Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. J. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. P. po savo sutuoktinio N. P. mirties priėmė palikimą, patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. priėmė palikimą po sutuoktinio M. P. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad(duomenys neskelbtini). jos pareiškėjos tėvas M. P., (duomenys neskelbtini). – pareiškėjos motina

B. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota palikėjos B. P. nuosavybės teisė į butą, esantį(duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) Palikėjų santuoka įregistruota(duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl B. P. ir M. P. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Nustatyta, kad B. P. po savo sutuoktinio M. P. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama – likdama gyventi jai ir sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, prižiūrėdama ir valdydama sutuoktiniui priklausiusią turto dalį. Aplinkybė, kad pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausiusiame bute, patvirtinama pažymoje apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą esančiais duomenimis apie tai, kad B. P. nuo (duomenys neskelbtini). iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja aplinkybę, kad M. P. po sutuoktinio mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, grindžia(duomenys neskelbtini). valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau minėtos sutarties pagrindu B. P. iš valstybės įsigijo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini)gatvės pavadinimas buvo pakeistas, todėl vertinama, kad šiuo dokumentu nepatvirtinamas palikimo priėmimo faktas.

Iš Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro (duomenys neskelbtini) d. ir(duomenys neskelbtini). išduotuose liudijimuose esančių duomenų nustatyta, kad po M. P. mirties paveldėjimo byla iki(duomenys neskelbtini). nebuvo užvesta, B. P. palikimą priėmė jos dukra pareiškėja S. J.. Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti M. P. palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų.

Nustatyta, kad, mirus M. P., jo sutuoktinė B. P., mirusi (duomenys neskelbtini)., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Nustatyta, kad pareiškėja už pareiškimą sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį. LR CPK 80 str. 7 d. numatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Pareiškėja procesinį dokumentą – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už pareiškimą turėjo sumokėti 38 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 87 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai žyminio mokesčio sumokėta daugiau negu numatyta įstatyme, dalis žyminio mokesčio grąžinama, todėl pareiškėjai grąžinama 12 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448 str., CK 5.50 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui M. P. (M. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Grąžinti S. J. iš valstybės biudžeto 12 (dvylika) Eur daugiau sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimas atliktas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.