Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Laimutės Jokubauskaitės, Vidos Stonkuvienės,

2020 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Š. ir A. E. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šviesa“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 2 d. nutartimi teismui nutarus administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių kilo ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. S-17105 „Atsisakymas registruoti juridinių asmenų registre“, kuriuo atsisakyta tenkinti A. E. prašymą įregistruoti naujus garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesa“ duomenis juridinių asmenų registre, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. E. 2020 m. vasario 18 d. atsakovei pateikė prašymą Nr. 23249602. Prašyme prašoma atnaujinti Bendrijos duomenis Registre, nurodant, jog Bendrijos pirmininkas yra A. E.. Kartu su prašymu buvo pateiktas 2020 m. vasario 14 d. įvykusio Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas, Bendrijos narių, dalyvaujančių 2020 m. vasario 14 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime sąrašas, 2020 m. sausio 30 d. protokolas dėl pranešimų įteikimo, IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ 2020 m. sausio 9 d. prašymas „Dėl duomenų suteikimo“, Bendrijos 2020 m. sausio 13 d. atsakymas į IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ prašymą, 2020 m. sausio 9 d. pažyma apie bendrijos narių skaičių, pranešimas apie 2020 m. vasario 14 d. 19 val. vyksiantį visuotinį Bendrijos narių susirinkimą ir Bendrijos narių išankstinės nuomonės pareiškimai.

Atsakovė susipažinusi su A. E. pateiktu prašymu 2020 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1-13549 (15.1E) „Pranešimas apie nustatytus trūkumus“. Minėtame sprendime teigiama, kad duomenys Bendrijos primininką ir Bendrijos valdybos pirmininką Registre neįregistruoti, nes pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Bendrijos įstatų reikalavimų. 2020 m. vasario 21 d. sprendime nurodoma, kad pagal Centrui pateiktus Bendrijos dokumentus ir duomenis matyti: 1) jog nesilaikyta visuotinio narių susirinkimo sušaukimo terminų; 2) 2020 m. sausio 30 d. protokolas dėl pranešimų įteikimo pasirašytas tik dviejų Bendrijos narių; 3) pateiktas visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašas nėra pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus; 4) išankstinis nuomonės pareiškimas raštu neatitinka Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. nariai iš anksto pareiškę savo nuomonę susirinkimo darbotvarkės klausimais neįtraukti į susirinkimo dalyvių sąrašą; 5) pagal pateikto 2020 m. vasario 14 d. susirinkimo protokolo duomenis iš anksto savo valią pareiškė 44 Bendrijos narių, tačiau pateikti tik 38 balsavimo biuleteniai. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą, A. E. buvo įpareigotas iki 2020 m. kovo 6 d. pašalinti sprendime nurodytus prašymo trūkumus ir pateikti atsakovei dokumentus, atitinkančius teisės aktų ir Bendrijos įstatų reikalavimus.

Pareiškėjas A. E., atsižvelgdamas į atsakovės 2020 m. vasario 21 d. sprendimo turinį, 2020 m. vasario 21 d. išsiuntė raštą „Dėl trūkumų šalinimo“. Šiame rašte buvo išreikštas nesutikimas su atsakovės išsakytomis pastabomis, jog buvo pažeisti Bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose reglamentuoti visuotinio narių susirinkimo sušaukimo terminai. Taip pat akcentuojama, jog bendrijos nariai apie susirinkimą buvo informuoti raštu, išplatinant pranešimus juos patalpinant garažuose (įkišant po garažo durimis, kadangi nėra pašto dėžučių), apie susirinkimo laiką ir vietą buvo paskelbta vietinėje spaudoje. Kartu su 2020 m. vasario 21 d. raštu A. E. pateikė 2020 m. vasario 3 d. sąskaitą už skelbimo patalpinimą dienraštyje, patį skelbimą dienraštyje, išankstinės nuomonės pareiškimus, Bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašą ir 2020 m. sausio 30 d. pranešimų įtekimo protokolą.

Centras išanalizavęs pareiškėjo A. E. 2020 m. vasario 21 d. raštą bei prie jo pateiktus priedus, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti 2020 m. vasario 18 d. prašymo Nr. 23249602 ir neįregistravo Registre Bendrijos valdymo organų pasikeitimų. Skundžiamame sprendime konstatuojama, kad pagal pateiktus Bendrijos dokumentus ir duomenis matyti, jog nėra išlaikyti susirinkimo sušaukimo terminai, reglamentuoti teisės aktuose ir Bendrijos įstatuose. Pažymima, jog teisės aktai numato, kad visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas tais atvejais, kai to reikalauja revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Taip pat Bendrijos įstatų VI skyriaus 2 punktas nurodo, kad pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami, įmetant juos į pašto dėžutes. Įteikimo atveju laikoma, kad adresatas buvo supažindintas su pranešimu ar dokumentais po septynių kalendorinių dienų nuo pranešimo ar dokumentų įdėjimo į pašto dėžutę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnis teigia, jog Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, jame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Registre, be kitų teisės aktų numatytų duomenų, yra registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organus (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta). Kai pasikeičia CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus Registre per 30 dienų nuo pakeitimų padarymo dienos, o šių duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Registre, išskyrus įstatymo išimtis (CK 2.66 straipsnio 5 dalis). Tokio pobūdžio duomenų kaupimas, saugojimas ir tvarkymas, sudaroma galimybė bet kuriems suinteresuotiems asmenims tokius duomenis ir dokumentus gauti yra Registro priedermė ir taip yra išreiškiamas vienas iš pagrindinių Registro veiklos principų – duomenų atskleidimo principas. Šis principas reikalauja, kad juridiniai asmenys teiktų Registrui visus esminius su jų veikla susijusius duomenis ir dokumentus ir informuotų apie visus pasikeitimus, tai padeda užtikrinti juridinių asmenų valdymo skaidrumą, sudaryti galimybes tretiesiems asmenims vertinti juridinio asmens valdymo sistemą, o Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kuri kita informacija yra laikoma vieša ir prieinama kiekvienam prašančiam asmeniui.

Kaip ir anksčiau minėta šiame sprendime, byloje nustatyta, jog pareiškėjas A. E. Centrui pateikė prašymą įregistruoti Bendrijos pirmininko duomenų pakeitimus, vadovaudamasis 2020 m. vasario 14 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimtais nutarimais dėl naujo pirmininko išrinkimo. Atsakovė atsisakė tenkinti šį prašymą, argumentuodama tuo, jog susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatytus terminus.

CK 2.68 straipsnio 1 dalis teigia, kad Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik tuo atveju, jeigu: 1) pateiktas prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) neatitinka nustatytos formos arba pateikti ne visi dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.63 ir 2.64 straipsniuose; 2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai; 3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys; 4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Jeigu yra kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas skiria terminą trūkumus pašalinti. Jei per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus) (CK 2.68 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 139.2 punktu, pasikeitus juridinio asmens steigimo dokumentams, Nuostatuose nurodytiems Registro duomenims, dokumentų ir duomenų teikėjas be kitų dokumentų Registro tvarkytojui turi pateikti juridinio asmens organo arba juridinio asmens dalyvių, jeigu juridinio asmens organai nesudaromi, arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimą pakeisti juridinio asmens Registro duomenis, jeigu duomenų tikrumas neturi būti patvirtintas notaro ar Teisingumo ministerijos; akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės ir bendrijos sprendimą patvirtinantį dokumentą pateikia visais atvejais, kai keičiami Registro duomenys ar Registro tvarkytojui pateikiami įstatymuose nurodyti dokumentai.

Nuostatų 58 punktas nustato Registro tvarkytojui pareigą pagal pateiktus dokumentus patikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Tokia pareiga patikrinti duomenų tikrumą reiškia pakankamai plačią Registro tvarkytojo diskreciją tokiais atvejais, kurie nenumatyti Nuostatuose, tačiau jų tikrumas gali būti įvertintas kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu, ypač atsižvelgiant į viešo valstybės registro paskirtį ir su tuo susijusią būtinybę, kad viešai skelbiama informacija būtų objektyvi ir neklaidinanti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-710-492/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2123-520/2020 ir kt.).

Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis teigia, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

Visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką reglamentuoja Bendrijos įstatymo 11 straipsnis. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

Bendrijos įstatų I skyriaus „Bendroji dalis“ VI skyriaus „Bendrijos narių visuotinio susirinkimo šaukimo ir balsavimo tvarka“ 2 punktas teigia, kad visuotinius susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja Bendrijos valdyba, revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių. Jeigu Bendrijos pirmininkas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušauks, jį gali sušaukti Bendrijos valdyba, arba revizorius, arba daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių. Įvertinus ankščiau minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Bendrijos pirmininkas, savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į kitų narių prašymą, gali sušaukti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Jeigu Bendrijos pirmininkas atsisako sušaukti susirinkimą, tokią iniciatyvos teisę taip pat turi Bendrijos valdyba, revizorius arba daugiau kaip ketvirtadalis Bendrijos narių, tačiau šie subjektai tokią teisę įgyja tuo atveju, kai praeina mėnuo nuo Bendrijos pirmininko atsisakymo sušaukti susirinkimą.

Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, atstovaujama direktoriaus A. E., 2020 m. sausio 9 d. kreipėsi su prašymu į Bendrijos pirmininką. Prašyme nurodoma, jog IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ir M. Š. sudarė konsultacinių paslaugų teikimo sutartį ir vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, prašė pirmininką sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurio metu sprendžiamas klausimas dėl naujo Bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimų. Bendrija susipažinusi su IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ prašymu konstatavo, jog IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ neturi turto, kurį administruoja Bendrija, nepateikė notaro patvirtinto įgaliojimo, jog atstovauja kitus Bendrijos narius, todėl nusprendė 2020 m. sausio 13 d. raštu grąžinti siuntėjui 2020 m. sausio 9 d. prašymą ir jo priedus.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog pareiškėjai, atstovaujami IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ 2020 m. sausio 9 d. pateikė prašymą Bendrijos pirmininkui sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, tačiau Bendrijos pirmininkas nutarė minėto prašymo netenkinti, apie tai pareiškėjus informuodamas 2020 m. sausio 13 d. raštu. Atsižvelgiant į tai Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Bendrijos įstatų I skyriaus VI skyriaus 2 punkte reglamentuotas vieno mėnesio terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 10 d. ir baigtis 2020 m. vasario 10 d. imtinai.

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai pasinaudojo Bendrijos įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatyta teise daugiau kaip ketvirtadaliui bendrijos narių inicijuoti visuotinį bendrijos narių susirinkimą, tačiau šie veiksmai pradėti nepraėjus vieno mėnesio terminui per kurį susirinkimo iniciatyvos teisę turėjo Bendrijos pirmininkas. Pranešimai apie planuojamą rengti susirinkimą Bendrijos nariams įteikti 2020 m. sausio 30 d., skelbimas vietinėje spaudoje paskelbtas 2020 m. vasario 4 d.

Vadovaujantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.

Bendrijos įstatų I skyriaus „Bendroji dalis“ VI skyriaus „Bendrijos narių visuotinio susirinkimo šaukimo ir balsavimo tvarka“ 2 punktas teigia, jog pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti Bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti Bendrijos valdymo organą, keisti Bendrijos įstatus ar svarstyti Bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą Bendrijos nariams pranešama raštu įstatuose nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų inicijuoto susirinkimo darbotvarkėje buvo keliamas klausimas dėl Bendrijos pirmininko ir valdybos rinkimų, todėl bylai yra aktualios Bendrijos įstatų VI skyriaus „Pranešimų ir skelbimų paskelbimo, visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka“ 2 punkto nuostatos. Minėtas punktas reglamentuoja Bendrijos narių informavimo tvarka, kai yra privalomas informavimas raštu. Bendrijos įstatų VI skyriaus „Pranešimų ir skelbimų paskelbimo, visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka“ 2 punktas numato šiuos narių informavimo būdus: a) pranešimai ir kiti dokumentai įteikiami Bendrijos nariams (patalpų savininkams) asmeniškai, pasirašytinai; b) pranešimai ir kiti dokumentai išsiunčiami registruotu paštu Bendrijos nario (patalpų savininko) gyvenamosios vietos adresu ar kitu adresu, jeigu Bendrijos narys (patalpų savininkas) yra raštu informavęs Bendriją apie kitą adresą dokumentų įteikimui; c) pranešimai publikuojami leidinyje „Klaipėda“ arba „Vakarų ekspresas“; d) pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami, įmetant juos į Bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo Bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du Bendrijos nariai, arba surašant aktą su trijų Bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne Bendrijos valdymo organas. Šiame punkte numatyto įteikimo atveju laikoma, kad adresatas buvo supažindintas su pranešimu ar dokumentais po septynių kalendorinių dienų nuo pranešimo ar dokumento įdėjimo į pašto dėžutę dienos; e) laikinai išvykęs, išnuomojęs arba kitaip patikėjęs kitam asmeniui naudotis savo patalpas, Bendrijos narys (patalpų savininkas) turi pasirūpinti, kad informaciją apie pranešimų ir kitų dokumentų įteikimą šiuo būdu jam būtų perduodama nedelsiant.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai siekdami raštiškai informuoti Bendrijos narius apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę pasinaudojo Bendrijos įstatų VI skyriaus „Pranešimų ir skelbimų paskelbimo, visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka“ 2 punkto c ir d papunkčiuose numatytais įteikimo būdais - 2020 m. sausio 30 d. išdalino Bendrijos nariams pranešimus, juos pakišant po garažų durimis, kadangi nebuvo pašto dėžučių ir 2020 m. vasario 4 d. apie susirinkimą paskelbė dienraštyje „Vakarų ekspresas“.

Abejais atvejais pareiškėjai nesilaikė 14 dienų termino numatyto Bendrijos įstatų I skyriaus „Bendroji dalis“ VI skyriaus „Bendrijos narių visuotinio susirinkimo šaukimo ir balsavimo tvarka“ 2 punkte. Kaip ir anksčiau minėta, visuotinis bendrijos narių susirinkimas įvyko 2020 m. vasario 14 d. Pareiškėjai Bendrijos nariams pranešimus apie susirinkimą ir jo darbotvarkę įteikė 2020 m. sausio 30 d., tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, jog išplatinus pranešimus Bendrijos įstatų VI skyriaus „Pranešimų ir skelbimų paskelbimo, visuotinio susirinkimo priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka“ 2 punkte numatytu būdu, jie laikomi įteiktais praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo pranešimų išplatinimo. Nagrinėjamu atveju Bendrijos nariams pranešimai buvo įteikti 2020 m. vasario 6 d., o ne 2020 m. sausio 30 d. Taip pat apie susirinkimą dienraštyje „Vakarų ekspresas“ buvo paskelbta likus 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo datos. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog Bendrijų įstatymo normos nenumato reikalavimo visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarkos derinti su Bendrijos įstatais yra nepagrįsti, kadangi kaip ir anksčiau minėta Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. S-17105 „Atsisakymas registruoti juridinių asmenų registre“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų M. Š ir A. E. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl valstybės įmonės Registrų centro įpareigojimo pakeisti Juridinių asmenų registre duomenis garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesa“ valdymo organus ir Bendrijos pirmininku įregistruoti A. E.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Trečiasis suinteresuotas asmuo garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Šviesa“ pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 400 Eur. Bylinėjimosi išlaidos yra grindžiamos 2020 m. liepos 9 d. mokėjimo pavedimu. Šis dokumentas patvirtina, jog Bendrija už atsiliepimo į pareiškėjų skundą parengimą sumokėjo 400,00 Eur advokatui Vaidui Batūrai.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju Bendrija atsiliepime į skundą nurodė, jog nepalaiko pareiškėjų skundo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, todėl konstatuotina, jog sprendimas buvo priimtas apginant trečiojo suinteresuoto asmens teises ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į pareiškėjų skundą surašytas ir teismui pateiktas 2020 m. liepos 2 d., remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1358,6 Eur.

Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis gali būti – 3396,5 Eur (1358,5 * 2.5), todėl konstatuotina, kad Bendrijos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjų M. Š. ir A. E. garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesa“ naudai priteistinas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų M. Š. ir A. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Gražų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šviesa“ iš pareiškėjų M. Š. ir A. E. priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.