- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- I-2959-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. skunde (b. l. 1–2, abi lapo pusės) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, jog nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo perpildytos, neatitiko Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų. Tvirtina, jog dėl šių priežasčių patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN su pareiškėjo skundu kategoriškai nesutinka, atsiliepime (b. l. 7–13) tvirtina, kad jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2014-07-25. Buvo patalpintas į karantino gyvenamąją patalpą.
Atkreipia teismo dėmesį, kad karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Paaiškina, kad Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, kamerų tipo patalpoje ar baudos izoliatoriuje, vienoje rinkmenoje. Karantino patalpose įrengtos miegamos vietos dažniausiai nėra visos užpildytos, tokiu būdu, nuteistiesiems tenka žymiai didesnės ploto normos negu numatyta teisės aktuose. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo (atvykimo, išvykimo, paskirstymo į būrius) dažnai nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje per parą gali keistis kelis kartus. Papildomai informuoja, kad karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.
Atsiliepimas
Vilniaus PN atsiliepime pateikė duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas.
Atsakovas paaiškina, kad paskiriant į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai, kuriais gali naudotis nuteistieji, pastatų viduje. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.
Pažymi tai, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2006-06-06 aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiškai renovuoti bei eksploatuoti perduoti 2006 metais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymas Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹ p. numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnei kaip 3,1 m² – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 m²– pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime į skundą pateiktų duomenų apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tinkamumu (b. l. 8–11). Kadangi atsakovo atstovas nepateikė tikslių duomenų, kurie pagrįstų kartu buvusių asmenų skaičių, atsižvelgiant į tai, jog įrodinėjimo našta tenka atsakovui, laikytina, jog kameros buvo visiškai užpildytos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo buvimo karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 109, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 4-301, 3-209, 6-410 visą laikotarpį atiko nustatytas ploto normas tenkančias vienam asmeniui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 m² plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016-10-20 sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1011-624/2017 konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija, galiojusi iki 2016-03-31) drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami tik nakties metu, todėl vertinant pareiškėjui tekusį plotą drausmės grupės gyvenamosiose patalpose taikytina 3,1 m² ploto norma.
Pažymėtina, jog nuo 2016-04-01 galiojanti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalies redakcija numato, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, t. y. iš esmės laikomi kamerų tipo patalpose, o jų judėjimas yra apribotas, todėl turėtų būti taikoma 3,6 m² ploto norma.
Drausmės grupės patalpos Nr. 10D plotas be sanitarinio mazgo yra 14,23 m², be sanitarinio mazgo – 12,90 m². Pažymėtina, jog atsakovo atstovas apie įrengtas miegamas vietas pateikė prieštaringus duomenis (b. l. 10, 42), todėl laikytina, jog yra 4 miegamas vietos. Tai reiškia, jog vienam asmeniui, taikant 3,6 m² ploto normą, teko 3,56 m² ploto, be sanitarinio mazgo – 3,22 m² ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovės atstovė neužtikrino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkto reikalavimų laikymosi, tačiau minėti pareiškimai nėra pakankamas pagrindas nustatyti Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kadangi tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei 3 m² (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016-10-20 sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas iš dalies pagrįstu.
Atsakovės atstovės pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2016-05-02 iki 2016-11-02 buvo laikomas patalpose Nr. 10D ir 16D, tačiau negalėjo pateikti tikslių duomenų kiek laiko buvo laikomas konkrečioje patalpoje (b. l. 69–70). Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, jog ploto reikalavimai neatitiko tik patalpoje Nr. 10D, įvertinus, jog įrodinėjimo našta tenka atsakovui, o atsakovas nepateikė duomenų apie pareiškėjo laikymą patalpoje Nr. 16D, visi neaiškumai turi būti aiškinami pareiškėjo naudai. Atsižvelgus, į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patalpoje Nr. 16D buvo laikomas ilgiau nei vieną dieną. Atitinkamai pareiškėjas patalpoje Nr. 10D buvo laikomas nuo 2016-05-02 iki 2016-10-25, t. y. 177 dienas. Taigi 177 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas skunde tvirtina, jog atsakovo atstovas neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų laikymosi, tačiau konkrečiai nedetalizuoja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjas tinkamai šios pareigos neįvykdė, nenurodė kokie konkrečiai minėtos higienos normos reikalavimai buvo pažeisti, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.
Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kas iš esmės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Ištyrus bylos rašytinę medžiagą, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas iš esmės yra pagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai ilgą laiką buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus reikalavimas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismo vertinimu, jo prašoma priteisti 3000 Eur piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems išgyvenimams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgdamas į tai, jog ploto trūkumas buvo itin nežymus (0,04 m²) ir tik tuo atveju, jeigu patalpa būdavo visiškai užpildyta, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 500 Eur kompensacija bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 str., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. M. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.