- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- N1-2107-926/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15093-16-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- D. I., K. K.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis, Gintaras Platūkis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
kaltinamajam D. I., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, jo atstovei pagal įstatymą R. I.,
kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, jo atstovei pagal įstatymą N. K.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. I., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kauno(duomenys neskelbtini) 8 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.
K. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, Kauno Jaunimo mokyklos 9 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. K. ir D. I., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą, 2016-03-23 slapta bendrais veiksmais pagrobė buto raktus 20 eurų vertės su beverčiu pakabuku, priklausančius J. B., bei du kartus, tai yra 2016-03-23 apie 15 val. ir 2016-03-24 laikotarpiu nuo 9 val. iki 18.30 val., įsibrovė į J. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o būtent: pagrobtais raktais atrakinus buto duris bei patekus į patalpas, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, J. B. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung I. S.“ 70 eurų vertės, 15 eurų, 5 vnt. kepurių bendros 10 eurų vertės, sportines kelnes „BOSS“ 10 eurų vertės, marškinėlius „Adidas“ 5 eurų vertės, žaislinę figūrėlę 1 euro vertės, 3 vnt. žaislinių riedlenčių bendros 3 eurų vertės, MP3 grotuvą „Acme“ 5 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausančio turto, bendros 139 eurų vertės.
Be to, D. I. 2016-05-08 apie 20.30 val., būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia visuotinai pavojingu būdu purkšdamas dažus ir juos uždegdamas, padegė (duomenys neskelbtini) namo 57 buto rūsio, priklausančio nukentėjusiajai L. M., langą, ir tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiajai L. M. priklausantį rūsio langą 50 eurų vertės.
Kaltinamasis D. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. kovo 23-24, dienos metu, jis ir K ėjo pas M, nes M pasisiūlė parodyti šautuvus. Jį M buvo įsileidęs į vidų, o K buvo ant laiptų ir sėdėjo. Po to M turėjo išvažiuoti pas senelę, tai jis ir K palydėjo M iki stotelės. Jis nuėjo į namus ir kai vėl susitiko su K, šis jam sakė eiti pas M, nes turėjo raktus. Jis tų raktų neėmė, gal K paėmė. Jie nuėjo pas M, nepamena, ką tą dieną paėmė, apsivogė, išėjo ir kitą dieną vėl ėjo. Negali tiksliai pasakyti, ką ėmė. Jis tiksliai gali pasakyti, ką jis ėmė: MP3 kamštelius, MP3 grotuvą ir atrodo, kad viskas. Kitą dieną jis susirašė su M per „Facebook“ ir M sakė, kad jis ateitų. Jis atėjo vienas, be K. Ten jį pasigavo M brolis, pradėjo klausinėti. Jis M broliui atnešė daiktus ir pakvietė K. Kai viską išsiaiškino, K atnešė daiktus. Jis pats nematė, kad kažkas imtų raktus. Raktus pamatė, kai jie susitiko su K, raktai buvo pas K. Savanoriškai sutiko eiti su K. Daiktus ėmė iš M, suprato, žinojo, kad tai yra ne jo daiktai, žinojo, kad negalima eiti į svetimą butą. Antrą kartą ėjo, nes K sakė, kad nori pasiimti telefoną ir dar pasiėmė porą daiktų. Pirmą dieną ėjo dėl „Play station“, K norėjo eiti, norėjo pažiūrėti ar Ma brolis turi tą „Play station“. Kai ėjo į butą, buvo su pirštinėmis, kad nebūtų pirštų antspaudų, apie pirštų antspaudus žinojo iš filmų.
Dėl padegimo, tai jis su K ėjo pro šalį, kur mašinos reikmenys pardavinėjami, nusipirko geltonos spalvos „Grafiti“ dažų. Einant į namus, jis papurškė dažus ant namo langelio esančios medžiagos, norėjo pažiūrėti ar jie degūs. Jis uždegė, medžiaga pradėjo degti, jis su K užgesino, bet pradėjo rūkti dūmai, pradėjo smilkti vis stipriau ir jis išsigando. Jis su K pabėgo. Suaugusiųjų žmonių nekvietė, nes tuo momentu buvo pasimetęs, buvo baisu. Padegė žiebtuvėliu, šis jam reikalingas, nes buvo technologijos namų darbai ir mokytoja sakė, kad nekarpytų siūlų, o padegintų, kad gražiai pasilydytų tas siūlas, todėl jis nusipirko žiebtuvėlį. „Grafiti“ dažus pirko, nes patinka paišyti namuose rūsyje, kokias nors detales nudažyti ar panašiai. Purškė ant lango, nes norėjo pažiūrėti ar dega tie dažai. Savo tokį elgesį vertina labai blogai.
Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko pavasarį. Vasario ar kovo 25 dieną pas M nuėjo kartu su D. I.. Su M šnekėjosi laiptinėje, jis visą tą laiką buvo laiptinėje, o D buvo ir viduje. D paėmė raktus iš koridoriaus, jis tai matė pro durų tarpą. M buto durys buvo pusiau praviros ar gal visai atidarytos, todėl jis tai matė. Eiti vogti į M butą nusprendė abudu. Jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, neatsimena kurį sykį, 15 eurų neėmė, taip pat paėmė 5 vnt. kepurių, sportines kelnes, marškinėlius „Adidas“, 3 vnt. žaislinių riedlenčių, ar ėmė žaislinę figūrėlę, neatsimena, o MP3 grotuvą ėmė D. Pas M ant stalo matė gulinčius 50 ct, todėl antrą kartą ėjo jų pasiimti. Jis buvo be pirštinių, o D buvo su pirštinėmis. Tikslas ateiti į butą buvo dėl žaidimų, reikėjo vieno žaidimo. Apie „Play station“ žinojo iš M. Vertina savo poelgį blogai, lanko mokyklą, mokslai sekasi po truputį.
Dėl gaisro, tai jis buvo šalia prie D. Kaip D padegė, nematė, tik girdėjo, kad purškia kažką. Ten vietoj tikro lango buvo uždėta medinė lenta ir kyšojo kažkokia medžiaga. Ugnį jis užtrypė ar užpūtė, tačiau jiems nuėjus nuo tos vietos, užsidegė voratinklis ir vėl pradėjo smilkit, tada jie pabėgo.
Motyvuojamoji dalis
K. K. ir D. I. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Vagystė
Nukentėjusiosios J. B. parodymais, kad 2016-03-31 apie 16 val. jai būnant darbe, į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus M ir pasakė, kad neranda buto raktų, kuriuos jis laikė pakabintus namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, prieškambaryje, dešinėje, ant sieninės spintos sienos esančių kabliukų, kuriuos ji pati buvo pakabinusi iš vakaro. Paskambinęs sūnus išvyko pas močiutę, butą užrakinęs viena spyna. Apie 19 val. grįžusi į namus, įsitikino, kad raktų nėra, ieškojo bute, bet nerado. Visame trijų kambarių bute pastebėjo daug žemių. Pagalvojo, kad sūnus vaikščiodamas su batais, ieškodamas raktų, prinešė žemių. Iš 24 buto kaimynės E. S. sužinojo, kad pas juos prie buto durų buvo atėję kiemo berniukai K ir D, girdėjo kaip kalbėjosi su sūnumi. Tuomet paskambino vyresniajam sūnui V ir paprašė išsiaiškinti dėl tų berniukų. Sūnus V tvirtino bute nebuvęs. M jai papasakojo, kad 2016-03-23 apie 14 val. į namus atėjo iš kiemo pažįstami berniukai D ir K. Atėję berniukai klausė jo patarimo dėl „Play station“. Sūnus su jais kalbėjosi laiptinėje, prie buto durų, į vidų neįsileido. Liepęs jiems luktelti, uždarė pilnai buto duris ir nubėgo į virtuvę, netrukus sugrįžęs rado pravertas buto duris, berniukai sėdėjo laiptinėje. 2016-03-24 9 val. ji išėjo į darbą, daugiau namuose nieko nebuvo. 28 buto kaimynė M sakė, kad mačiusi 2016-03-24 apie 16.30 val. tuos berniukus prie jų buto, kai nieko nebuvo namie. Butą paliko tvarkingą. Apie 18.30 val. grįžo namo. Tik įėjusi į butą pastebėjo, kad bute vėl pilna žemių, svetainėje ant staliuko nebuvo iš vakaro padėto mobilaus ryšio telefono „Samsung ICE STYLE“, IMEI (duomenys neskelbtini), kitame kambaryje iš spintoje buvusios dėžutės nebuvo 10 eurų kupiūros ir smulkiomis monetomis apie 5 eurus. Suprato, kad į butą pateko anksčiau minėti berniukai, kurie buvo atėję pas sūnų ir galimai paėmė buto raktus. 2016-03-25 sūnui V prie namo (duomenys neskelbtini), D, atėjęs vienas, padavė V rūbus, kelis M žaislus ir buto raktus be pakabuko. 2016-03-26 D į namus atnešė telefoną. 2016-03-30 apie 18-19 val. ji susitiko su D ir jo mama. Jie abu labai atsiprašinėjo, ji atleido. D papasakojo, kad su K bute buvo du kartus: 2016 kovo 23 ir 24 dienomis (1 t., b. l. 27-29).
Papildomai apklausta nukentėjusioji J. B. parodė, kad iš jos vardu registruoto buto buvo pavogti du buto raktai su pakabuku. Raktų vertė 20 eurų. Pakabukas buvo juodos spalvos plastmasinis, su žaliu užrašu „Gamers“. Dėl pakabuko pretenzijų neturi, jis bevertis. Taip pat buvo pavogtas telefonas, kurio vertė 70 eurų. Telefonas buvo padėtas kambaryje ant stalo. Taip pat buvo pavogti drabužiai iš spintos kambaryje: penkios kepurės su snapeliais, kurių vienos kaina yra du eurai, bendrai 10 eurų vertės, vyriškos sportinės kelnės „Boss“, mėlynos spalvos, XL dydžio, kelnių vertė 10 eurų, marškinėliai, trumpomis rankovėmis, XL dydžio, pilkos spalvos „Adidas“ gamintojo, jų vertė 5 eurai. Taip pat iš vaiko kambario pavogti žaislai: vyriškio figūrėlė, trys žaislinės riedlentės, MPS 3 grotuvas „Acme“. Figūrėlės vertė 1 euras, riedlenčių vertė taip pat po vieną eurą. MPS grotuvo vertė 5 eurai. Daiktai naudoti. Kadangi jai viską D grąžino, daiktai nesugadinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Negrąžino tik raktų pakabuko, kuris yra bevertis. D ir jo mama jos atsiprašė. D jai minėjo, kad jis bute buvo su K du kartus. Tai yra 2016-03-23 jie pavogė raktus, apie 16 val. palydėjo jos sūnų iki sustojimo ir grįžo į butą. Taip jai sakė D. Ką jie ten darė, ji nežino. Kaip ir sakė, ji namo grįžo 19 val. ir rado daug žemių. Tuo metu pagalvojo, kad sūnus ieškodamas raktų prinešė žemių. Namuose nieko nepasigedo, matė, kad telefonas yra namuose, o kitų daiktų ir nežiūrėjo, nes negalvojo apie jokią vagystę. 24 dieną kai grįžo namo, vėl pamatė žemių ant grindų, pasigedo telefono ant stalo. Tada suprato, kad yra apvogti. Kadangi daiktai namuose neišvartyti, todėl apie žaislų ir drabužių vagystę suprato, kai D jai daiktus grąžino. 2016-03-24 namuose be jos nieko nebuvo, nes abu sūnūs buvo sodyboje. Visus pavogtus daiktus, išskyrus drabužius, ji turi ir gali pateikti apžiūrai. Neturi tik sūnaus kelnių ir marškinėlių, kuriuos sūnus dėvi ir su tais drabužiais yra išvykęs į sodybą. Kadangi jai daiktai grąžinti, nesugadinti, civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškia. Papildo, kad 15 eurų jai negrąžinti. Dėl pinigų ieškinio nereiškia ir pretenzijų neturi (1 t., b. l. 30-31).
Liudytojos M. B. parodymais, kad buvo apvogtas kaimynės J butas ji sužinojo iš pačios kaimynės. Ši jai pasakė, kad jos sūnaus M draugai pavogė telefoną, dar kažkokius daiktus, kokius – nežino. Tiesiog kaimynė papasakojo ir viskas. Ji nematė prie kaimynės durų vagių. Kaimynei J ji papasakojo ką matė. Buvo taip, kad dienos metu ji išėjo į laiptinę. Buvo pavasaris, ji datų nepamena. Laiptinėje ant laiptų sėdėjo jaunas vaikas, kokių 12 metų, šviesus. Jo smulkiau nupasakoti nemoka, ji jo neįsidėmėjo ir neatpažintų. Jis ant laiptų sėdėjo ir verkė. Jo paklausė ko jis verkia. Jis atsakė, kad draugas neina, bet jam liepia eiti ir atnešti telefoną M. Tada pas J namuose nieko nebuvo. Kadangi J jai jau buvo pasakojusi apie vagystę, ji suprato, kad čia tas pavogtas telefonas. Jam pasakė, kad negražiai padarė. Jis norėjo tą telefoną jai atiduoti, bet ji jo neėmė, o pasakė, kad ateitų vakare ir grąžintų savininkams. Paskui ji nuėjo namo. Kaip buvo vykdoma vagystė, ji nematė. Šį atvejį ji ir papasakojo J, sakė, kad matė tą vaiką su telefonu. Daugiau ji nieko nežino (1 t. b. l. 41).
Liudytojos E. S. parodymais, kad šį pavasarį ji iš kaimynės J sužinojo, kad šios butas apvogtas. J iš pradžių net nesuprato, kad butas apvogtas, tiesiog pasakė, kad daug bute žemių ir neranda buto raktų. Vėliau, kaip suprato iš šios kalbos, pasigedo ir daiktų. Kada tiksliai tai buvo, ji nepamena. Bet jos su kaimyne pokalbio metu ji prisiminė, kad matė keletą dienų iki pokalbio, per virtuvės langą, kaimynystėje gyvenantį K, kalbantį su kaimynės sūnumi M. Kai sužinojo apie vagystę, ji prisiminė tų berniukų pokalbį. Buvo taip, kad tas K stovėjo lauke po langais, o M buvo savo bute ir jie kalbėjosi. Jai įstrigo tai, kad K vis klausė M ,,kada tu išvažiuoji, kada grįši, kelintą valandą“. Taip lyg norėdamas tiksliai žinoti kada jų nebus namie. Buvo dienos metas, bet kiek tų valandų, ji neįsidėmėjo. Apie šitą pokalbį ji ir papasakojo J. Pasakė, kad tikriausiai K ir bus apvogęs jų butą. Kadangi K turi blogą reputaciją rajone, todėl taip pagalvojo. Kito vaikino ji nematė. Matė tik K, kurio duomenų tikslesnių nežino (1 t., b. l. 43).
L. R. I parodymais, kad apie tai, kad jos sūnus su draugu K apvogė draugo M butą ji sužinojo iš paties D. Buvo taip, kad D turėjo susitikti su M broliu ir ji kaip tik grįžo į namus. Datos ji nepamena, maždaug prieš gerą mėnesį. Prie laiptinės atvažiavo M brolis ir jie aiškinos kas įvyko. D pavogtus daiktus jau buvo gražinęs. Kaip jai sakė D, jie kartu buvo pas M ir tada K pavogė raktus. Kaip suprato iš D pasakojimo, jis apie tai, kad K paėmė raktus sužinojo, kai jie M palydėjo iki sustojimo. K. K. D pasiūlė eiti vogti, D nenorėjo, tačiau kaip jai sakė, ėjo kad K daugiau nieko vertingo nepavogtų. Jis sakė, kad negalėjo atsisakyti K, nes galvojo, kad ir jį apkaltins, nes jis buvo su juo pas M dienos metu. Dėl to ir ėjo vogti, bent jau taip jai pasakojo D .Pirmą dieną jis paėmė ausinių kamštukus, o antrą dieną MPS grotuvą. Jis sakė, kad šiuos daiktus ėmė, nes K liepė ką nors paimti, kad parduotų. D namuose yra geras vaikas, mokyklą lanko, yra meniškos sielos. Mokslai jam sekasi vidutiniškai, pažymių vidurkis tarp 6-7 balų. Mokykloje dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi. Vaiku ji rūpinasi viena, su D tėčiu yra išsituokę, tėtis gyvena užsienyje ir D su juo nebendrauja. Jos nuomone vaikui nieko netrūksta, materialiai jis aprūpintas. Kodėl jis taip pasielgė, ji negali paaiškinti. Pas gydytojus psichiatrus jis nesilankė, yra visiškai sveikas vaikas (1 t., b. l. 82).
Posėdžio metu nurodė, kad tą dieną ji buvo darbe, kai sūnus parašė jai žinutę, kurioje nurodė, kad jie su K apsivogė ir kad M brolis nori su ja pasikalbėti. Ji tiki, kad taip galėjo nutikti. Jos sūnus bendrauja ir su gerais vaikais, yra linkęs į meną, turi pasiekimų, yra gavęs mero apdovanojimą už kūrybinę veiklą, yra laimėjęs 1 vietą piešimo konkurse, taip pat laimėjo 1 vietą šaudymo konkurse mokykloje, ji pati užsiima kūryba, sūnus jai noriai padeda. Sūnus materialiai yra pilnai aprūpintas. Šiaip jis yra labai jautrus, vaikystėje turėjo sunkią galvos traumą, gal nesupranta pasekmių. Su sūnumi jie kalbėjosi. Ji stengiasi motyvuoti savo vaiką, tikisi, kad tai bus jam pamoka visam gyvenimui.
Liudytojos N. K. parodymais, kad apie tai, jog jos sūnus ėjo su draugu vogti į butą, sužinojo tik per sūnaus apklausą. Nieko prieš tai nežinojo. Namuose, po apklausos, daugiau jis nieko nepasakojo. Kodėl sūnus taip pasielgė, nežino. Mano, kad įtakojo jo draugas D, nes yra pastebėjusi, kad su D jos sūnus prisidaro problemų. Ji draudžia jiems bendrauti, kadangi buvo kažkoks incidentas tarp vaikų ir juos kvietė nepilnamečių inspektorė. Namuose K elgiasi taip pat nevisiškai tinkamai. Jis neina į mokyklą, jai žadinant nesikelia, sako, kad nenori. Turi problemų dėl mokyklos lankymo, kenčia mokslai, o daugiau tai elgiasi įprastai kaip vaikas. Sūnų augina viena, su tėvu jis visiškai nebendrauja. Tėvas tik moka alimentus. Ji kiek išgali juo rūpinasi, atrodo netrūksta nei drabužių, nei pavalgyti. Mano, kad prasidėjus paauglystei ir iškilo tokios elgesio problemos. Pas gydytojus psichiatrus ir narkologus sūnus nesilankė, sveikatos problemų neturi. Jos sūnui bus pamoka ir daugiau jis neis vogti, nes jos manymu jam namuose nieko netrūksta (1 t., b. l. 77).
Posėdžio metu nurodė, kad sūnus namuose pasikloja lovą, namus sutvarko, išneša šiukšles, anksčiau yra tekę eiti į policiją dėl sūnaus. Vaikas yra aprengtas, viską turi namuose. Po to jie kalbėjosi, bet sūnus jai nieko nepasakojo, tų daiktų jis namo nenešė. Mokslai sūnui sekasi nelabai gerai, nuo 2007 metų yra registruota socialinės rizikos įskaitoje, nes buvo problema su vaiku, bėgdavo iš namų, neklausė. Dabar nebėga iš namų. Kartais nelanko mokyklos. Po šio nusikaltimo jo elgesys pasikeitė į gerąją pusę.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas spynos atraktas su raktu ir daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku (1 t., b. l. 14-21).
Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji J. B. pateikė iš jos pagrobtus ir grąžintus daiktus: 5 vnt. kepurių, 1 vnt. žaislinę figūrėlę, 3 vnt. riedlenčių, MP3 grotuvą „Acme“, MRT „Samsung“, 2 vnt. raktų (1 t., b. l. 34).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 5 vnt. kepurių, žaislinė figūrėlė, 3 vnt. riedlenčių, MP3 grotuvas „Acme“, 2 vnt. raktų. Šie daiktai grąžinti nukentėjusiajai J. B. (1 t., b. l. 35-39).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi, nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą, neturint jokių teisių į ją įeiti.
Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padarę nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės teisingus parodymus apie faktines bylos aplinkybes, tik pateikė tų aplinkybių vertinimą pagal savo suvokimą, ir taip, kaip šį įvykį prisiminė. Abu kaltinamieji pripažino neteisėtu būdu patekę į svetimą butą du kartus, taip pat neneigė, kad pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Įrodymų visuma, t. y. pačių kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykių vietos, daiktų apžiūros protokolai patvirtina, jog kaltinamieji K. K. ir D. I. veikė bendrininkų grupėje, jie abu buvo vykdytojai, tiesiogiai atliko veiksmus įeinančius į nusikaltimo sudėtį, suprato, jog veikia kartu, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, pagal BK 178 str. 2 d.
Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abu kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Turto sugadinimas
Nukentėjusiosios L. M. parodymais, kad 2016-05-08 tarp 18 val. ir 20 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, galimai buvo padegtas jos buto rūsys Nr. 57. Rūsys buvo padegtas pro išorinį langą, kuris buvo užkaltas mediena. Gaisrą pamatė kaimynai ir iškvietė gaisrinę, kuri gaisrą užgesino. Kas tiksliai padegė jos rūsį, ji nežino, tačiau mano, jog tai padarė nepilnametis vaikinas iš (duomenys neskelbtini) namo, vardu A. Ji tik įtaria, nes jis dažnai ką nors padega, šiukšliadėžes ir pan. Dėl įvykio ji patyrė 50 eurų žalą dėl apdegusių lentynų (1 t., b. l. 61-62)
Liudytojo R. K. parodymais, kad 2016-05-08 apie 20.20 val. pamatė savo kieme žaidžiantį K. K., kuris gyvena gretimame 57 numeriu pažymėtame name. Jį žino ir pažįsta, nes šis nuolat būna jų namo kieme ir yra buvęs jo dukros klasiokas. Matė, kad šis šaudė iš šratinio šautuvo. Apsirengė ir išėjo į kiemą, tačiau jo jau nebuvo. Jam parėjus namo, apie 20.30 val., į duris pasibeldė kaimynė iš ketvirto aukšto, vardu I, tikslesnių duomenų nežino. Ji pasakė, kad kuo greičiau patrauktų automobilį, nes dega namo rūsys po jo butu ir kad automobilis trukdys ugniagesiams. Patraukęs automobilį, užbėgo už namo kampo, pažiūrėti kokia padėtis ir pamatė, kad dega namo rūsio lango rėmas, kuris buvo medinis ir užkaltas ,,faniera". Užgesinus ugnį, iškarto visiems pasakė, kad padegimą galėjo padaryti K. K., nes tik jį matė lakstant netoliese, daugiau nieko nebuvo. 2016-05-11 jo dukra Kristina gavo SMS žinutę iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kad padegimą galimai įvykdė D. I. (1 t. b. l. 66-69).
Liudytojo K. K. parodymais, kad gyvena su mama (duomenys neskelbtini). 2016-05-08 apie 18 val. jis susitiko su savo draugu D. I.. Su juo dažnai susitinka, kartu leidžia laiką. Jis turėjo šratinį šautuvą, kuris šaudo plastikiniais šratais. Tada jie ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Einant matė pažįstamas K ir I. Jas apšaudė šratais. Tada išėjo kaimynė ir juos nubaidė, bet jie atsistojo prie kito namo kampo ir laukė K ir I. Jam bežiūrint ir atsisukus pažiūrėti ką veikia D, pamatė dūmus iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio, kurį tuo metu, kai jis žiūrėjo pro namo kampą, padegė pažįstamas D. Prieš tai jis girdėjo, kad D purškia grafyčio dažus ir tikriausiai juos padegė. Pamena, kad iš užkalto rūsio lango kyšojo kažkokios medžiagos skiautė, kurią ir padegė D. Padegti šis galėjo su žiebtuvėliu, tokius daiktus nešiojasi, nes kartais parūko. Kai pamatė dūmus ir ugnį, jis ėmė gesinti, pūtė, užpylė turėto mineralinio vandens. Ar gerai užgesino, nematė, nežiūrėjo, dūmai buvo tiršti, gelsvos spalvos. Iš karto po to jis iš tos vietos nuėjo, D pasiliko. Už kokių 5-10 min. išgirdo atvažiuojant mašinas su garsiniais signalais ir pabėgo. Mano, kad jam nuėjus, D dar kartą bandė padegti rūsį. Po to kai pabėgo, su D susitiko (duomenys neskelbtini) parke. Šis buvo persigandęs, sakė, kad ugniagesiai gesina rūsį (1 t., b. l. 71).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra rūsys, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūrint nustatyta, kad aprūkusios rūsio sienos ir apdegęs lango rėmas (1 t. b. l. 53-57).
Aktu dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta, kad gaisro metu aprūko daugiabučio namo siena, esanti šalia buto Nr. 57 rūsio patalpos langelio. Apdegė medinė rūsio langelio konstrukcija, viduje buvusi lentyna, aprūko patalpa, rūsys su ten buvusiais daiktais sulietas vandeniu. Gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (1 t., b. l. 59).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis D. I. parodė kur ir kokiu būdu padegė rūsio langą (1 t., b. l. 127-132).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan.
Pagal bylos duomenis, D. I. padegė gyvenamojo namo rūsio langą, prieš tai jį apipurškęs dažais. Tokiu būdu jis ne tik sugadino nukentėjusiajai L. M. priklausantį langą 50 eurų vertės, bet šiuo nusikaltimu buvo pažeistas ir kitas baudžiamuoju įstatymu saugomas gėris – visuomenės saugumas, t. y. užsidegus langui, gyventojai toliau traukė automobilius, kad jų nepasiektų įsiplieskusi ugnis, buvo kviečiama gaisrinė pagalba gesinti gaisrui, dėl gaisro gesinimo buvo sulietas rūsys.
Teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. I., būdamas keturiolikos metų, pagal jo socialinę brandą jau privalėjo suvokti, kad daugiabučiame name gyvena žmonės, sukėlus gaisrą, gali atsirasti sunkių padarinių. Be to, matydamas, kad gaisras jau įsiplieskia, jis nekvietė pagalbos, bet pabėgo, sąmoningai leisdamas pasekmėms kilti. Dėl pasirinkto visuotinai pavojingo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdo kilo grėsmė, kad dėl to gali nukentėti žmonės, bet realiai tokių sunkių padarinių neatsirado, todėl jo veika teisingai kvalifikuota tik pagal BK 187 str. 2 d.
Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
Kadangi kaltinamieji D. I. ir K. K. yra nepilnamečiai, teismas, skirdamas jiems bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
Kaltinamasis D. I. padarė du tyčinius, apysunkius nusikaltimus, neteistas (1 t., b. l. 90-91), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 89), įrašytas į Kauno miesto Dainavos PK VPS policiją dominančių vaikų apskaitą, nes jam dėl jauno amžiaus jo atžvilgiu du kartus atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 93), mokymosi įstaigos charakterizuojamas, kaip silpnai besimokantis, linkęs pasiduoti nepavyzdingai besielgiančių draugų įtakai, svarstytas dėl to, kad į mokyklą atsinešė orinį rutuliukais šaudantį pistoletą ir šaudė klasės draugams į kojas. Per pamokas sunkiai susikaupia, paklaustas dažniausiai prisipažįsta, jeigu pasielgia netinkamai, noriai dalyvauja karybos užsiėmimuose, mokyklos reprezentaciniuose renginiuose, minėjimuose, pats pasisiūlo sutvarkyti klasę po pamokų, motina daug dėmesio skiria sūnaus auklėjimui (1 t., b. l. 95), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl vagystės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, kaltinamajam D. I. už abi nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir paskiriant įpareigojimus, paskirtas bausmes bendrinant, jas iš dalies sudedant.
Kaltinamasis K. K. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 144), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143), įrašytas į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) PK VPS policiją dominančių vaikų apskaitą, turi daug elgesio problemų, buvo skirta minimalios priežiūros priemonė: įpareigojimas lankyti mokyklą ir lankytis pas psichologą (1 t., b. l. 93), Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros yra registruota socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje nuo 2007 metų. K. K. socialinės rizikos vaikų apskaitoje yra nuo 2014 metų dėl delinkventinio elgesio, 2015 m. jam buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė, K. K. motina N. K. buvo bausta administracine tvarka dėl to, kad K. K. pavogė mobilaus ryšio telefoną, nelankė mokyklos (1 t., b. l. 148), mokymosi įstaigos charakterizuojamas, kaip nelankantis mokyklos, motina teigianti, kad esanti bejėgė, nes vaikas prieš ją naudoja smurtą, kategoriškai atsisako lankyti mokyklą, nuolat būna kieme, naktimis žiūri televizorių (1 t., b. l. 150), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė K. K. atžvilgiu taikyti BK 93 str. nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo bausmės.
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-46/2009, 2K-296/2012). Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, t. y. kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos trys būtinosios sąlygos, numatytos BK 93 straipsnyje: K. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; padarytas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis); veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis. Tačiau pagal bylos duomenis K. K. mama buvo bausta administracine tvarka dėl sūnaus vagysčių, mokykla K. K. apibūdino neigiamai, mama jokios įtakos jo elgesiui neturi, kaltinamajam jau buvo skirtos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės, tačiau nepilnametis jokių išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas neturi pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl K. K. netaikytinos BK 93 str. numatytos nuostatos ir jam skirtina bausmė teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.
Šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-499, Žin., 2000, Nr. 89-2741) nuostatos ir paskirtosios bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Dėl daiktų
Paketas su daktiloskopine avalynės pėdsako plokštele ir paketas su atraktu ir raktu, saugomi Kauno m. Dainavos PK, (1 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų,
pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą, bei neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų,
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu, ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Paketą su daktiloskopine avalynės pėdsako plokštele ir paketą su atraktu ir raktu, saugomus Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.