Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-107-275/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-08
Bylos Nr.: e2A-107-275/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-40166-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Audrutė Kalinauskienė
Ieškovas: valstybės įmonės Lietuvos
Atsakovas: M. E. K., J. K., V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2A-107-275/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40166-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), V. Z., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų ir atsakovų M. E. K., J. K., V. M., V. M. apeliaciniais skundais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų ieškinį atsakovams M. E. K., J. K., V. M., V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašytinių pritarimų statinių projektams panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo bei atsakovų M. E. K., J. K., V. M., V. M. priešieškinį ieškovui valstybės įmonei Lietuvos oro uostams dėl statytojų teisės pripažinimo be ieškovo sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Nacionalinė žemės tarnyba, T. M., išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas VĮ Lietuvos oro uostai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015- 10-16 rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė įpareigoti atsakovus V. M., V. M. ir M. E. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 išduotą rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius - išardyti įvažiavimą, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašė įpareigoti atsakovus V. M., V. M. ir J. K. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 išduotą rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius - išardyti įvažiavimą, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad ginčijamais rašytiniais pritarimais buvo pritarta įvažiavimų įrengimui iš (duomenys neskelbtini). gatvės į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius atsakovams M. E. K., J. K., V. M. ir V. M.. Įvažiavimai įrengiami, pertvarkant dalį gatvės - išardant dalį šaligatvio, tačiau ieškovas nėra davęs pritarimo pertvarkyti patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį daiktą ir išdavęs prisijungimo sąlygų įrengti įvažiavimus į atsakovų žemės sklypus, parengti projektai nebuvo derinti su ieškovu, nors turėjo būti suderinti, nes pagal supaprastintą projektą buvo išardytos komunikacijos, kurias patikėjimo teise valdo ieškovas. Įrengiant įvažiavimus į atsakovams priklausančius žemės sklypus, turėjo būti laikomasi atitinkamose teisės normose nurodytų atstumų, tačiau jie buvo pažeisti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išdavusi ginčijamus rašytinius pritarimus be suderinimo su ieškovu, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas.

Atsakovai M. E. K., J. K., V. M., V. M. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jų, kaip 0,5688 ha (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir 1,0677 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkų teisę be ieškovo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų sutikimo prijungti įvažiavimus, pastatytus pagal supaprastintus statybos projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prie valstybės įmonės Lietuvos oro uostų patikėjimo teise valdomos susisiekimo komunikacijos - 280 m. ilgio (duomenys neskelbtini). gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - privažiavimo kelio į Vilniaus oro uostą.

Priešieškinyje nurodė, kad supaprastinti statybos projektai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suderinti su visomis institucijomis, buvo gauti leidimai vykdyti kasimo darbus. Vietoje, kurioje buvo suprojektuoti ir pastatyti abu įvažiavimai, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Atsakovai stengėsi suderinti supaprastintų projektų sprendinius su ieškovu, tačiau ieškovo pasiūlytos taikos sutarties sąlygos buvo nepriimtinos atsakovams, nes pagal jas atsakovai turėjo įsipareigoti 3 metus nevykdyti automobilių stovėjimo aikštelių ir (ar) garažų statybos darbų. Teismui nusprendus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus rašytinius pritarimus, bet nenusprendus nugriauti statinio, o įpareigojus išduoti naujus statybą leidžiančius dokumentus pagal atsakovų tinkamai sutvarkytą projektinę dokumentaciją, iš karto būtų išspręstas ginčas dalyje dėl atsakovų teisės prisijungti prie susiekimo komunikacijų. Ieškovas per siaurai vertina Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkio 2.4 p. nuostatą, numatančią įpareigojimą VĮ „Vilniaus aerouostas“ užtikrinti galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve visiems šioje zonoje esantiems sklypų naudotojams, nes ši sąlyga reiškia ne tik galimybę važinėti į/iš oro uostą (o), bet ir galimybę įrengti įvažiavimus į šalia esančius žemės sklypus. Ieškovas nesugebėjo nurodyti, kaip jo interesus pažeidžia ginčijamų įvažiavimų įrengimas, o eismo organizavimas (duomenys neskelbtini) gatvėje nepriklauso ieškovo kompetencijai. Abu įvažiavimai buvo suprojektuoti ir pastatyti ne ieškovo patikėjimo teise valdomojoje teritorijoje. Ieškovas patikėjimo teise valdo 280 m privažiavimo kelią į Vilniaus oro uostą ir viaduką. Pati žemė, ant kurios yra pastatytas privažiavimo kelias ir įvažiavimai į atsakovams priklausančius žemės sklypus, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurios patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba ir kuri neprieštaravo supaprastintiems statybos projektams. Atsakovų teigimu, VĮ Lietuvos oro uostai vykdo jam priklausančios žemės režimo patikslinimą tikslu įrengti daugiaaukštę automobilių saugyklą, todėl ieškovas nesiruošia pritarti įvažiavimų į atsakovų žemės sklypus įrengimui, nes atsakovų ateityje ketinamos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės sudarytų konkurenciją ieškovui.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-10-16 rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), leido atsakovams M. E. K., J. K., V. M., V. M. per 3 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus nesudėtingų statinių įvažiavimų (kelių (gatvių), susisiekimo komunikacijų) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimui, per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigojo atsakovus M. E. K., J. K., V. M. ir V. M. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos padarinius - išardyti įvažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytus pagal rašytinį pritarimą Nr.

(duomenys neskelbtini) ir rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovus atstatyti buvusią šaligatvių dangą, gatvės elementus bei kitas komunikacijas į buvusią iki įvažiavimų statybos padėtį bei sutvarkyti statybvietę.

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas nustatė, jog byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovų M.E. K., J. K., V. M., V. M. užsakymu vykdant statybos darbus buvo išardytas (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvis dalyse, kuriose buvo įrengti įvažiavimai į atsakovams priklausančius žemės sklypus. Atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo vykdyti dangos ardymo darbus (duomenys neskelbtini). gatvės apsaugos zonoje, kuri vietinės reikšmės I-III kategorijos keliams yra 10 metrų (Kelių įstatymo 12 str. ld. 4 p.). Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama (Kelių įstatymo 13 str. ld.). Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-245 patvirtinto „Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių“, STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ reglamentavimą, teismas sprendė, kad atsakovų užsakymų rengiant suprastintus projektus bei juos įgyvendinant, tai turėjo būti suderinta su ieškovu VĮ Vilniaus oro uostais, kuris yra valstybės nuosavybės teisės į F. V. gatvę, kuriai (gatvei) pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ VII skyriaus „Susiekimo komunikacijos“ 9.1 punkte numatytą kelio apibrėžtį priskirti ir šaligatviai, patikėtinis. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014-10-28 bei 2015-07-20 išdavė sutikimus statyti laikinus statinius. Tačiau ginčijamuose 2015-10-07 ir 2015-10-16 rašytiniuose pritarimuose nenurodyta, kad jie išduoti laikiniems statiniams, todėl labai tikėtina, kad atsakovai M.E. K., J. K., V. M. ir V. M. sieks įregistruoti pastatytus įvažiavimus nekilnojamojo turto registre ne kaip laikinus statinius. Be to, ieškovas yra pateikęs (duomenys neskelbtini) g. kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) g. šaligatvis yra įkainotas. Tai teismui leido teigti, kad įrengiant įvažiavimus, buvo išardyta dalis šaligatvio - sunaikintas valstybės turtas, nederinant to klausimo su valstybės turto patikėtiniu - ieškovu, kuris yra atsakingas už to turto priežiūrą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama ginčijamus rašytinius pritarimus, turėjo patikrinti, ar supaprastinti projektai yra suderinti su valstybės turto (duomenys neskelbtini) gatvės, patikėtiniu VĮ Vilniaus oro uostais. Nesuderinus projektų su ieškovu, nėra pagrindo teigti, kad VĮ Vilniaus oro uostai be jokios aiškios priežasties trukdo atsakovams realizuoti savo teises į turimus šalia (duomenys neskelbtini). g. žemės sklypus, nes įvažiavimai turi būti įrengti taip, kad nebūtų pagrindo nei eismo, nei nacionalinio saugumo grėsmei, kadangi ieškovas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str.). Pripažinęs, kad išduodant rašytinius pritarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos VĮ Vilniaus oro uostai teisės ir pažeidimai nebuvo vien formalūs, teismas minėtus nutarimus panaikino, nes jų išdavimo klausimai turi būti išspręsti iš naujo.

Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas nurodė, kad šiuo metu iš esmės atsakovų teisė prisijungti prie susisiekimo komunikacijos nepaneigta, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Supaprastinti projektai turėjo būti suderinti su VĮ Vilniaus oro uostais, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas nesutiko su atsakovais, kad prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuria privažiuojama prie Vilniaus oro uosto, neturi reikšmės ieškovo interesams, ir nurodė, kad iš esmės neginčijama aplinkybė, kad atsakovai savo žemės sklypuose siekia įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, todėl įvažiavimų į jas įrengimas turi būti derinamas įvertinus aplinkybių visumą bei suderinus su visomis suinteresuotomis institucijomis, su visais (duomenys neskelbtini) g. apsaugos zonoje esančių objektų suinteresuotais savininkais ar valdytojais bei pačios gatvės, kaip valstybės nuosavybės teisės, patikėtiniu. Atsakovų argumentas, kad VĮ Vilniaus oro uostai nuolatos sudarys kliūtis atsakovams įrengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, teismo vertinimu, nebuvo pagrįstas, kadangi manytina, jog ieškovas suvokia susidariusią situaciją, jog atsakovai yra žemės sklypų savininkai, kurie turi teises, susijusias su jų privačios nuosavybės valdymu bei naudojimu. Atsakovai pateikė Vilniaus miesto bendrojo plano ištrauką, pagal kurią jų turimuose žemės sklypuose yra galima įvairios paskirties statinių statyba, tačiau tai nereiškia, kad atsakovų suprastintų projektų įvažiavimams įrengti nereikėjo derinti su VĮ Vilniaus oro uostais, kadangi bendrasis planas nėra dokumentas, kuris neabejotinai patvirtina gedimą konkrečių objektų statybą, t. y. automobilių aikštelių statybą atsakovų žemės sklypuose. Vilniaus miesto valdybos 1993-07-08 potvarkiu VĮ „Vilniaus aerouostas“ buvo perduota oro uosto aikštė ir (duomenys neskelbtini). gatvė bei VĮ „Komunalinis ūkis“ buvo įpareigota perduoti VĮ „Vilniaus aerouostas“ asfalto - betono dangas, šaligatvius ir viaduką, o Naujininkų seniūnija įpareigota perduoti vejas ir želdinius. Todėl yra nepagrįstas atsakovų argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama vieną iš savivaldos funkcijų, galėjo išduoti ginčijamus rašytinius pritarimus, nesant projektų suderinimo su VĮ Vilniaus oro uostais. Vilniaus miesto savivaldybės administracija suabejojo, ar ieškovas yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip valstybės turto, teisėtai paskirtas patikėtinis, tačiau tą patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų iniciatyva įrengti įvažiavimai yra susiję su atsakovų numatyta automobilių stovėjimo (saugojimo) aikštelių įrengimo veikla, o atsakovų turimi žemės sklypai patenka į strateginės reikšmės zoną. Visos nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovų teisė įrengti įvažiavimus be ieškovo VĮ Vilniaus oro uostų sutikimo negali būti pripažinta.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo teismas pažymėjo, jog teisminė praktika formuojama taip, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Statinių nugriovimas yra kraštutinė statybos padarinių šalinimo priemonė ir turi būti taikoma tuomet, kai nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Esamoje situacijoje atsakovai M.E. K., J. K., V. M. ir V. M. realizavo savo, kaip statytojų teises pagal išduotus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinius pritarimus, t. y. atsakovai turėjo statybą leidžiančius dokumentus. Todėl statinių (įrengtų įvažiavimų) nugriovimą teismas pripažino neproporcinga priemone padarytam pažeidimui. Nepateikta duomenų, kad negalimas automobilių stovėjimo (saugojimo) aikštelių įrengimas atsakovų žemės sklypuose ir šis klausimas, teismo nuomone, turėtų būti vertinamas pradinėje (įvažiavimų įrengimo) stadijoje, dėl ko būtų geriausia nustatyti racionaliausias įvažiavimų įrengimo vietas. Todėl teismas atsakovams leido per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, suderintą su ieškovu, bei gauti statybą leidžiančius dokumentus (Civilinio kodekso 4.103 str. 1, 3 d., Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 3 p.). Tik teismo nustatytu terminu negavus statybą leidžiančių dokumentų įvažiavimus nurodė nugriauti atsakovų lėšomis (Statybos įstatymo 281 str. 4 d.),

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų įjuos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Lietuvos oro uostai prašo pakeisti sprendimo dalį, kurioje išspręstas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, ir 1) įpareigoti atsakovus V. M., V. M. ir M. E. K. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 7 d. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius, t. y. išardyti įvažiavimus, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietes; 2) įpareigoti atsakovus V. M., V. M. ir J. K. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statybos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 16 d. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) padarinius, t. y. išardyti įvažiavimus, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę; taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas 31 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Buvo atlikta ne naujų statinių (įvažiavimų) statyba, o gatvės rekonstrukcija, ką teisingai konstatavo teismas sprendime, todėl projektinė dokumentacija objektyviai nebegali būti pakeista, nes joje sprendžiama dėl kitos statybos rūšies (naujo statinio statyba) nei faktiškai įvykdyta statyba (rekonstrukcija). Neteisėtai, be ieškovo žinios rekonstruotas daiktas turi būti atstatytas į pradinę jo padėtį - (duomenys neskelbtini) g. šaligatvių dangos, gatvės elementai bei kitos komunikacijos turi būti atkurti, t. y. neteisėtai pastatyti įvažiavimai turi būti pašalintiĮvažiavimai negali būti statomi tose vietose, kuriose jie yra pastatyti, kadangi per juos bus organizuojamas eismas į automobilių stovėjimo aikšteles ir eismo intensyvumo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir atsakovų būsimos veiklos įtakos nacionaliniam saugumui klausimai esmingai turėtų būti nagrinėjami rengiant automobilių stovėjimų aikštelių bei privažiavimų prie jų projektus, tačiau toks perspektyvinis automobilių srauto judėjimas nebuvo tinkamai įvertintas, todėl įvažiavimai turi būti nugriauti. Aplinkybės nėra tokios, kad atsakovų iniciatyva įrengti privažiavimai prie atsakovų sklypų yra skirti tik specialiajam transportui, nes įvažiavimai skirti aptarnauti jau numatytas pastatyti automobilių stovėjimo aikšteles. Pastačius minėtas aikšteles koreguoti įvažiavimų vietas galėtų būti gerokai sudėtingiau, nei dabar, kai yra įrengti tik įvažiavimai.Ieškovas sutinka, kad atsakovai statė įvažiavimus turėdami statybą leidžiančius dokumentus (šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga). Tačiau šie leidimai buvo išduoti neteisėtai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai veikė ne savavališkai, o turėdami neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nėra pagrindas vertinti, jog projektinės dokumentacijos pakeitimas gali būti tinkama priemonė neteisėtos statybos padarinių įteisinimui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai M. E. K., J. K., V. M., V. M. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašytinio pritarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-10-16 rašytinio pritarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo VĮ Lietuvos oro uostai ieškinį atmesti; taip pat panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl atsakovų M. E. K., J. K., V. M. ir V. M. priešieškinio atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį patenkinti priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Atsakovai, prieš statydami ginčo įvažiavimus, teisės aktų nustatyta tvarka parengė projektus, kurie buvo suderinti iš esmės su visais suinteresuotais asmenimis, išskyrus ieškovą. Su ieškovu projektus bandyta suderinti jau prasidėjus teisminiam ginčui, tačiau nesėkmingai, į ką pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė. Ieškovas, pateikęs kelias pastabas dėl eismo organizavimo, faktiškai atsisakė detaliau nagrinėti jam pateiktus projektus ir nurodyti konkrečius reikalavimus dėl ginčo įvažiavimų prijungimo prie jos patikėjimo teise valdomo privažiavimo kelio. Tokios pozicijos ieškovas laikėsi dėl to, kad įvažiavimų projektai jam nebuvo pateikti prieš statybų pradžią. Ieškovas laikėsi nuostatos, kad derinimui negavęs projektų anksčiau (t. y. iki statybų ir ginčo pradžios), jis nevertins jų vėliau (t. y. statyboms ir ginčui jau prasidėjus), kas labiau panašu į principų demonstravimą, o ne į siekį užtikrinti, kad įvažiavimai į atsakovų žemės sklypus būtų pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus.Pasikeisiančio eismo intensyvumo bei saugumo aplinkybių vertinimas buvo padarytas ir su atitinkamomis institucijomis suderintas automobilių stovėjimo aikštelės techniniame projekte, kuris buvo pateiktas į bylą. Eismo intensyvumo ir organizavimo vertinimas nėra ieškovo kompetencija, kaip nėra ieškovo kompetencija užtikrinti nacionalinį saugumą, ką tikrina Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija. Tačiau atsakovai šiuo metu jokios ūkinės veiklos savo žemės sklypuose nevykdo, todėl kreiptis į nurodytą komisiją neprivalo. Taigi, nors atsakovų atitiktis nacionaliniam saugumui šioje stadijoje dm neturėjo būti vertinama, o atsakovų suprojektuotu statiniu įtaka eismo intensyvumui buvo įvertinta tiek atskirai dėl ginčo įvažiavimų, tiek ir dėl ginčo įvažiavimų kartu su automobilių stovėjimo aikštele, ką patvirtina ant visų projektų esantys atitinkamų specialistų parašai, teismas vis tiek nepagrįstai panaikino rašytinius pritarimus statinių projektams, nurodydamas, kad įrengus įvažiavimus be ieškovo žinios VĮ Lietuvos oro uostai neturėjo jokios galimybės pareikšti savo nuomonę nei eismo saugumo, nei nacionalinio saugumo klausimais. Tokią išvadą teismas padarė, neatsižvelgdamas į tai, kad nei vieno, nei kito klausimo derinimas nėra priskirtas ieškovės kompetencijai.Teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio. Atsakovams įvykdžius visus nuo jų priklaususius teisinius žingsnius ir ieškovui nesugebėjus suformuluoti konkrečių prisijungimo sąlygų prie jo patikėjimo teise valdomo turto - privažiavimo kelio į Vilniaus oro uostą, bei ieškovui neįrodžius jo teisių pažeidimo, atsakovų teisės prisijungti prie minėto privažiavimo kelio be ieškovo sutikimo pripažinimas nereikštų iš ne teisės kilusios teisės pripažinimo, ką nepagrįstai konstatavo teismas sprendime, nes atsakovai nuo pat pradžių savo teisę į statybą įgyvendino teisės aktu nustatyta tvarka, atsakovų užsakymu parengti įvažiavimų projektai buvo patvirtinti visų valstybinių įstaigų ir suinteresuotų asmenų, išskyrus ieškovą.Teismas, neatsižvelgęs į atsakovų pastangas suderinti įvažiavimų projektus su ieškovu, neįsigilinęs į susiklosčiusią situaciją, atsakovų priešieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovų teisė negali būti pripažinta, jei nėra gautas ieškovo sutikimas, kuris savaime darytų ginčą beprasmį, kai taip pat yra aišku, kad ieškovas sutikimo atsakovų suprojektuotiems įvažiavimams neduos, dėl ko atsakovai ir reiškė priešieškinį, nes pats ieškovas ketina statyti daugiaaukštę automobilių saugyklą, dėl ko jam neparanku, kad tokias saugyklas ketina statyti ir atsakovai savo sklypuose. Teismas nepagrįstai atsakovų prašymą pripažinti jų teisę prijungti ginčo įvažiavimus prie ieškovo patikėjimo teise valdomo kelio sutapatino su rašytinių pritarimų išdavimu, darydamas išvadą, kad panaikinus rašytinius pritarimus statinių statyboms, tuo pačiu nėra pagrindo patenkinti priešieškinio dėl atsakovų teisės statyti įvažiavimus, juos prijungiant prie ieškovo patikėjimo teise valdomo kelio be ieškovo sutikimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus bei aktualų ginčui teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Nurodo, kad prašymą išduoti prisijungimo sąlygas atitinkamiems subjektams teikia pats statytojas (užsakovas), o šiose sąlygose būtų išreikšta ieškovo valia, kokiu būdu statytojai gali prijungti ginčo įvažiavimus prie (duomenys neskelbtini) g., t. y. bet kokiu atveju įvažiavimų statybos rūšis bus nauja statyba, o ne (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcija, kadangi ginčo statybos esmė yra sukurti naujus statinius, būsiančius valstybinės žemės sklype, bet ne pakeisti (duomenys neskelbtini) g. išorės parametrus m- perstatyti pagrindines konstrukcijas. Taigi ginčo įvažiavimai galėjo ir gali būti statomi esamose vietose, o statytojams ateityje nusprendus vystyti naujų statybų projektus, atitinkamai būtų peržvelgiamos ir taikomos eismo saugumo priemonės pagal faktinį eismo (duomenys neskelbtini) g. intensyvumą. Sprendimu iš esmės teismas konstatavo, kad ginčo įvažiavimai esamoje vietoje gali būti statomi ir tokia statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, aplinkosaugos ir kt. reikalavimams, todėl akivaizdu, kad įvažiavimų nugriovimas šiuo atveju yra neproporcinga statybos padarinių šalinimo priemonė. Nesutiktina su ieškovo pozicija, kad dėl ieškovo galimo teisių pažeidimo yra atsakinga tik atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kadangi būtent statytojai, remiantis Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 8 p., kreipiasi į suinteresuotus asmenis dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. Nesant išduotų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktų prisijungimo sąlygų prie (duomenys neskelbtini) g., kuri, anot ieškovo, patikėjimo teise yra valdoma VĮ Lietuvos oro uostų, savivaldybės įgalioti tarnautojai negalėjo patikrinti, ar projektų sprendiniams pritarė ieškovas -1, y. pagal Statybos įstatymo 23 str. 5 d. savivaldybės tarnautojai tikrina ne faktą, ar prisijungimo sąlygos apskritai išduotos, o aplinkybes, ar prisijungimo sąlygas, kurias savivaldybei pateikia statytojas (užsakovas), išdavę subjektai yra pritarę statinio projekto sprendiniams. Tad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažeidė pareigos patikrinti, ar visi turėję pritarti statinių (įvažiavimų) projektams subjektai jiems pritarė, kadangi statytojai apskritai nesikreipė dėl prisijungimo sąlygų į ieškovą, taip prisiimdami bet kokią riziką dėl galimo trečiųjų asmenų teisių ar interesų pažeidimo. Visus dokumentus, būtinus statybos leidimo išdavimui, privalo pateikti statytojas, tai yra jo pareiga, nustatyta imperatyviomis teisės aktų normomis ir dėl šios pareigos nevykdymo bet kokių nuostolių atsiradimo riziką privalo prisiimti statytojas.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodo, kokios konkrečios pozicijos laikosi dėl pateikto atsakovų apeliacinio skundo, prašo dėl apeliantų skundo pagrįstumo spręsti pagal atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus bei aktualų ginčui teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas atsakovų pastangas atkurti su ieškovu tarpusavio santykius ir užtikrinti normalų bendravimą ateityje, turėjo įvertinti ieškovo poziciją iš esmės nevertinti ginčo projekto sprendinių, motyvuojant vien aplinkybe, kad ginčo statybos projektai buvo pateikti ieškovui prasidėjus statyboms. Dėl šios priežasties susiklostė situacija, kai teismo sprendimas vis dėlto įpareigojo apeliantus gauti ieškovo suderinimą, pertvarkyti statybos dokumentaciją ir gauti naujus statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tokia pareiga, atsižvelgiant į ieškovo jau faktiškai išreikštą kategorišką poziciją galimai yra nerealizuotina. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų ar pagrįstų abejonių, kad pastačius ginčijamus įvažiavimus į (duomenys neskelbtini) g., būtų sutrikdytas saugus eismas joje, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginčo įvažiavimai neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių eismo organizavimą, reikalavimų, kai įvažiavimų statybos projektai buvo suderinti su kompetentingu savivaldybės tarnautoju, kuris, susipažinęs su abiejų projektų sprendiniais, nurodė, kad pastabų dėl eismo organizavimo neturi. Automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas nėra ginčijamų rašytinių pritarimų, išduotų įvažiavimų statybai, sudedamoji dalis, taip pat yra derinimo stadijoje ir jokie automobilių stovėjimo aikštelės statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti, todėl teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad išduodant rašytinius pritarimus privalėjo būti įvertintas eismo intensyvumas ir saugumas, atsižvelgiant į apeliantų galimai ateityje vystomas naujas automobilių stovėjimo aikštelės statybas. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti preliminarūs skaičiavimai dėl neva nesilaikytų minimalių atstumų buvo niekuo nepagrįsti, kadangi ieškovas STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numatytus minimalius atstumus pritaikė atstumams tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų, ko šio reglamento 29 p. nenumato, ir teismas, priimdamas sprendimą, apskritai negalėjo vadovautis šio reglamento minėtomis nuostatomis. Ginčo įvažiavimų supaprastintų projektų aiškinamuosiuose raštuose numatyta, kad ginčo įvažiavimai yra skirti tik specialiojo transporto priemonių privažiavimui prie sklype esančių objektų (reklaminis stendas, elektros transformatorinė) bei želdinių priežiūrai, o projektuotojas T. M. nurodė, kad tokio specialaus transporto intensyvumas niekaip neviršytų 20 aut/h, todėl minimalus atstumas (50 metrų), vadovaujantis reglamento 6 lentele, nuo įvažiavimų iki (duomenys neskelbtini) g. ir Dariaus ir Girėno g. sankryžos buvo bet kokiu atveju išlaikytas. Taigi ieškovas tinkamais įrodymais neįrodė, kokius eismo intensyvumą ir saugumą reglamentuojančius teisės aktus pažeidžia ginčo rašytiniai pritarimai, todėl ir teismas negalėjo vienareikšmiškai spręsti, kad ginčo statybos projektų eismo dalis buvo parengta netinkamai. Apeliantai jokio ūkinės veiklos nuosavybe valdomuose žemės sklypuose nevykdo, todėl ir nebuvo pagrindo spręsti dėl apeliantų veiklos atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Potencialių dalyvių, ketinančių vykdyti veiklą nacionalinės svarbos objektų apsaugos zonose, atitiktį nacionalinio saugumo interesams tikrina speciali komisija, o ne ieškovas. Vertindamas priešieškinio pagrįstumo klausimą, teismas turėjo laikytis ginčo šalių interesų pusiausvyros principo, o ne tik formaliai nurodyti, kad įvažiavimų prijungimas prie (duomenys neskelbtini) g. visais atvejais nėra galimas be ieškovo sutikimo.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas VĮ Lietuvos oro uostai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Statybos įstatyme ir jį detalizuojančiuose statybos techniniuose reglamentuose numatyta pareiga gauti atitinkamų subjektų prisijungimo sąlygas ir atitinkamai jų pritarimą parengtiems projektams nėra savitikslis. Tokiu būdu yra derinama visų suinteresuotų šalių valia ir interesai. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama rašytinius pritarimus statybai, visai neatsižvelgė į tai, kad projektai nesuderinti su ieškovu, tuo tarpu atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl projektų suderinimo tik tuomet, kai tie projektai jau buvo įgyvendinti. Natūralu, kad ieškovas negalėjo išduoti pritarimo projektams, kadangi niekada nebuvo išdavęs prisijungimo sąlygų, o projekto patikrinimo esmė - jo patikra dėl atitikties prisijungimo sąlygų reikalavimams. Iš šios bylos nagrinėjimo eigos ir rezultatų yra aišku, kad faktiškai pastatytus įvažiavimus Atsakovai ketina naudoti visai kitai paskirčiai nei yra deklaruojama įvažiavimų projektinėje dokumentacijoje, apeliaciniame skunde ir kituose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, t. y. įvažiavimus apeliantai ketina naudoti ne specialaus s

transporto privažiavimui prie žemės sklypų, o eismui projektuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje organizuoti. Atsakingo už eismo reguliavimą savivaldybės tarnautojo parašas pats savaime nepagrindžia, kad eismo reguliavimo tinkamumas buvo įvertintas, bet to, byloje ir ginčijami savivaldybės duoti pritarimai. Ieškovo manymu, yra pagrįsta manyti, kad atsakovai sąmoningai išskirstė automobilių stovėjimo aikštelių statybą į atskirus etapus: i) pirmiausia, susiprojektavo ir pastatė įvažiavimus į žemės sklypus, kurie neva yra skirti specialaus transporto privažiavimui; ii) o netrukus - susiprojektavo pačią automobilių stovėjimo aikštelę, patekimas į kurią ir išvažiavimas iš kurios yra organizuojamas per tuos pačius įvažiavimus/išvažiavimus, kurie skirti neva specialaus transporto privažiavimui, tačiau faktiškai būtų naudojami kitai paskirčiai nei yra deklaruojama. Vertinant tokius atsakovų veiksmus, negalima neatsižvelgti į eismo organizavimo priemonių ir saugaus eismo organizavimo F. V. gatve užtikrinimo poreikį. Todėl negalima sutikti su apeliantų nuomone, kad ieškovas neva nederino pateiktų projektų tik todėl, kad jie ieškovui buvo pateikti vėliau nei realiai įvykdytos statybos ir taip ieškovas tiesiog demonstravo savo principinę poziciją. Atvirkščiai, ieškovas siekė užtikrinti, kad valstybės turtas būtų valdomas efektyviai, patekimas į Vilniaus oro uostą būtų organizuojamas sklandžiai. Visa projektinė dokumentacija yra ydinga ne tik formaliu aspektu, kad yra nederinta su ieškovu, bet ir statybos rūšies nustatymo bei pasirinktų sprendinių įgyvendinimo aspektais. Apeliuotai šioje byloje nedviprasmiškai pripažino, kad siekia sklypuose vykdyti komercinę veiklą (eksploatuoti automobilių stovėjimo aikšteles). Dėl šios priežasties apeliantų atitiktis nacionalinio saugumo interesams turėtų būti vertinama jau dabar. Jei patikra nebus padaryta, tokios patikros iniciatyvos teisę, vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniams saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 str. 4 dalimi, turi ir pats ieškovas. IŠ byloje pateiktos išvados matyti, kad dėl įvažiavimų eksploatavimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimui (duomenys neskelbtini) gatvėje susidarys eismo spūstys, dėl kurių į/iš Vilniaus oro uosto negalės atvažiuoti (arba bus sukeltos realios kliūtys atvykimui): a) viešasis transportas, b) keleivių transporto priemonės, o svarbiausia - c) specialiųjų tarnybų transportas (pvz., policija, greitoji pagalba, etc.). Pastarojo transporto sklandaus ir greito patekimo į oro uostą užtikrinimas yra esminis ieškovo interesas, tinkamas gatvės pralaidumo ir saugaus eismo užtikrinimas neabejotinai yra ir viešasis interesas, kurį galima vertinti ir nacionalinio saugumo užtikrinimo kontekste. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ir pačiame automobilių stovėjimo aikštelės projekte, kurį ieškovas pateikė į bylą, yra savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo T. K. parašas, kuris patvirtina, kad projektas yra tinkamas. Neva pasikeisiančio eismo intensyvumo ir saugumo aplinkybių vertinimas buvo padarytas aikštelės techniniame projekte. Tačiau pateiktas automobilių stovėjimo aikštelės projektas apima tik pačios aikštelės, kaip naujai statomo daikto ribas. Įvažiavimai į aikštelę į pačios aikštelės projektavimo užduotį nepatenka, nes jie yra pastatyti visai kitų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu (neteisėtai išduotų rašytinių pritarimų statybai, kurie ginčijami šioje byloje). Dėl šios priežasties, įvažiavimų tinkamumas automobilių stovėjimo aikštelės projekto apimtyje nebegali būti vertinamas. Eismo organizavimo intensyvumas per įvažiavimus buvo vertintas įvažiavimų projektavimo stadijoje, kai įvažiavimų naudojimas buvo siejamas su visai kita paskirtimi. Apeliantų reikalavimas, suformuluotas teismui priešieškinyje, yra būtent dėl apeliantų teisės nesivadovauti teisės aktais pripažinimo, o ne konkrečių ieškovo sprendimų apskundimas ar prašymas įpareigoti ieškovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisės ginama ir gali būti pripažįstama tik legitimi teisė. Akivaizdu, kad prašymas teismo keliu pripažinti vieno subjekto interesų viršenybę prieš teisės normas negali būti tenkinamas. Apeliantai atkartoja priešieškinyje nurodytą argumentą, kad byloje pateikti supaprastinti projektai buvo suderinti su visomis institucijomis. Tačiau ginčas kilo ir ieškinys buvo pareikštas būtent dėl to, kad supaprastinti statybos projektai nebuvo suderinti su visomis institucijomis, kadangi nebuvo suderinti su ieškovu, kuris yra susisiekimo komunikacijos - privažiavimo kelio į Vilniaus oro uostą Vilniaus m. sav. Vilniaus m. F. V. g. - patikėjimo teisės subjektas. Teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, todėl sprendimas toje dalyje neturi būti keičiamas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai M.E. K., J. K., V. M. ir V. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti irpriteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, išanalizavęs abiejų šalių argumentus dėl ginčo Įvažiavimų statybos darbų, nepriskyrė jų vienai ar kitai statybos rūšiai - naujai statybai arba rekonstrukcijai. Tuo tarpu vien dėl to, kad teismas, vienoje vietoje pasisakydamas dėl atsakovų supaprastintuose projektuose numatytų šaligatvio išardymo darbų, sprendime paminėjo žodį „rekonstrukcijos“, negali būti teigiama, kad teismas vienareikšmiškai laikė, jog ginčo įvažiavimai buvo pastatyti ne atlikus naujas statybas, o rekonstravus (duomenys neskelbtini) gatvę. Pastačius įvažiavimus, nebuvo pakeisti nei susisiekimo komunikacijų - privažiavimo kelio i Vilniaus oro uosta ir viaduko ilgis, nei plotis, nei aukštis, nei skersmuo, buvo tik trinkelėmis pakeista dalis šaligatvio plytelių ir nedideliame plote trinkelės paklotos vietoj žolės, tačiau nuo to nei vienas iš aukščiau paminėtų susisiekimo komunikacijų išorės matmenų nepasikeitė. Įvažiavimai į abu atsakovų žemės sklypus buvo suprojektuoti kaip II kategorijos nesudėtingas statinys, o jų statybos rūšis - nauja statyba, ir statybą leidžiantys dokumentai (rašytiniai pritarimai statinių projektams) buvo išduoti II kategorijos nesudėtingiems statiniams pastatyti naujos statybos būdu. Nors ieškovas teigia, kad ginčo įvažiavimai buvo pastatyti ant jam patikėjimo teise priklausančio šaligatvio pastarąjį išardžius, tačiau iš byloje esančios medžiagos (visų pirma iš pačių ginčo įvažiavimų projektų, o tiksliau - iš prie jų pridėtų planų ir schemų) matyti, kad įvažiavimai nėra pastatyti tik ten, kur praeina ieškovo valdomas šaligatvis, jie yra ilgesni ir pastatyti kitų statinių neužimtoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, t. y. būtent taip, kaip nurodyta Statybos įstatymo 2 str. 17 p. (Naujo statinio statyba). Statant ginčo įvažiavimus, buvo pakeista nedidelė dalis šaligatvio trinkelių, todėl tai turėtų būti traktuojama, kaip naujai pastatytų įvažiavimų prijungimas prie susisiekimo komunikacijos - privažiavimo kelio į Vilniaus oro uostą. Tačiau pastarojo fakto niekaip negalima traktuoti kaip privažiavimo kelio rekonstrukcijos, kurios pasėkoje atsirado du įvažiavimai. Automobilių stovėjimo aikštelė yra tik projektavimo stadijoje. Be to, netgi numačius patekimą į projektuojamą automobilių stovėjimo aikštelę per ginčo įvažiavimą, aikštelės techninis projektas vis tiek buvo suderintas su už eismo organizavimą atsakingomis institucijomis. Šią aplinkybę patvirtina ant minėto plano esantys Vilniaus aps. VPK Keliu policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. parašas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo T. K. parašas. Šioje civilinėje byloje ginčas kilo tik dėl įvažiavimų į abu atsakovams priklausančius žemės sklypus statybų teisėtumo. Tačiau jei laikyti, kad šioje civilinėje byloje ginčo įvažiavimų statusas turėjo būti vertinamas perspektyviai, atsižvelgiant į tai, kad prie vieno iš jų, tikėtina, bus pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, tai bet kokiu atveju turi būti pripažinta, kad teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nes nepamatė, kad pasikeisiančio eismo intensyvumo bei saugumo aplinkybių vertinimas buvo atliktas ir su atitinkamomis institucijomis suderintas pačios automobilių stovėjimo aikštelės techniniame projekte, kuris buvo pateiktas į bylą. Statyba teritorijoje, kur yra pastatyti ginčo įvažiavimai, leidžiama. Ginčo įvažiavimai nebuvo statomi atsakovams neturint absoliučiai jokių dokumentų. Įvažiavimams pastatyti atsakovai parengė atitinkamus projektus ir gavo statybą leidžiančius dokumentus - rašytinius pritarimus statinių projektams. Visi šie dokumentai yra pateikti į bylą ir parodo, kad atsakovai, įgyvendindami savo statytojų teises, elgėsi sąžiningai, todėl atsakovų įpareigojimas iš karto nugriauti ginčo įvažiavimus, nesuteikiant galimybės jų įteisinti, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė, kokios konkrečios pozicijos laikosi dėl pateikto atsakovų apeliacinio skundo, prašo dėl atsakovų apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodo, kad apeliantai turėtų turėti patekimą prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kad nebūtų apribotos jų, kaip žemės sklypo savininkų, teisės naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, taip pat manytina, kad žemės sklypai negalėtų būti projektuojami be privažiavimų, tačiau tai turi būti atliekama, vadovaujantis statybos teisinius santykius reglamentuojančia tvarka ir procedūromis. Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. DI-826, nurodyta, kad prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju rašytinį pritarimą, išdavęs subjektas turėtų įvertinti, ar buvo pateikti visi teisės aktuose nurodyti reikalavimai, ar statinio projektas yra neprieštaraujantis teisės aktuose numatytiems reikalavimams. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 28 d. sutikimu išreiškė neprieštaravimą dėl privažiavimo prie sklypo tiesimo pagal UAB „Archidelta“ 2014 m, spalio mėnesio parengtą sklypo planą M 1:500 (privažiavimo prie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. Vilnius) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šios susisiekimo komunikacijos bus tiesiamos į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); o 2015 m. liepos 20 d. sutikimu išreiškė neprieštaravimą dėl įvažiavimo susisiekimo komunikacijų tiesimo pagal UAB „Archidelta“ 2015 m. sausio mėnesio parengtą sklypo plano situacijos schemą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, šios susisiekimo komunikacijos bus tiesiamos į žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0080:228, Vilniaus m. sav., Vilniaus m.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovui - VĮ Lietuvos oro uostai ir atsakovams M. E. K., J. K., V. M., V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo nustatytas terminas papildomiems įrodymams pateikti, t.y. pasiūlyta ieškovui pateikti įrodymus aplinkybei, jog statinio projekte numatyti įvažiavimai neatitinka STR „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų dėl atstumų tarp įvažiavimų ir sankryžų išlaikymo, neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, kad numatyti įrengti įvažiavimai yra skirti ir bus naudojami tik specialaus transporto priemonių privažiavimui, kad tai atitinka statybos normas, pagrįsti. Nurodyta, kad kiti atsakovai taip pat turi teisę teikti papildomus įrodymus byloje.

Atsakovai M. E. K., J. K., V. M., V. M. pateikė papildomą įrodymą - potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2016-01-04 išvadą „ Dėl potencialus dalyvio/asmens , vykdančio ar siekiančio vykdyti veiklą ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, pripažinimo atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus“. Šia išvada patvirtinta, kad M. E. K., V. M. ir V. M., kurie ketina vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių svarbios apsaugos zonos teritorijoje, atitinka nacionalinio saugumo interesus. Paaiškinimuose atsakovai nurodė, kad šiuo metu jokios komercinės veiklos Vilniaus oro uosto apsaugos teritorijoje nevykdo, todėl jų atitikimas nacionalinio saugumo interesams neturi būti nustatomas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Rašytiniai pritarimai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo išduoti remiantis projektine dokumentacija, kaip matyti iš šių dokumentų 3 skyriaus „ Projektiniai sprendiniai“ 3.1 papunkčio „ Bendrieji nurodymai“ turinio, projektuojami įvažiavimai yra skirti specialiojo transporto priemonių privažiavimui prie sklypuose esančių objektų (reklaminio stendo, elektros transformatorinės, ir kt. , bei sklypuose esančių želdinių priežiūrai ( žolės šienavimui, medžių genėjimui ir pan.). Tokio specialaus transporto eismo intensyvumą piko metu atsakovas įrodinėjo T. M. parodymais teismo posėdžio metu, kuris paaiškino, kad tokio transporto eismo intensyvumas piko metu nėra didesnis, nei 20 automobilių per valandą, todėl minimalus atstumas nuo įvažiavimų ir artimiausios sankryžos pagal STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelę yra ne 100 m., kaip teigia ieškovas, o 50 metrų. Atsakovas nurodė, kad paged pateiktą byloje 2015-11-19 statinio apžiūros aktą Nr. 2, atstumai tarp ginčo įvažiavimų ir artimiausių sankryžų svyruoja nuo 84 iki 134 m, todėl tuo išlaikytas norminio akto reikalavimas - 50 m iki sankryžos.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė pateikė paaiškinimus, kad nacionalinio saugumo išvada duota tik dėl trijų atsakovų, o dėl vieno iš jų - J. K. jos nėra. Nurodė, kad įvažiavimas, kuris, remiantis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aiškinimu bus naudojamas tik specialaus transporto priemonių privažiavimui, akivaizdu, kad bus naudojamas patekimui į automobilių stovėjimo aikštelę, nes automobilių stovėjimo aikštelės techniniame projekte numatyta, kad vienu iš projekto rengimo dokumentų yra 2015-10-07 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Atstumai iki Dariaus ir Girėno ir (duomenys neskelbtini). gatvių sankryžos, kurie numatyti projekte yra 84 ir 98 m, turėtų būti - 100 metrų arba 50 metrų, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio srauto eismo intensyvumas piko valandą neviršija 20 aut./h.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 7 d. išdavė M. E. K. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektui - statyti naują nesudėtingą statinį - įvažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, o 2015 m. spalio 16 d. išdavė J. K. rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) statinio projektui - statyti naują nesudėtingą statinį - įvažiavimą į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Įvažiavimams įrengti II grupės nesudėtingų naujų statinių supaprastintus projektus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parengė T. M.. Ieškovas VĮ Lietuvos oro uostai ieškiniu prašymą pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-10-16 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais statytojams leista įrengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini). gatvės į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t.y. įrengiant įvažiavimus į atsakovams M. E. K., J. K., V. M. ir V. M. priklausančius žemės sklypus, grindė tuo, kad, leidžiant įrengti įvažiavimus, turėjo būti laikomasi atitinkamose teisės normose nurodytų atstumų, tačiau jie buvo pažeisti. Ieškinyje buvo nurodyta, kad pagal projektinius sprendinius įrengiami įvažiavimai į atsakovų žemės sklypus neatitinka STR „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų dėl atstumų tarp įvažiavimų ir sankryžų išlaikymo, neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog suprojektuotu statiniu įtaka eismo intensyvumui buvo įvertinta tiek atskirai dėl ginčo įvažiavimų, tiek ir dėl ginčo įvažiavimų kartu su automobilių stovėjimo aikštele, tą patvirtina ant visų projektų esantys atitinkamų specialistų parašai, tačiau argumentų ieškinio pagrindui, kad įvažiavimai į atsakovų žemės sklypus neatitinka STR „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų dėl atstumų tarp įvažiavimų ir sankryžų išlaikymo, nenurodė. Tai, kad ieškovas ginčija būtent atitinkamų specialistų išduotus rašytinius pritarimus - 2015-10-07 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-10-16 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), byloje turi būti padarytos išvados, ar suprojektuoti tam tikrais atstumais nuo sankryžų įvažiavimai atitinka normų reikalavimus.

Nustatyta, kad atsakovai M. E. K., J. K., V. M. ir V. M. priešieškiniu prašo pripažinti jų teisę be ieškovo sutikimo prijungti įvažiavimus į atsakovams priklausančius žemės sklypus 0,5688 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,0677 ha ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pastatytus pagal supaprastintus projektus (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prie ieškovo valdomos patikėjimo teise susisiekimo komunikacijos - 280 ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės, šio reikalavimo patenkinimas galimas tik tuo atveju, jei būtų pagrindo daryti š išvadai, kad suprojektuoti įvažiavimai atitinka aukščiau nurodytų normų reikalavimus. Atsakovo skundo argumentas, kad eismo intensyvumo ir organizavimo vertinimas nėra ieškovo kompetencija, yra pagrįstas, tačiau ieškovas reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama rašytinus pritarimus atsakovams - fiziniams asmenims įsirengti įvažiavimus, pažeidė norminių aktų reikalavimus, todėl byloje nagrinėtina aplinkybė dėl eismo intensyvumo ir organizavimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes būtent eismo intensyvumas ir pobūdis lemia išvadą, ar suprojektuotais įvažiavimais pažeistos STR „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, nepadarė išvadų vienu iš ieškinio pagrindų - leidžiant įrengti įvažiavimus, ar buvo laikomasi atitinkamose teisės normose nurodytų atstumų, tačiau šios aplinkybės byloje buvo nagrinėjamos, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pagal byloje pateiktus įrodymus padaryti išvadą, ar Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos rašytiniai pritarimai dėl įvažiavimų įrengimo atitiko ieškovo nurodytų statybos normų reikalavimus. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir papildomus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui, yra galimybė padaryti išvadą dėl įrengtų įvažiavimų atitikimo statybos normų reikalavimams. Įvažiavimai turi būti įrengti taip, kad nebūtų pagrindo nei eismo saugumo grėsmei, be to, ieškovas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str.).

Nustatyta, kad įvažiavimai suprojektuoti mažesniu, nei 100 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryžos. Atsakovas nurodė, kad pagal pateiktą byloje 2015-11-19 statinio apžiūros aktą Nr. 2 atstumai tarp ginčo įvažiavimų ir artimiausių sankryžų svyruoja nuo 84 iki 134 m, ieškovo teigimu atstumai iki Dariaus ir Girėno ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kurie numatyti projekte, yra 84 ir 98 m. Taigi, vertinant, ar atitinka STR „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatą, jog įvažiavimai nuo sankryžos turi būti nutolę 100 metrų arba 50 metrų, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio srauto eismo intensyvumas piko valandą neviršija 20 aut./h, darytina išvada, kad suprojektuoti įvažiavimai neatitinka šios nuostatos, tuo atveju, kai dešiniaisiais posūkiais įvažiuojančio srauto eismo intensyvumas piko valandą viršija 20 automobilių per valandą, kadangi abu įvažiavimai yra nutolę nuo Dariaus ir Girėno ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos mažiau, nei 100 m. Kolegija daro išvadą, kad atsako vai-fiziniai asmenys ketina naudoti žemės sklypus automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui, todėl tai, kad įvažiavimai yra įrengti remiantis Įvažiavimo į sklypus supaprastintais projektais, o ne automobilių stovėjimo aikštelių projektais, neleidžia daryti išvados, kad įvažiavimai bus naudojami tik specialiajam transportui į sklypus patekti.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų rašytinių paaiškinimų, matyti, kad Rašytiniai pritarimai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo išduoti remiantis projektine dokumentacija, iš kurios skyriaus „ Projektiniai sprendiniai“ 3.1 papunkčio „ Bendrieji nurodymai“ turinio matyti, kad projektuojami įvažiavimai yra skirti specialiojo transporto priemonių privažiavimui prie sklypuose esančių objektų (reklaminio stendo, elektros transformatorinės ir kt, bei sklypuose esančių želdinių priežiūrai ( žolės šienavimui, medžių genėjimui ir pan.). Byloje atsakovams- fiziniams asmenims nurodžius, kad sklypus jie ketina naudoti ne reklaminio stendo, elektros transformatorinės, sklypuose esančių želdinių priežiūrai ( žolės šienavimui, medžių genėjimui ir pan.), bet kitiems tikslams, pritarimus išdavusi savivaldybės institucija išvadą dėl būsimo eismo projektuojamais įvažiavimais turėjo įvertinti šią aplinkybę. Įvažiavimus apeliantai ketina naudoti ne specialaus transporto privažiavimui prie žemės sklypų, o eismui projektuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje organizuoti. Atsakingo už eismo reguliavimą savivaldybės tarnautojo parašas pats savaime nepagrindžia, kad eismo reguliavimo tinkamumas buvo įvertintas, be to, pripažinus, kad jis buvo įvertintas netinkamai, rašytiniai pritarimai projektui turi būti panaikinti.

Byloje įrodymus dėl eismo intensyvumo teikė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Specialaus transporto eismo intensyvumą piko metu atsakovas įrodė T. M. parodymais teismo posėdžio metu, kuris paaiškino, kad tokio transporto eismo intensyvumas piko metu nėra didesnis, nei 20 automobilių per valandą, paaiškino, kad tokiu atveju minimalus atstumas nuo įvažiavimų ir artimiausios sankryžos pagal STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 6 lentelę yra ne 100 m., o 50 metrų. Šie įrodymai pagrindžia aplinkybę dėl specialaus transporto intensyvumo, tačiau nėra įrodymais, kad suprojektuoti įvažiavimai bus naudojami tik specialiam transportui į sklypus patekti. Tai, kad įvažiavimai bus naudojami tik specialaus transporto patekimui į sklypus, šių aplinkybių atsakovai-fiziniai asmenys neįrodinėjo, priešingai, teigė, kad jų ketinamos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės sudarys konkurenciją ieškovui, todėl ieškovas nepritaria tokių įvažiavimų įrengimui. Taigi, vertinant, kokiu atstumu nuo sankryžos turi būti suprojektuoti įvažiavimai, turėjo būti padaryta išvada dėl eismo intensyvumo, įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, projektuojamą sklypuose, ir suprojektuoti įvažiavimai, nutolę nuo sankryžų ne mažesniu, nei 100 m. atstumu. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas išduoti rašytinius pritarimus Nr. 1 ir Nr. 2 projektams Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP , kuriuose suprojektuoti įvažiavimai nėra nutolę nuo sankryžos didesniu, nei 100 m. atstumu, yra neteisėtas, prieštaraujantis STR „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatoms, išduotas netinkamai vykdant savivaldybei priskirtas funkcijas, todėl buvo pagrįstai panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Atsakovų priešieškinys buvo atmestas padarius išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama ginčijamus rašytinius pritarimus, turėjo patikrinti, ar supaprastinti projektai yra suderinti su valstybės turto - (duomenys neskelbtini) gatvės patikėtiniu - VĮ Vilniaus oro uostai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nesuderinus projektų su ieškovu, nėra pagrindo teigti, kad VĮ Vilniaus oro uostai be jokios aiškios priežasties trukdo atsakovams realizuoti savo teises į turimus šalia (duomenys neskelbtini). žemės sklypus, nes įvažiavimai turi būti įrengti taip, kad nebūtų pagrindo nei eismo, nei nacionalinio saugumo grėsmei, kadangi ieškovas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė (Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str.). Nagrinėjant atsakovų priešieškinį, reikšminga aplinkybe yra tai, ar ieškovas pagrįstai atsisakė duoti sutikimą prijungti įvažiavimus į atsakovų sklypus prie VĮ Lietuvos oro uostai patikėjimo teise valdomos susisiekimo komunikacijos - 280 ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės -privažiavimo į Vilniaus oro uostą. Ieškovui nurodžius tokio atsisakymo priežastį - suprojektuoti įvažiavimai prieštarauja STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatai ir tuo pagrindu ginčijant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus rašytinius pritarimus, byloje padarius išvadą, kad rašytiniai pritarimai yra išduoti neteisėtai, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai atsisakė duoti sutikimą įrengti projektuose nurodytose vietose įvažiavimus, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovų priešieškinys, yra teisėta, padaryta tinkamai įvertinus įrodymus byloje. Vien tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama ginčijamus rašytinius pritarimus, nepatikrino, ar supaprastinti projektai yra suderinti su valstybės turto (duomenys neskelbtini) gatvės patikėtiniu - VĮ Lietuvos oro uostai, nebūtų pagrindu atmesti atsakovų priešieškinį, nes pagal pareikštą reikalavimą turi būti padarytos išvados, ar atsisakymas duoti sutikimą įrengti įvažiavimus yra pagrįstas. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas nesugebėjo nurodyti, kaip jo interesus pažeidžia ginčijamų įvažiavimų įrengimas. Tai, kad ieškovas ginčija įvažiavimų įrengimą dėl jų neatitikimo statybos normų reikalavimams ir pagal ieškinį byloje padaryta išvada, kad projekte nurodytose vietose įvažiavimai negali būti įrengti, šios išvados leidžia atmesti atsakovų reikalavimą pripažinti jų teisę be ieškovo sutikimo prijungti įvažiavimus, pastatytus pagal projektus Nr. AD 14-031-SPP ir Nr. AD 14-031A-SPP , prie (duomenys neskelbtini) gatvės.

Atsakovai - apeliantai teigia, kad nėra ieškovo kompetencija užtikrinti nacionalinį saugumą, tai tikrina Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija. Nurodė, kad atsakovai šiuo metu jokios ūkinės veiklos savo žemės sklypuose nevykdo, todėl kreiptis į nurodytą komisiją neprivalo. Nurodė, kad atsakovų atitiktis nacionaliniam saugumui šioje stadijoje dar neturėjo būti vertinama. Atsakovų M. E. K., J. K., V. M., V. M. pateiktas papildomas įrodymas - potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2016-01-04 išvada „ Dėl potencialaus dalyvio/asmens , vykdančio ar siekiančio vykdyti veiklą ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, pripažinimo atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus“ patvirtinta, kad M. E. K., V. M. ir V. M., kurie ketina vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių svarbios apsaugos zonos teritorijoje, atitinka nacionalinio saugumo interesus. Ieškovo atstovė pateikė paaiškinimus, kad nacionalinio saugumo išvada duota tik dėl trijų atsakovų, o dėl vieno iš jų - J. K. jos nėra, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, sprendžiant, ar ieškinys buvo patenkintas pagrįstai. Pripažintina, kad ieškovas byloje neįrodė, jog ginčijami rašytiniai pritarimai naikintini tuo pagrindu, kad jais keliama grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai, kad atsakovas J. K. nepateikė įrodymo, jog jis kaip ketinantis vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių svarbios apsaugos zonos teritorijoje, atitinka nacionalinio saugumo interesus, nėra pagrindu daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas šio atsakovo atžvilgiu tuo pagrindu, kad išduoti savivaldybės rašytiniai pritarimai projektui kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Vien įvažiavimų į turimus sklypus įrengimas nepripažintinas atsakovų vykdoma ūkine veikla, tokia veikla būtų automobilių stovėjimo aikštelės statyba, paslaugų teikimas, todėl išvados dėl J. K. nekeliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvimas, nėra kliūtimi atsakovams išduot rašytinį pritarimą įvažiavimų įrengimui. Teismui pasiūlius ieškovui pateikti papildomus įrodymus jų teiginiui, kad atsakovų būsimos veikos įtakos nacionaliniam saugumui, pagrįsti, ieškovas tokių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad šiuo ieškinio pagrindu ieškinys nebuvo patenkintas pagrįstai.

Ieškovas apeliacinį skundą grindė tuo, kad projektinė dokumentacija objektyviai nebegali būti pakeista, nes joje sprendžiama dėl kitos statybos rūšies (naujo statinio statyba) nei faktiškai įvykdyta statyba (rekonstrukcija). Neteisėtai, be ieškovo žinios rekonstruotas daiktas turi būti atstatytas į pradinę jo padėtį - (duomenys neskelbtini). šaligatvių dangos, gatvės elementai bei kitos komunikacijos turi būti atkurti, t. y. neteisėtai pastatyti įvažiavimai turi būti pašalinti. Teismas, dalinai tenkindamas ieškinį, nurodė, kad leidžiama atsakovams per 3 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis parengti ir suderinti projektinę dokumentaciją įvažiavimų į žemės sklypus įrengimui.

Neteisėtos statybos šalinimo padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Tik teismo nustatytu terminu negavus statybą leidžiančių dokumentų, įvažiavimai turi būti nugriauti atsakovų lėšomis (Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatų taikymą, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti ir kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Tai leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime numatyta teisė atsakovams nustatytu terminu parengti kitus įvažiavimų į žemės sklypus projektus, atitinkančius statybos normų reikalavimus, yra proporcinga priemone, taikytina sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, įvertinus tai, kad atsakovai- sklypų savininkai turi pagrindo įgyvendinti teises turėti įvažiavimus į žemės sklypus.

Tai, kad vienas iš įrengtų įvažiavimų nežymiai pažeidžia nustatytas ribas (įrengtas už 98 m nuo sankryžos, o turėjo būti įrengtas ne mažiau, kaip už 100 m ), tai leidžia daryti išvadą, kad projektinė įvažiavimų dokumentacija gali būti pakeista, numatant jau įrengto dalies įvažiavimo vietos pakeitimą, dalinai paliekant jau įrengtą įvažiavimą, kuris atitinka reikalavimą, kad nuo įvažiavimo iki sankryžos būtų ne mažesnis, nei 100 m atstumas. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo taip pat nėra pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka