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 605 241,70 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 790 062,39 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 815 179,31 Eur). Pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2016 m. UAB „Sepo novus“ patyrė net 719 999,99 Eur nuostolio. Kaip matyti iš 2017 m. įmonės balanso, UAB „Sepo novus“ 2017 m. iš viso turėjo turto už 2 112 736,69 Eur (ilgalaikis turtas – 1 014 897,37 Eur; trumpalaikis turtas – 1 097 839,32 Eur), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 907 468,57 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 998 002,04 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 909 466,53 Eur). Pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 m. UAB „Sepo novus“ patyrė 519 103,76 Eur nuostolio. Kaip matyti iš 2018 m. įmonės balanso, UAB „Sepo novus“ 2018 m. iš viso turėjo turto jau tik už 1 485 212,39 Eur (ilgalaikis turtas – 903 875,47 Eur; trumpalaikis turtas – 581 336,92 Eur), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 719 346,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 815 760,29 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 903 588,71 Eur). Pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą už 2018 m. UAB „Sepo novus“ patyrė 439 401,73 Eur nuostolio. Taigi, atsakovės turimo turto per trejus metus sumažėję už beveik 900 tūkst. Eur, tačiau įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugę, bendrovė veikia labai nuostolingai (per trejus metus įmonė iš viso patyrė daugiau nei 1,5 mln. Eur nuostolio).
16. Įvertinus atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį, atsakovės gaunamą pelną (nuostolius), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog jos finansinė padėtis yra tokia gera ir stabili, kad galėtų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, t. y. atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadų dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.