- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- I-950-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03885-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 34), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vilniaus PN buvo laikomas kameroje Nr. 5, kuri neatitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, į kameros plotą neturi būti įskaičiuojami sanitarinio mazgo patalpa. Nurodė, kad dėl kamerų mažo ploto nebuvo galimybių laisvai judėti, todėl turėdavo sėdėti arba gulėti. Dėl tinkamai neužtikrinto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pareiškėjo teigimu, jam buvo sukeltos psichologinės pasekmės, būdavo sunku užmigti, patyrė stresą, todėl lankėsi pas psichiatrę ir vartoja iki šios vaistus (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–10).
Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga ir teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN sisteminti informacijos, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl ši informacija nėra sisteminama. Pažymėjo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 (šešiems) mėnesiams, kurią pareiškėjas atlieka nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 5D, kurios plotas - 14,57 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka apie 4,86 kv. m. ploto ir toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas šioje patalpoje laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, o dėl to, kad jis atliko nuobaudą, kuri jam skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Atsakovės atstovo teigimu, kamerose buvo laikoma ne daugiau asmenų nei buvo įrengtų lovų. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik toje patalpoje esantys nuteistieji. Nurodė, kad skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo sukelti pareiškėjui intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti laikomi asmenys. Jis nepateikė įrodymų, kad administracija jį būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl per mažo gyvenamojo kamerų ploto. Akcentavo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais.
Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė žalos atsiradimo bei jos dydžio. Pareiškėjo reikalavimą vertino kaip jo siekį pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės neigiamai veikė jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 2), Vilniaus PN neprieštaravo (b. l. 10), todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, kurią jis teigia patyręs Vilniaus PN. Vertinimo laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Byloje vertinamas pareiškėjo nurodytas pažeidimas – ploto trūkumas ir su juo įsisiję pareiškėjo nurodyti neigiami išgyvenimai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 28-596(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui J. P. paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 (šešiems) mėnesiams, kuriame yra rašytinė žyma, kad pareiškėjui paskirtą nuobaudą pavesta atlikti patalpoje Nr. 5D (b. l. 11) nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 12). Kamerų tipo patalpos Nr. 5D plotas - 14,57 kv. m. Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose patalpose.
Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, Taisyklių 11¹.1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus), o pagal Taisyklių 11¹.2 punkto nuostatas - 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad apskaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, turi būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas, tačiau atsakovės atstovas atsiliepime į skunde su šiuo argumentu nesutinka. Teismas, šiuo aspektu pažymi, kad iš bendro kameros ploto turi būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Remiantis Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nustatyta, kad kamerų tipo patalpos Nr. 5D plotas – 12,92 kv. m. (atėmus sanitarinio mazgo plotą – 1,65 kv. m.), įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 13), todėl darytina išvada, kad minimalus kameros ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeistas, t. y. viršijo minimalų 3,6 kv. m ploto reikalavimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 5D buvo laikomi ne 3, o 4 asmenys, todėl ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui. Nurodė, kad Vilniaus PN 2017 m. spalio 31 d. kameroje panaikino vieną gultą. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė analogiškus argumentus, nurodė 4 asmenis bei 2 administracines bylas (administracinė byla Nr. I-5574-331/2017 ir Nr. I-2959-426/2017), kuriose Vilniaus PN atsiliepimuose nurodė, kad patalpos Nr. 5 įrengtų miegamų vietų skaičius - 4 (b. l. 34). Pažymėtina, kad teismas priimdamas teismo sprendimą vadovaujasi konkrečioje byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytose Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-5574-331/2017 ir Nr. I-2959-426/2017 ginčas dėl kalinimo ploto keliamas kitais laikotarpiais nei keliamas ginčas laikotarpiu šioje byloje, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad skirtingais laikotarpiais pasikeitė ir faktinė situacija. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Vilniaus PN duomenimis patalpoje Nr. 5D buvo įrengtos 4 miegamosios vietos iki 2017 m. pradžios (b. l. 38). Nei pareiškėjas, nei Vilniaus PN teismui nepateikė įrodymų, jog ši kamera Nr. 5D būtent 2017 m. spalio 31 d. buvo pertvarkyta ir panaikintas kameroje vienas gultas, tokiu būdu sumažinant kalinančių asmenų skaičių kameroje. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šios aplinkybės kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamo ginčo laikotarpiu patalpoje Nr. 5D nuo 2017 m. pradžios yra įrengtos 3 miegamosios vietos. Be to, Vilniaus PN teigimu, pataisos namų kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjas šios aplinkybės taip pat neginčija. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis ir jų teisingumu, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl kalinčių asmenų skaičiaus, kuris susiję su per mažu kamerų plotu, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo vertinimu, pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidus jo teisių, užtikrinus minimalaus kameros ploto reikalavimus. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai susiję su kamerų plotu (negalėjimas judėti, konfliktinės situacijos) taip pat nenustatyti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi raštu į Vilniaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.