- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- eII-55-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00848-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Advokatai
- Vytautas Agintas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025-09-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025 (ROIK: 25277366081).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) 2025-09-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025 (ROIK: 25277366081) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2025-08-22, 18.17 val., Klaipėdos rajono sav., koordinatės X: 6191546.0, Y: 319739.0, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 27 km/val., t. y. važiavo 97 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 127 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo A. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, kadangi automobilį nusižengimo padarymo metu valdė ir juo naudojosi kitas asmuo, t. y. G. G.. Šią aplinkybę jis buvo nurodęs ir pareigūnui, priėmusiam skundžiamą nutarimą, kai gavo reikalavimą apie tai pranešti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į A. K. skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Institucijos nuomone, skunde nurodyta aplinkybė, kad A. K. minimo administracinio nusižengimo nepadarė yra deklaratyvi ir melagingai teikiama su tikslu išvengti administracinės atsakomybės už šį administracinį nusižengimą; A. K. skunde pateikdamas kito vairavusio asmens duomenis bando visais įmanomais būdais išvengti administracinės atsakomybės ir ją perkelti kitam asmeniui. Sugretinus Pažeidimų fiksavimo sistema užfiksuoto pažeidėjo nuotrauką su A. K. ir G. G. nuotraukomis, esančiomis Lietuvos Respublikos gyventojų registre, akivaizdžiai matyti, kad A. K. ir pažeidimo fiksavimo metu užfiksuoto vairuotojo veido bruožai akivaizdžiai sutampa, o būtent sutampa A. K. veido forma (A. K. veido ovalas yra ilgesnis, nei G. G.), A. K. žandikaulio linija, barzdos ir ūsų augimo linija (G. G. be barzdos ir ūsų), A. K. ausų forma (G. G. ausys yra prigludusios, skirtingai nei A. K.). Iš aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad pažeidimo fiksavimo metu minėtą transporto priemonę vairavo A. K.. Institucijos nuomone, A. K. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur piniginė bauda, atitinka A. K. asmenybę ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, jog A. K. asmeniškai nepažįsta, bet gali būti, kad iš jo (ar jo vadovaujamos įmonės) birželio mėnesį buvo išsinuomojęs „Golf“ automobilį. Šį išsinuomotą automobilį buvo davęs naudotis kitam asmeniui, G. N., kadangi jam reikėjo automobilio. Pats automobilio „Golf“ G. G. nurodė nevairavęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. N. parodė, kad G. G. pažįsta, jis yra jo draugas. Prisimena, jog G. G. jam buvo išnuomojęs sidabrinės spalvos automobilį „Golf“. Šiuo automobiliu jis naudojosi apie mėnesį, važinėjo asmeniniais ir darbiniais tikslais, gyvena Palangoje. Į Klaipėdos rajoną šiuo automobiliu nevažiavo, nebent pravažiuodamas atsidūrė kitoje vietovėse aplink Palangą. Galėjo vairuoti šį automobilį administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, tačiau negali to kategoriškai patvirtinti, kadangi automobilį porą kartų buvo paskolinęs draugui A.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. savo skundą visiškai palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuomoja automobilius. 2025-06-10 automobilį „Golf“ išnuomojo G. G. iki 2025-07-29. Gavęs iš policijos paklausimą apie tai, kas automobiliu padarė KET pažeidimą, jis nurodė, kad automobiliu naudojosi G. G., pateikė jo asmens kodą bei paprašė jo paties atžvilgiu protokolą panaikinti. Sekančią dieną iš policijos gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog sulyginus KET pažeidimo metu užfiksuotą nuotrauką su G. G., darytina išvada, kad tai ne tas pats asmuo, todėl protokolas jo atžvilgiu nebus panaikintas. Jis tą pačią dieną policijos pareigūnams dar kartą nurodė, kad automobilis buvo perduotas būtent G. G., taip pat paprašė dėl KET pažeidimo kreiptis būtent į jį (G. G.). Po šio susirašinėjimo jis daugiau informacijos jokios negavo, todėl galvojo, kad protokolas jo vardu yra panaikintas, tačiau po kiek laiko gavo pranešimą iš VMI ir antstolio, kad už baudą nuskaičiuoti pinigai. Kreipęsis vėl į Instituciją gavo atsakymą, jog protokolas perrašytas nebuvo ir yra paliktas jo vardu. Tvirtina aplinkybę, jog pažeidimo metu transporto priemonės nevairavo. Pateiktoje nuomos sutartyje yra išbrauktas automobilio markės pavadinimas „Ford“, vietoj jo įrašyta automobilio markė „Golf“ , nes iš pradžių klientas, t. y. G. G., buvo nurodęs, kad nuomosis „Ford“ automobilį, o po to persigalvojo ir pasirinko „Golf“. Į bylą yra pateiktas mokėjimo pavedimo nuorašas, kuris patvirtina, jog G. G. už šio automobilio nuomą pervedė 100 Eur užstatą. Automobilio nuomos sutarties ir pavedimo Institucijai nepateikė, nes jo to neprašė, o pats nepagalvojo, kad tai būtų tikslinga padaryti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną A. K. vardu nutraukti, nes jog ištyrus bylos medžiagą matyti, jog pareiškėjas automobilio KET pažeidimo metu nevairavo. A. K. Institucijai du kartus buvo pateikęs informaciją apie automobilio išnuomojimą, jį vairavusį asmenį, jo duomenis, tačiau pareigūnai gautos informacijos nepatikrino, kilusių abejonių nepašalino, nurodomo asmens neieškojo ir neapklausė. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. G. buvo išsinuomojęs automobilį KET pažeidimo padarymo metu. Taip pat nustatyta, kad G. G. automobilį buvo perdavęs kitam asmeniui, t. y. G. N., kuris patvirtino, jog KET pažeidimo padarymo metu automobiliu naudojosi jis. Be to, G. N. parodė, kad automobilį buvo perdavęs dar vienam asmeniui. Pažymėtina, jog asmens kaltumą dėl padaryto pažeidimo turi įrodinėti Institucija, o ne pats asmuo, draudžiama šią pareigą perkelti A. K..
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė bylą grąžinti Institucijai atlikti papildomą tyrimą. Byloje nekyla ginčas, jog buvo užfiksuotas KET pažeidimas, tačiau iškilo klausimas, kas tuo metu vairavo automobilį. Kadangi automobilis priklauso mažajai bendrijai, buvo kreiptasi į jos vadovą A. K. su prašymu nurodyti kas jį vairavo. Pareiškėjas nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį, tačiau jo nurodytas asmuo kategoriškai neatitinka KET pažeidimo metu nuotraukoje užfiksuoto asmens. Apie tai, kad tarp pareiškėjo ir G. G. buvo sudaryta automobilio, su kuriuo padarytas administracinis nusižengimas, nuomos sutartis, paaiškėjo tik teisme; pinigų kvitą pareiškėjas pateikė tik antro posėdžio metu. Taip pat tik antro posėdžio metu paaiškėjo, kad automobilį hipotetiškai galėjo vairuoti dar keletas asmenų. Akivaizdu, kad šioje stadijoje priimti teisingą sprendimą ir konstatuoti kas vairavo automobilį negalima, todėl reikalingas papildomas didelės apimties tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kad pareiškėjas A. K. nesutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, nes, jo teigimu, nusižengimo fiksavimo dieną jis automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo; jo vadovaujama mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuomos sutarties pagrindu perdavusi jį naudotis G. G., todėl A. K. nėra atsakingas už šiuo laikotarpiu padarytą KET pažeidimą.
Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga nepatvirtina Institucijos skundžiamame nutarime padarytos išvados, kad A. K. kaltas dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju, ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas automobiliniu greičio matuokliu ( ne tiesiogiai policijos pareigūno), automobilį „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs pažeidimo padarymo metu asmuo vietoje nenustatytas. Šio automobilio savininkas ir valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“. 2025-07-02 ir 2025-08-14 Institucija pranešimu kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi šia jai priklausančia transporto priemone ir įmonės vadovas A. K. Institucijai nurodė, jog automobilis „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo perduotas G. G., taip pat pateikė prašymą Institucijai jo (A. K.) vardu surašytą protokolą panaikinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos pareigūnas gavęs šią informaciją iš A. K., kurios turinys rodė, kad jis nesutinka su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu, nurodė asmenį, kuris vairavo transporto priemonę nusižengimo padarymo metu, tačiau toliau įvykio aplinkybių iš esmės nesiaiškino, jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko, įrodymų nerinko, tiesiog sulygino KET pažeidimo fiksavimo metu darytą vairuotojo nuotrauką su A. K. nuotrauka, ir priėmė sprendimą, jog būtent A. K. padarė administracinį nusižengimą, o pareiškėjo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo apklaustas pareiškėjas ir liudytojai G. N. ir G. G., išanalizuota pareiškėjo pateikta rašytinė informacija ( automobilio nuomos sutartis, mokėjimo pavedimas) ir neginčijamai nustatyta, kad administracinio nusižengimo metu A. K. automobilio „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevairavo; automobilis pagal nuomos sutartį buvo perduotas naudotis G. G. mėnesiui laiko, šis laikotarpis apima administracinio nusižengimo užfiksavimo dieną, asmeninių ryšių, dėl kurių automobilį išsinuomojęs G. G. būtų perdavęs jį naudotis šį automobilį jam išnuomojusiam MB „Tavo auto“ savininkui A. K., tarp jų nėra, pats G. G. parodė, kad šiuo automobiliu naudojosi pats ir buvo perdavęs G. N., o šis porą kartų buvo paskolinęs draugui Augiui.
Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. K. 2025-06-22 18.17 val., koordinatės X: 6191546.0, Y: 319739.0, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 27 km/val., t. y. važiavo 97 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą; vietoj to yra surinkta pakankama visuma neginčytinų įrodymų, kad A. K. jo nevairavo.
Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas tenkinamas, Institucijos 2025-09-04 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25277366081 panaikinamas, administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina.
Priimti Institucijos atstovo siūlomą procesinį sprendimą grąžinti bylą Institucijai tyrimui papildyti teismas negali. Kadangi administracinių nusižengimų teisena yra siejama ne su administracinio nusižengimo faktu, o su konkrečiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ( šiuo atveju – A. K.), nustačius, kad ne šis asmuo padarė nusižengimą, jos tęsimas/perdavimas Institucijai toliau tęsti(rinkti papildomą informaciją) būtų nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas ir tai pažeistų nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises nebūti persekiojamam administracine tvarka ir gauti savo patirtų išlaidų atlyginimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti pareiškėjui patirtas proceso išlaidas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimus reglamentuoja BPK 103–106 straipsniai. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma – BPK 106 straipsnis, todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos. BPK 106 straipsnis nereglamentuoja išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Iš byloje pateiktų dokumentų (grynųjų pinigų paėmimo kvitas) matyti, kad A. K., kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri šiuo nutarimu pagal jo skundą yra nutraukta, patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai (už konsultaciją dėl skundo ir jo paruošimą, atstovavimą posėdyje) apmokėti. Šias išlaidas pareiškėjas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jam iš Institucijos. Prašymas yra pagrįstas ir tenkinamas, vadovaujantis analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalimi, nurodytos proceso išlaidos priteisiamos pareiškėjui iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025-09-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025 (ROIK: 25277366081) ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. nutraukti.
Priteisti A. K. iš valstybės 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pavesti teismo sprendimą dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo vykdyti institucijai, priėmusiai 2025-09-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-150187-2025(ROIK: 25277366081) – Policijos departamentui prie VRM Kelių policijos valdybos.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.